Būsto paskolos Lietuvoje – vienos brangiausių visoje euro zonoje

Seime – naujas siūlymas, susijęs su būsto paskolomis

Šią savaitę seimui buvo pateiktas įstatymo pakeitimo projektas, kurio tikslas – supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą.

„Už“ su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 89, susilaikiusių ir „prieš“ balsavusių parlamentarų nebuvo.

Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui. 

Toks supaprastintas refinansavimo procesas būtų taikomas tais atvejais, kai nesikeistų būsto paskolos likutis, įkeistas NT, neilgėtų likusi paskolos trukmė, taip pat proceso metu nebūtų paskolos įmokų vėlavimo ir kitų požymių, kad kredito gavėjas gali turėti sunkumų, susijusių su skolinių įsipareigojimų vykdymu.

Finansų ministerijos teigimu, padidinus paskolas turinčių vartotojų mobilumą tarp kredito davėjų, pagerėtų konkurencinė aplinka, nes kredito davėjai turėtų daugiau paskatų konkuruoti dėl tokių klientų.

Be to, refinansavimo supaprastinimas leistų vartotojams savo iniciatyva siekti, kad būtų iš naujo įvertinta ir sumažinta jau turimos būsto paskolos palūkanų norma nekeičiant kredito davėjo.

Anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, kad refinansuoti paskolas būtų naudinga dviem trečdaliams visuomenės. Anot ministerijos duomenų, vidutinės 100 tūkst. eurų būsto paskolos refinansavimas vartotojui šiuo metu gali kainuoti apie 1 tūkst. eurų.

Vis dėlto, kaip pastebi parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, neaišku, kur ministerija su tokiais pasiūlymais buvo anksčiau, nes su problemomis susiduriama jau ne vienerius metus^[1].

„Aš norėjau paklausti: kur jūs buvote tris metus, kad šio sprendimo neatnešėte prieš tris metus, kada palūkanos pradėjo augti? Ir gal galite pasakyti, kiek vartotojų patyrė nuostolių dėl to jūsų neatnešimo šio projekto? Kiek bankai iš to pasipelnė, kad atsimenante tik prieš rinkimus, tad kodėl toks delsimas?“, – seimo salėje ministrę kvestionavo V. Ąžuolas.

Bankų pelnas išlieka rekordinis, prie to ženkliai prisideda ir paskolos

Tam tikras pagalbos mechanizmas piliečiams, turintiems būsto paskolą, Lietuvoje yra reikalingas jau ne vienerius metus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kokį rekordinį pelną kasmet fiksuoja šalyje veikiantys bankai.

Dar šių metų balandžio mėnesį Lietuvos bankas (LB) paskelbė, kad Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno, o tai yra net du kartus daugiau nei 2022 m^[2]. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4.

Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą, tačiau net ir nepaisant šio mokesčio, bankai pelnu tikrai negali skųstis. Be to, prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. eurų.

Tuomet buvo skelbiama, kad itin didelį pelno prieaugį lėmė staiga pakilusios palūkanų normos. Dėl padidėjusių palūkanų normų perteklinio likvidumo aplinkoje bankų palūkanų pajamos padidėjo beveik tris kartus ir sudarė 2,5 mlrd. eurų. Palūkanų išlaidos padidėjo beveik 5 kartus – iki 464 mln. eurų. Grynosios palūkanų pajamos buvo 2,5 karto didesnės negu 2022 m. ir sudarė per 2 mlrd. eurų.

Be to, 2023 m. bankų paskolų portfelis išaugo 1,6 mlrd. eurų – iki 27,5 mlrd. eurų. Didžiausią jo dalį (55 proc.) sudarė paskolos gyventojams, per metus išaugusios 1,3 mlrd. eurų. Būsto paskolų portfelis padidėjo 0,7 mlrd. eurų iki 11,7 mlrd. eurų.

