Dar vienas korupcijos smūgis korupcijos skandale ir taip įklimpusiai EP narei
Vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) valdžios organų – Europos Parlamentas ir toliau neišbrenda iš skandalų, susijusių su nusikalstama veika ir korupcija, liūnų.
Dabar teisėsaugos ir, žinoma, žiniasklaidos dėmesio centre vėl atsidūrė belgų europarlamentarė iš socialistų partijos Marie Arena, kuri jau anksčiau buvo siejama su praėjusių metų pabaigoje atskleistu, Kataro korupcijos skandalu. Šį kartą, Belgijos tyrėjai konfiskavo net 280 000 eurų grynaisiais pinigais iš šios europarlamentarės sūnaus namų[1].
Belgijos tyrėjai pinigus rado politikės sūnaus, 32-iejų metų Ugo Lemaire’o namuose. Krata buvo atlikta liepos 19 d., ji vyko ne tik U. Lemaire’o namuose, bet ir kituose šešiuose su M. Arena susijusiuose nekilnojamojo turto objektuose.
Nors tyrėjai apie šį tyrimą kalba nenoriai, atskleidžiama, kad rastų pinigų kilmė kol kas yra nežinoma, tačiau tiesioginio ryšio su EP ir Kataro korupcijos skandalu kol kas nenustatyta. Nei U. Lemaire’as, nei jo motina ar abiejų jų advokatai šios bylos žiniasklaidai nekomentuoja[2].
Pati M. Arena dar pernai buvo susieta su EP ir Kataro korupcijos skandalu, nors ji neigia, kad yra kaip nors susijusi. Belgijos valdžios institucijos jai dar oficialiai nepateikė kaltinimų.
Ne pirmas kartas, kai politikės pavardė siejama su korupcija
Liepos mėnesį Belgijos įstatymų leidėja M. Arena tapo ketvirta dabartine EP nare, įsitraukusia į „Qatargate“ pramintą korupcijos skandalą, paviešintą 2022 m. pabaigoje. Tuomet EP sukrėtė ne vienas netikėtas areštas ir įžūli prekiavimo įtaka ir EP narių palankumu, schema.
Vis dėlto, kitaip nei kiti korumpieti EP kolegos, M. Arena išvengė teismo, jai ir dabar vis dar nėra pateikti jokie kaltinimai. Belgijos valdžios institucijos net nepateikė prašymo panaikinti jos parlamentinę neliečiamybę, nors policija iš viso ir surengė net šešis reidus į jos valdas.
Tiesa, šių metų sausį M. Arena, regis, susiprato pati ir galiausiai atsistatydino iš EP Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko pareigų. Kita vertus, ji tai padarė tik po to, kai užsienio žiniasklaida paskelbė, jog politikė tinkamai nepranešė, jog už jos apgyvendinimą ir skrydžius praėjusių metų gegužės 8-9 d. kelionės į Dohą metu sumokėjo ne kas kitas, bet Kataro vyriausybė[3].
O kovo mėnesį buvo nutekinti į korupcijos skandalą taip pat įsivėlusio, buvusio Italijos europarlamentaro Piero Antonio Panzeri, kuris pats prisipažino ėmęs kyšius ir dabar bendradarbiauja su federaliniais tyrėjais, parodymai. Jie atskleidė, kad 2015 m. jis ir M. Arena iš tiesų apsistojo prabangiame viešbutyje Maroke, o tai, didžiąja dalimi finansavo Maroko vyriausybė. Tiesa, pasak P. A. Panzeri, M. Arena nežinojo, kas iš tikrųjų finansavo kelionę.
Ir tai tik viena ar kita istorija, sudaranti plataus masto korupcijos schemas. Pernai buvusi EP pirmininko pavaduotoja ir Graikijos europarlamentarė Eva Kaili, Belgijos europarlamentaras Marcas Tarabella ir Italijos europarlamentaras Andrea Cozzolino buvo pirmieji sulaikyti ir apkaltinti dėl korupcijos. Tas pats o P. A. Panzeri pripažino savo kaltę ir sudarė susitarimą dėl kaltės pripažinimo mainais į mažesnę bausmę.
Įdomu tai, kad korupcijos šešėlio niekaip nusimesti negalinti, bet ir kaltinimų nesulaukianti M. Arena yra susijusi su beveik visais su korupcija susijusiais EP asmenimis.
Vis tik, svarbiausi atrodo būtent jos itin artimi santykiai su pagrindiniu įtariamuoju P. A. Panzeri. Jie ne tik kartu pramogavo Maroke; pati politikė apibūdino savo santykius su EP nariu kaip grynai profesinius, tačiau štai P. A. Panzeri per savo advokatą juos apibūdino kaip „abai artimus“, nuo 2021 m. gruodžio vidurio iki 2022 m. gruodžio vidurio, jie telefonu bendravo mažiausiai 389 kartus.
Tuo tarpu vieno interviu žiniasklaidai metu, kita pagrindinė įtariamoji, graikų EP narė E.Kaili užsiminė apie tai, kad M. Arena iki šiol „buvo apsaugota nuo griežtų prokurorų klausimų“. Tiesa, e. Kaili nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl taip galėjo būti.
Korupcija – ES institucijų vizitinė kortelė
Vieną svarbiausių ES institucijų korupcijos skandalas sukrėtė praėjusį gruodį. Tuomet Belgijos policija suėmė EP narę E. Kaili dėl kaltinimų korupcija. Jos suėmimas įvyko po to, kai politikės namuose buvo atlikta krata dėl kaltinimų neteisėtai bendradarbiaujant su Kataru. Manoma, kad Kataras mokėjo E. Kaili už tai, kad ji lobizuotų Persijos įlankos valstybės interesus[4].
Kartu su Kaili buvo sulaikyti jau ne kartą minėtas P. A. Panzeri, E. Kaili partneris Francesco Giorgi, dirbęs padėjėju EP, ir Niccolo Figa-Talamanca, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios teisinės valstybės srityje, direktorius.Visi asmenys, sulaikyti atliekant tyrimą, buvo paleisti lygtinai.
Tuometis skandalas papiktino didelę dalį europiečių, kurie ir tai reiškia nepasitenkinimą Briuselio institucijų veikla. Savo ruožtu ekspertai pastebėjo, kad EP ir kitos institucijos iš tiesų veikia klaidingai, buvo užsiminta ir apie galimas reformas.
Pavyzdžiui, „Transparency International“ vadovas Michielis van Hultenas teigė, kad Kataro skandalas gali būti „baisiausias įtariamos korupcijos atvejis“, su kuriuo Parlamentas susidūrė per pastaruosius metus. M. van Hultenas taip pat teigė, kad EP sukūrė „nebaudžiamumo kultūrą dėl nepakankamai griežtų finansinių taisyklių ir kontrolės bei visiško nepriklausomos (ar apskritai jokios) etikos priežiūros nebuvimo“.
„EP atėjo laikas iš pagrindų reformuotis“, – sakė M. van Hultenas.
Paryžiaus HEC teisės profesorius Alberto Alemanno situaciją pavadino „labiausiai šokiruojančiu skandalu per visą ES istoriją“ ir pateikė prognozę, jog tai bus tik „ledkalnio viršūnė“, o dienos šviesą pasiekiantys skandalai sukurs „politinį postūmį nepriklausomai etikos sistemai“.
„Šis skandalas atveria daug Pandoros skrynių, įskaitant ydingą ES etikos sistemą europarlamentarams ir užsienio įtakos ES mastą“, – teigė A. Alemanno.
