Jungtinių valstijų nekilnojamo turto rinkoje pastebimos bendros neraminančios tendencijos
Amerikiečiai iš svyruojančių valstijų yra „daug labiau linkę“ gyventi vietovėse, kuriose nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius penkerius metus tapo neproporcingai aukštesnės. Nuo 2019 metų būsto kainos šalyje pakilo beveik 50 proc., skelbia „Washington Post“ (WP).[1]
Nekilnojamojo turto bendrovės „Zillow“ duomenimis, kai kuriose septynių svyruojančių valstybių apskrityse, įskaitant Arizoną, Džordžiją, Šiaurės Karoliną ir Pensilvaniją, kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Tai reiškia, kad dauguma rinkėjų, rengdamiesi rinkimams, susiduria su sudėtinga situacija dėl didelių nekilnojamojo turto ir nuomos kainų.
„Tai nebėra tik didelių pakrančių miestų problema“, – sakė Denis Ši (Dennis Shea), Ronaldo Terviligerio būsto politikos centro vykdomasis direktorius. – Būsto įperkamumas visur yra mažas, o nuo 2019 m. būsto kainos smarkiai pakilo visose septyniose svyruojančiose valstijose.“
WP analizė parodė, kad svyruojančių valstijų apskritys greičiausiai bus finansiškai nepalankioje padėtyje nei kitos JAV apskritys, kuriose augimas bus lėtesnis arba sumažės gamybos apimtys ir darbo užmokestis.
Būsto išlaidos tapo pagrindine ekonomine problema, ypač Arizonoje, Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje. Šiose valstijose daugiau nei 80 proc. rinkėjų gyvena apygardose, kuriose būsto kainos nuo 2019 metų rugpjūčio iki 2024 metų rugpjūčio augo sparčiau nei šalies vidurkis, pažymi laikraštis.
Taigi būsto kainos pakrantės mieste Vilmingtone (Šiaurės Karolina), kuriame gyvena šiek tiek daugiau nei 115 tūkst. žmonių, padidėjo 65 proc.. Apklausos rodo, kad kova šioje valstijoje tarp demokratės Kamalos Haris (Kamala Harris) ir respublikono Donaldo Trumpo (Donald Trump) vyksta nevienodai sėkmingai. Rinkėjai skundžiasi didelėmis būsto kainomis ir apskritai pesimistiškai vertina ekonominę padėtį.
Situaciją dar labiau pablogino gamtos siautėjimas
Padėtį Šiaurės Karolinoje blogina ir rugsėjį valstiją užklupęs uraganas „Helena“, kuris pridarė žalos tūkstančiams namų. Daugelis gyventojų tiesiogine prasme liko be stogo virš galvos ir dabar bando gauti vietos ir federalinės vyriausybės paramą. Prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden), įvertinęs po „Helenos“ smogusio uragano „Miltono“ sunaikinimo pasekmes Floridoje, nurodė dviejų audrų aukoms skirti 612 mln. JAV dolerių.[2]
Šiaurės Karolinos valdžia pranešė, kad JAV federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra (FEMA) blogų orų aukoms pirmosiomis savaitėmis išmokėjo daugiau nei 99 mln. JAV dolerių. D. Trumpas anksčiau yra sakęs, kad FEMA susiduria su finansinėmis problemomis dėl to, kad Dž. Baideno administracija „išleido daugiau nei milijardą dolerių migrantams“. Jis ir jo partijos nariai taip pat tvirtino, kad Dž. Baideno administracija aukoms skiria 750 JAV dolerių ir daugiau nieko nedaro.[3]
Vilmingtono gyventojai WP teigė, kad didėjančios būsto išlaidos, įskaitant nuomą, mokesčius ir draudimą, užgožia visas kitas ekonomines problemas. Kai kurie pripažįsta, kad daugiau nei pusė jų atlyginimo skiriama būstui. Remiantis analize, 89 iš 100 Šiaurės Karolinos apskričių būsto kainos pakilo daugiau nei šalies vidurkis.