LB valdybos narys Simonas Krėpšta sakė, jog mano, kad bankų pelningumas ir 2024 m. bus išskirtinai aukštas. Visgi, anot jo, tokias prognozes lemia neįprastos sąlygos. Jo teigimu, rinkos tikisi bazinių palūkanų normų mažėjimo, visuomenė pradėjo aktyviau investuoti į terminuotus indėlius, o šie faktoriai ateityje galės sumažinti bankų pelną. 

Vis dėlto, kalbant apie bankų pelną verta paminėti, kad ne visada jis buvo toks rekordinis. Kai kuriais metais nebuvo išvengiama ir nuostolių.

Pavyzdžiui, 2020 m. buvo skelbiama, kad Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo 65 mln. eurų pelno, o tai buvo 28,5 proc. mažiau negu 2019 m. tuo pat metu. 

LB tuomet teigė, kad situacija siejama su tuo, kad bankai pajuto koronaviruso sukeltą lėtėjančios ekonomikos poveikį, o tai lėmė pradėjusius prastėti kai kuriuos bankų finansinius rodiklius, įskaitant pelną. LB teigimu, prasidėjus karantinui, naujo kreditavimo apimtis gerokai sumažėjo, todėl mažėja paskolų portfelis bei komisinių ir palūkanų pajamos^[3]. Tačiau pandemijos mėnesiams baigiantis, o vėliau prasidėjus ir geopolitinams iššūkiams, bankų situacija pakito. Tokį pokytį galima susieti ir su valdžia: juk 2020 m. rudenį keitėsi šalies parlamentas.

Paskolų palūkanos Lietuvoje – vienos didžiausių visoje ES

Šių metų pradžioje skelbta, kad būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra aukščiausios visoje euro zonoje^[4].

Šių metų pradžioje Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbti 2023 m. lapkričio mėnesio duomenys rodė, kad iki vienerių metų trukmės (kintamosios) palūkanų normos, skolinantis būstui, Lietuvoje buvo didžiausios euro zonoje ir siekė 5,84 proc. Tačiau tai dar net nebuvo rekordas: pernai spalį šios palūkanos Lietuvoje buvo dar aukštesnės ir siekė 5,88 proc.

Ekspertai tuomet teigė, kad vidutinį būsto paskolų palūkanų normos dydį Lietuvoje ir skirtumą nuo kitų euro zonos valstybių labiausiai lemia rinkoje vyraujančios kintamosios palūkanų normos ir didelė koncentracija bankų sektoriuje. Taip pat pažymėta, kad Lietuvoje daugiau kaip 95 proc. būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanų normomis, kurias sudaro banko marža ir kintama palūkanų dalis, atspindinti pinigų kainą konkrečiu metu.

Tiesa, dabar galime pasiguosti, jog situacija pakito: Lietuva nebėra lyderė, pagal brangiausias būsto paskolas ir dabar užima jau nebe pirmąją, o „tik“ trečiąją vietą^[5].

Remiantis šių metų balandžio mėnesio duomenimis, palūkanų normos, skolinantis būstui Lietuvoje buvo 5,36 proc. Antroje vietoje buvo Estija, su 5,53 proc., o lyderės poziciją iš Lietuvos perėmė kaimynė Latvija. Šioje šalyje paskolos būstui brangiausios, o palūkanos siekia 5,68 proc.

Primename, kad Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba praėjusią savaitę nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybės normą iki 3,5 proc. Toks sprendimas, kaip praneša ECB, yra paremtas naujausiais infliacijos duomenimis, kurie atitinka birželio projekcijas.

Dar 2022 metų liepos mėnesį ECB inicijavo agresyvią palūkanų normų didinimo kampaniją, kad būtų galima pažaboti didelę infliaciją, kuri tų metų spalį pasiekė aukščiausią tašką ir jame sudarė 10,6 proc., nes Rusijos invazija į Ukrainą išaugino maisto ir energijos kainas. Šių metų birželį ECB pirmą kartą sumažino palūkanas.