Recesiją Lietuvoje valdžia ir ekonomistai neigė iki paskutinės akimirkos
Rodos, visai neseniai girdėjome kalbas, kad Lietuvoje recesijos nebus: ekonomika stipri, vidurinioji klasė klesti taip, kad valdžia net užsimojo ją „išbuožinti“ naujais mokesčiais, o infliacija taip pat tuoj tuoj esą susitrauks. Ekonomistų padedama valdžia vis suko ir suko šią užsikirtusią plokštelę, rodos, taip bandydama „numuilinti“ išaugusias maisto kainas, kurios kai kuriems produktams šoktelėjo net iki 50 proc. Po kalbomis apie tuoj susitrauksiančią infliaciją slėpėsi ir 24 proc. siekiantis pinigų nuvertėjimas, ir nekilnojamojo turto burbulas su taip žvėriškai išaugusiomis palūkanų normomis, kad svajones apie nuosavą būstą jauni žmonės gali padėti į šoną neribotam laikui. Kai kurie ekonomistai ir bankai teigė, kad recesijos išvengsime. Kad jos nebus, žadėjo ir konservatorių Vyriausybė.
„Iš to, ką matau, ką projektuoja tie, kurie jau yra kažką paskelbę, tai kol kas neigiamos teritorijos nematome, bet kad tai bus akivaizdžiai lėtesnis augimas ir tas lėtesnis augimas turės tokias pasekmes, kad bus ir lėtesnis darbo užmokesčio augimas, bet, žinoma, ir lėtesnė infliacija – matyt, tai galima pasakyti pakankamai patikimai“, – taip yra kalbėjusi premjerė[1].
Bankas „Luminor“ dar vos prieš gerą mėnesį rietė istorijas, kad recesijos tikrai nebus.
„Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą sukrėtimams. Išvengusi nuosmukio COVID‑19 pandemijos metu, Lietuva pasirodė esanti atspari ir šoktelėjusios infliacijos, padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo bei kylančių palūkanų normų šokams – 2022 m. Lietuvos ekonomika sugebėjo išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepaniro į recesiją. Tikėtina, kad Lietuvai pavyks išvengti recesijos ir 2023 m., nes Rusijos planas sušaldyti Europą nepavyko, o krentančios energijos kainos reikšmingai sumažins infliaciją, tad Lietuvos gyventojų perkamoji galia vėl pradės augti“, – sakė „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas[2].
BVP nuosmukis yra didžiausias per 20 metų
Tokiomis geromis žiniomis apie stiprią Lietuvos ekonomiką užliūliuoti žmonės antradienį turėjo pasijusti nemaloniai pažadinti iš letargo miego – Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad 2023 metų pirmąjį ketvirtį BVP pokytis buvo neigiamas ir siekė -3 proc.
„Tai jau antras ketvirtinis BVP susitraukimas iš eilės, tad ekonomistai ir statistikai jau gali Lietuvos ūkiui diagnozuoti techninę recesiją“, – sakė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė[3].
Tačiau ne visi ekonomistai suokia apie tai, kokia ekonomika atspari ir kaip viskas greitai baigsis, nors, žinoma, atsiranda ir tokių, kurie vis dar drąsiai ir net akiplėšiškai sako, kad recesijos žmonės nė nepajus.
Ir dabar ekonomistai ramina, kad techninė recesija tėra tik techninė recesija, esą jokios krizės nėra.
„Šiuo atveju techninės recesijos ne visada sutaps su tikrosiomis recesijomis. Įprastai ekonomines krizes lemia ne ekonominė konjunktūra, o įvairūs nenumatyti įvykiai, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, karai, vyriausybių ekonominės politikos nesėkmės ar nepagrįsta panika pasaulinėse finansų, bankų, kapitalo rinkose. Ekonominės krizės trunka gerokai ilgiau ir turi pastebimai didesnius neigiamus padarinius ekonomikai nei recesijos“, – sakė Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas[4].