Būstas Amerikoje arba K. Harris prieš D. Trumpą
Rugpjūtį K. Harris pristatė savo ekonomikos planą, kurio vienas svarbiausių elementų yra pasiūlymas per ketverius metus pastatyti 3 milijonus naujų būstų. Siekdama paskatinti statybas, demokratė pasiūlė numatyti mokesčių lengvatas įmonėms, užsiimančioms „pradedančiųjų“ būstu, skirtu tiems, kurie pirmą kartą perka nekilnojamąjį turtą.[4]
Pirmą kartą būstą įsigyjantiems pirkėjams K. Harris nori suteikti 25 000 JAV dolerių mokestinę išskaitą, kad padėtų jiems sumokėti pradinį įnašą. Pasak jos būstinės, tai gali padėti daugiau nei 4 mln. namų ūkių, nors kai kurie ekspertai linkę manyti, kad tai tik pablogins situaciją nekilnojamojo turto rinkoje.
„Kainų kontrolė, įskaitant nuomos apribojimus, gali sumažinti pasiūlą, o tai savo ruožtu gali pagilinti problemą“, – sakė „Bankrate“ vyresnysis ekonomikos analitikas Markas Hamrikas (Mark Hamrick) – Kas norės statyti ar turėti nekilnojamojo turto, jei negalės nustatyti kainų?“[5]
Viceprezidentė taip pat pažadėjo, kad jos administracija įveis draudimą naudoti nuomos kainų padidinimo metodus, taip pat didelių investuotojų gyvenamojo nekilnojamojo turto pirkimui vėlesniam jo perpardavimui padidintomis kainomis.
Kaip senatorius iš Kalifornijos, K. Harris pristatė įstatymo projektą, suteikiantį mokesčių lengvatas šeimoms, kurių nuoma ir komunalinės paslaugos viršija 30 proc. jų pajamų, ir kitą dokumentą, kuriame į prieinamą būstą investuojama daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių.
D. Trumpas kritikavo oponentės planą, apibūdindamas jį kaip „senosios Sovietų Sąjungos Maduro planą“, turėdamas omenyje Venesuelos prezidentą. Rugsėjo pradžioje jis pažadėjo išskirti federalines žemes didelio masto būsto statyboms.
„Šiose zonose bus taikomi itin maži mokesčiai ir taisyklės – viena iš puikių darbo vietų kūrimo programų mažoms įmonėms“, – sakė jis ekonomikos forume Niujorke.
Savo prezidentavimo metu D. Trumpas pasirašė Mokesčių mažinimo ir darbo vietų įstatymą, kuris sumažino pelno mokesčio tarifą ir sukūrė „galimybių zonas“, kuriose piliečiai galėtų investuoti į mažas pajamas gaunančias sritis ir laikinai išvengti pelno mokesčių mokėjimo.
D. Trumpo būstinė tvirtina, kad masinė nelegalių migrantų deportacija gali padėti įveikti krizę nekilnojamojo turto rinkoje. Gyventojų skaičiaus sumažėjimas tariamai sumažins būsto paklausą ir todėl sumažins išlaidas.
Nors yra tyrimų, patvirtinančių tokį įvykių aiškinimą, kai kurie kiti tyrimai rodo, kad griežtesni imigracijos įstatymai lėmė būsto statybos sumažėjimą ir didesnes kainas. Ekspertai teigia, kad apie 20 proc. darbo jėgos statybose yra migrantai.
Be to, respublikonas pažadėjo atmesti demokratų pastangas integruoti pasiturinčius rajonus su pigesniu būstu, siekiant kovoti su rasine diskriminacija. Ši politika buvo federalinės vyriausybės bandymas atitaisyti padarytą žalą, atimant iš daugelio spalvotų žmonių prieigą prie pigių hipotekų ir uždraudžiant jiems įsigyti namus daugiausia baltųjų gyvenamuose rajonuose.
Turtingų priemiesčių gyventojai priešinosi pokyčiams, bijodami, kad jų nekilnojamojo turto vertė gali nukristi. Viename iš šių metų pavasario mitingų D. Trumpas šią politiką pavadino „grėsmingu Dž. Baideno planu sunaikinti priemiesčius“.[6]
