Vakarai nespėjo perduoti Ukrainai ginkluotės
Viena pagrindinių priežasčių to, kodėl vasarą surengusiems kontrpuolimą ukrainiečiams nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų yra tai, kad vėlavo vakarietiškos technikos tiekimas. Tai pareiškė buvęs CŽV vadovas Deividas Petreusas (David H. Petraeus) savo knygos „Konfliktas: kariavimo evoliucija nuo 1945 m. iki Ukrainos“ pristatymo metu. Renginį savo „YuoTube“ paskyroje transliavo laikraštis „The Washington Post“.[1]
Pasak D. Petreuso, JAV neskubėjo perduoti Kijevui tankų „Abrams M1“, nes užtruko šio klausimo sprendimas. „Mūsų tankai tik dabar pasiekia juos“, – patikslino knygos autorius. Tai lėmė, kad užsitęsė ir vokiškųjų „Leopard“ perdavimas.
Taip pat Amerikos valdžia vėlavo su kasetinių šaudmenų, kurie, D. Petreuoso numone, galėjo labai pasitarnauti ukrainiečiams, perdavimu. Taip pat užstrigo amerikietiškų tolimojo nuotolio raketų, skirtų salvinės ugnies sistemoms ir vakarietiškos aviacijos tiekimas.
„Mūsų karinėje doktrinoje nurodoma, kad tokios gynybos, kokią matėme pietuose, pralaužimui reikia tiek viršenybės ore, tiek daugelio kitų dalykų. Mes viso to ukrainiečiams nesuteikėm“, – pabrėžė buvęs CŽV vadovas.
Jis išsakė prielaidą, kad niekas iki galo tiksliai neįvertino minų laukų plotų ir Rusijos gynybinių linijų apimčių.
„Manau, kad niekas rimtai neanalizavo to, kad Rusija tikrai labai teisingai išstatė gynybą“, – nurodė jis.
Be kitų priežasčių, lėmusių karo Ukrainoje pradžią, buvęs CŽV vadovas paminėjo vangią Vakarų reakciją į 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir amerikiečių karių pasitraukimą iš Afganistano 2021 metais.
Kontrpuolimas, kuris nepasisekė
Ukrainiečių kontrpuolimas prasidėjo 2023 m. birželį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau liepą pripažino, kad jis vyksta lėčiau, negu norėtųsi. Rugsėjį ukrainiečių lyderis pareiškė, kad kariai, nepaisant sunkumų fronte ir vėluojančios paramos, vis tiek juda pirmyn. Gruodį V. Zelenskis pripažino, kad kontrpuolimas nedavė tų rezultatų, kurių buvo laukta.
„Mes tikėjomės gauti greitesnius rezultatus. Žiūrint iš šios pozicijos, mes jų nepasiekėme. Ir tai yra faktas“, – atviravo ukrainiečių lyderis.
Pasak jo, Ukrainos ginkluotojų pajėgų skaitlingumas neleidžia pulti greitai, o Vakarų šalys neskuba su ginkluotės tiekimu. Tuo pat metu V. Zelenskis pabrėžė, kad ukrainiečiai nesitraukia ir jis tuo patekintas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą viešai džiaugėsi, kad ukrainiečių kontrpuolimas nepavyko. Rusų teigimu, per kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos neteko daugiau kaip 125 tūkst. karių ir 16 tūkst. vienetų karinės technikos. Ukrainiečiai, nuolat skelbiantys informaciją apie esą nukautus rusus, duomenis apie savo praradimus slepia.
Lapkritį vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pripažino, kad konfliktas pasiekė aklavietę. Jo vertinimu, situaciją gali pakeisti tik technologinis šuolis karinėje srityje. Šis pareiškimas užkliuvo prezidentui V. Zelenskiui ir iškėlė į viešumą jo bei kariuomenės vado nesutarimus.
Ukrainiečiams negalint pasigirti didesnėmis pergalėmis ir stiprėjant nesutarimams tarp šalies valdančiųjų, Vakarų žiniasklaida prabilo apie Ukrainą apimančias niūrias nuotaikas.[2]
Specialiosios karinės operacijos paskelbimas
Rusijos invazija į Ukrainą – 2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. Prasidėjo nuo konflikto 2014 m., ukrainiečiams nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.[3]
Dar 2021 m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje ir 2014 m. Rusijos aneksuotame Kryme pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo 2022 m. vasario 21 d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į Donecko Liaudies Respubliką ir Luhansko Liaudies Respubliką, kurias Rusija pripažino nepriklausomomis.[47][48]
Anot Pentagono, 2022 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti iki 80 tūkst. Rusijos pajėgų karių. Tai apėmė žuvusius, sužeistus rusus. 2022 m. vasario 24 d. invazijos metu Rusijos armiją sudarė 145 tūkstančiai sausumos pajėgų žmonių
Ukrainą užpuolusi Rusija oficialiai karo nepaskelbė. Vietoje to Rusijos invazijos į Ukrainą metu Kremlius pareiškė pradėsiąs „specialią karinę operaciją“, taip apeidamas karo paskelbimą. Tačiau Ukrainos vyriausybė šį pareiškimą laikė karo paskelbimu , apie karo paskelbimą pranešė daugelis tarptautinių naujienų šaltinių. Nors Ukrainos parlamentas Rusiją pripažino „teroristine valstybe“ dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje, oficialaus karo prieš Rusiją nepaskelbė.[4]