„Toks ketvirčio Lietuvos BVP nuosmukis apskritai yra trečias didžiausias per 20 metų. Ir mes labai išsiskiriame iš kitų ES valstybių, kurios kol kas yra paskelbusios savo pirmo ketvirčio BVP lūkesčius viršijančius rezultatus“, – feisbuke rašė SEB ekonomistas Tadas Poviliauskas[5].
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat kalba apie situacijos rimtumą ir nesutinka su teiginiu, kad Lietuvą kamuoja techninė recesija.
„Kas yra krizė? Neprognozuotas, pavojingas lūžis, sudėtingas laikotarpis, problema, neturinti aiškaus ir lengvo sprendimo.
Kas yra techninė recesija? Kai du iš eilės ketvirčius BVP pokytis yra neigiamas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įvertinus sezoniškumą). Tokio reiškinio daug kas gali ir nepastebėti, ypač jei jis susijęs tik su kelių sektorių trumpalaikiu paklausos susvyravimu.
Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo.
Tai nėra tik techninė recesija“, – savo socialiniame tinkle rašė N. Mačiulis, o komentaruose pridūrė, kad jį ypač neramina prastėjanti Vokietijos ekonominė būklė.
„Jau kurį laiką kartoju, kad ECB persistengs su palūkanų normų kėlimu, ir padarys daugiau žalos nei reikėtų“, – rašo ekonomistas[6].
Recesija tradiciškai trunka penkerius metus
„Tik maža dalis Lietuvos gyventojų galėtų manyti, kad šiuo metu šalies ekonomika yra recesijoje. Atlyginimai vis dar sparčiai auga, o infliacija mažėja, todėl gyventojų lūkesčiai gerėja kelis mėnesius iš eilės ir šiuo metu viršija ilgalaikį vidurkį“, − sako N. Mačiulis[7].
Kol vienas ekonomistas sako, kad recesijos dažnas net nepajus, kitas sako atvirai – vakar buvo geriau nei šiandien. O rytoj bus dar blogiau, mat recesija trunka maždaug penkerius metus.
„Dabar jau komunikacija iš valdžios, kad recesija bus trumpa, greitai baigsis, bet nemanau: klasikas sako, kad penkeri metai. Kodėl turėtų baigtis po metų?‟, – sakė Ekonomistas Sigitas Besagirskas[8].
Aukštai kilusi Lietuvos ekonomika skaudžiai trenkėsi žemėn
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad tokį BVP nuosmukį lemia tai, kad pagrindinių ekonomikos sektorių rodikliai sparčiai blogėja. Tad kalbos ir liko tik kalbomis apie tai, kokia stipri Lietuvos ekonomika, ir kaip ji puikiai atsitiesė po pandemijos ir karo, vykstančio pašonėje.
„Tokį BVP mažėjimą lėmė ne tik tai, kad pirmąjį ketvirtį pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai patyrė nuosmukį, bet ir tai, kad pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai sparčiai blogėja“, – rašo A. Izgorodinas[9].
Ekonomistas sako, kad galima pasidžiaugti nors tuo, kad ekonomika krenta bent jau nuo labai aukštos bazės, mat pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP buvo 6 proc. didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį dar prieš pandemiją.
Bet čia, kaip ir visuose kituose gyvenimo aspektuose, galioja taisyklė – kuo aukščiau pakyli, tuo skaudžiau trenkiesi žemėn. Taip ir su Lietuvos ekonomika – kuo garsiau Lietuvos valdžia gyrėsi ir visus svaigino kalbomis, kaip puikiai suvaldo visus ekonominius iššūkius ir padedama garsiausių ekonomistų piešė rožinę ateitį, tuo sunkiau tapo pripažinti realybę. Panašu, kad visiems dabar reikės kokių penkerių metų atsipeikėti po tokio apsvaigimo. Visiems, išskyrus valdžią ir ekonomistus, tvirtinusius, kad jokios recesijos nebus. Na ir kas, kad prognozės neišsipildė, juk čia Lietuva, kurioje nėra jokios asmeninės atsakomybės, kur niekas už klaidingas prognozes iš darbo neatleidinėja nei valdžios, nei ekonomistų.
