Valdžia susuka galvą: patogaus posto apleisti nenori net kelis dešimtmečius
Įsitvirtinti valdžioje gali būti labai sudėtinga, tad įgavus galios, ją išlaikyti norima kuo ilgiau: ne keletą metų, tačiau ištisus dešimtmečius.
Politikoje tokios godžios ambicijos nėra retenybė. Prezidentai, partijų lyderiai, skirtingų provincijų ar žemių, miestų ir miestelių merai savo postų neužleidžia kadencija po kadencijos.
Vieni vis dalyvauja rinkimuose ir yra išrenkami iš naujo, nepageidaudami savarankiškai pasitraukti ir užleisti vietą naujiems veidams. Kiti nueina labiau autoritariniu keliu ir visą galią sutelkę savo rankose valdžia išsaugo net iki mirties.
Nors su tokiais scenarijais įprastai siejame tolimų šalių diktatūras arba kaimynių autoritarinius režimus, tokia praktika pastebima ir Lietuvoje.
Jeigu Lietuvos Respublikos prezidento kadenciją griežtai apriboja Konstitucija, kitų pareigybių atveju, tokių ribojimų mažiau, jie lankstesni.
Tik 2023 m. buvo atnaujintas savivaldos įstatymas, kuriuo buvo apribotos šalies miestų ir miestelių merų kadencijos trukmės[1].
Įsigaliojus pokyčiams, meras negalės būti renkamas daugiau nei trims kadencijoms iš eilės.
Tačiau net ir įsigaliojus kadencijų ribojimui, tie merai, kurie poste yra jau ne vieną kadenciją, išsaugojo galimybę pareigose likti ilgiau ir gali iš naujo pareigas eiti tris kadencijas, iki 12 metų.
O kai kurių šalies miestų ir rajonų vadovai savo poste yra užsibuvę per ilgai: skaičiuoja dešimtmečius ir net yra aplenkę liūdnai pagarsėjusius mūsų kaimyninių šalių vadovus.
Ilgiausiai pareigas einantis meras – konservatorius G. Gegužinskas
Ilgiausiai mero pareigas Lietuvoje eina Pasvalio rajono savivaldybės meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Gintautas Gegužinskas[2].
Jo politinė karjera prasidėjo dar 1984 m., kai jis tapo Pasvalio rajono komjaunimo komiteto pirmuoju sekretoriumi. Iki 1989 m. jis buvo ir Lietuvos Komunistų partijos narys. Pradėjus kurtis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupei Pasvalio rajone, jis įsitraukė į jos veiklą.
Nuo 1996 m. jis yra TS-LKD narys ir su menka pertrauka Pasvalį valdo virš 30 metų.
Pirmą kartą G.Gegužinskas Pasvalio meru išrinktas dar 1990 metais[3]. Po penkerių metų, 1995-aisiais, jis buvo perrinktas antrai kadencijai.
Vėliau G. Gegužinskas trumpam pasitraukė iš mero pareigų, trejus metus dirbo Pasvalio darbo biržoje direktoriaus pavaduotoju, tačiau 2003 m. vėl tapo meru ir juo yra iki šiol.
O tokie atvejai nėra vienetiniai. Keletą dešimtmečių Alytaus rajono savivaldybei vadovavo kitas konservatorius Algirdas Vrubliauskas.
1995–1997 m. jis buvo Alytaus rajono savivaldybės Pivašiūnų seniūnijos seniūnas, o 1997 m. buvo išrinktas meru ir šias pareigas ėjo iki pat 2023 m[4].
Paskutiniuosius savivaldos rinkimus jis jau pralaimėjo, o neseniai jo pavardė buvo minima ir savivaldos lėšų švaistymo skandale, jis kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu[5].
O štai Rietavui jau 24 metus vadovauja kitos valdančiosios koalicijos narės, liberalų sąjūdžio atstovas, Antanas Černeckis.
Darbą Rietavo savivaldybėje jis pradėjo 2000-aisiais[7]. Mero kėdės politikas siekė vėl pernai bei laimėjo rinkimus[7].
24 metus be pertraukos mero pareigas eina ir Druskininkams vadovaujantis Ričardas Malinauskas. Buvusi Vilniaus rajono merė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Marija Rekst merės pareigas ėjo nuo 2004-ųjų, bet pernai pati nusprendė savo vietą užleisti.
Pasaulyje – ir daugiau rekordų: vienas lyderis prezidentu tapo dar egzistuojant Sovietų Sąjungai
Pasaulyje ilgai valdžioje esantys asmenys nėra naujiena, o tikru rekordininku šiuo klausimu gali tapti Pusiaujo Gvinėjos prezidentas Teodoro Obiang Nguema Mbasogo.
Jis valdžioje jau 45-erius metus, nuo 1979 m[8]. Tais metais, kai jis tapo prezidentu, sovietai įsiveržė į Afganistaną, Kinija ir JAV užmezgė diplomatinius santykius, prasidėjo Irano revoliucija.
Kaip manoma, seniausias pasaulyje išrinktas lyderis, yra 91-erių Kamerūno prezidentas Paulas Biya. Jis savo valstybę valdo nuo 1982 m. 2018 m. jis pradėjo jau septintąją kadenciją iš eilės.
Kongo Respubliką Denisas Sassou Nguesso, su pertrauka, valdo nuo 1979 m. Ugandos prezidentas Yoweri Museveni vadovauja savo šaliai jau 38 metus, o 2021 m. rinkimuose jis buvo perrinktas šeštajai kadencijai.
Tadžikistane lyderiauja Emomali Rahmonas. Jis buvo kolūkio vadovas, atėjo į valdžią netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo. Valstybę jis valdo jau 32 metus.
Netolimoje mūsų kaimynėje Baltarusijoje Aleksandras Lukašenka prezidento postą užima nuo pat šios pareigybės įkūrimo 1994 m. Rusijoje Vladimiras Putinas neseniai buvo prisaikdintas rekordinei, penktajai kadencijai. 71 metų V. Putinas valdo Rusiją nuo šimtmečio pradžios, Rusijos prezidentu jis tapo 1999 m., Naujųjų metų išvakarėse.
Dažnai dėl užsisėdėjimo poste kritikuojamas yra ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Jis vengrų ministru pirmininku tapo 2010 m. gegužės mėnesį. Tačiau nedaug nuo jo atsilieka ir Markas Rutte, Nyderlandų ministras pirmininkas, kuris šias pareigas eina nuo 2010 m. spalio.
Tačiau visi šie politiniai lyderiai nusileidžia istorinėms asmenybėms, kurios galią savo rankose išsaugojo žymiai ilgiau.
Ilgiausiai valdęs suverenios valstybės valdovas yra Liudvikas XIV, kuris Prancūzijos karalystę valdė 72 metus, 3 mėnesius ir 18 dienų[9].
Įdomu tai, kad antroje vietoje yra 2022 m. rugsėjį mirusi Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II-oji. Ji buvo ilgiausiai valdžiusi moteris monarchė. Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos karaliene ją buvo galima vadinti 70 metų, nuo 1952 m. vasario 6 d. karūnacijos, iki pat jos mirties 2022 m. rugsėjo 8 d.
