Sekmadienį Bulgarijoje vyks septintieji per mažiau nei ketverius metus rinkimai, bet maža vilties, kad baigsis politinė sumaištis, palanki kraštutiniams dešiniesiems ir įstūmusi rinkėjus į apatiją.
Gana skurdžią Europos Sąjungos šalį neramumai kamuoja nuo 2021 m., kai kilo didžiuliai antikorupciniai protestai ir buvo nuversta triskart ministru pirmininku buvusio konservatoriaus Boiko Borisovo vyriausybė.
Kaip ir per pastaruosius rinkimus birželį, laimėti turėtų B. Borisovo partija GERB, apklausos jai žada 26 proc. balsų. GERB nepavyko rasti partnerių stabiliai vyriausybei sudaryti.
Numatoma, kad liberali reformistų PP-DB koalicija gaus apie 14 proc. balsų, o už prorusišką dešiniųjų Atgimimo partiją balsuos 13–14 proc. rinkėjų. Panašu, kad pastaroji partija sulaukė didesnio rinkėjų palaikymo, pasiūliusi LGBTQ „propagandą“ draudžiantį įstatymą, rugpjūtį parlamentas jį priėmė didele balsų dauguma.
Pasak analitikų, galimi du scenarijai: konservatoriai arba bendradarbiaus su reformatoriais, arba pasiūlys mažumos kabinetą ir kliausis tylia buvusio magnato Delyano Peevskio, kuriam JAV ir Didžioji Britanija taiko sankcijas, parama.
Per rinkimus birželį rinkėjų aktyvumas buvo mažiausias nuo komunizmo pabaigos – siekė vos 34 procentus. Panašus rinkėjų aktyvumas prognozuojamas ir sekmadienį. Baiminamasi sukčiavimo, ypač romų ir turkų mažumų balsų pirkimo.
Dėl užsitęsusio politinio nestabilumo nutolo Bulgarijos tikslai prisijungti prie euro zonos ir laisvo judėjimo Šengeno erdvės. Sustojo ir svarbios kovos su korupcija reformos bei energetikos pertvarka, dėl to šalis gali negauti ES lėšų.
Elta pranešimas.
