Kai vaikai nebeišgali nueiti į teatrą, teatras ateina pas juos: „Bristol Old Vic“ vaidina mokyklose

Bristolio teatras „Bristol Old Vic“ pats atkeliavo pas moksleivius: šią rudenį jo jaunųjų kūrėjų trupė su dviem naujais spektakliais nemokamai lanko Bristolio vidurines mokyklas. Kaip rašo „The Guardian“, taip teatras reaguoja į tai, ką šalies teatrų vadovai vadina „ekstremalia situacija“ – vis daugiau vaikų gali baigti mokyklą taip ir nepamatę gyvo teatro, nes šeimų ir mokyklų biudžetai nebepajėgia apmokėti išvykų.

Du nauji spektakliai keliauja po 19 Bristolio mokyklų

Teatro jaunųjų kūrėjų trupė „MIB260“ mokyklose rodo du naujus spektaklius – Muneeros Pilgrim „A Brit?ish Museum“ ir Samo Parkerio „Dead Air“ – bei veda dirbtuves apie spektaklių temas ir teatro kūrimo procesą. Teatro pranešime nurodoma, kad abu spektakliai sukurti po pokalbių su jaunimu mokyklose, kad jų patirtis, rūpesčiai ir idėjos būtų kūrinių centre.

„A Brit?ish Museum“ skirtas britų mokyklų 7–9 mokymosi metų (angl. Years 7–9) mokiniams ir per dviejų draugų išvyką į muziejų nagrinėja draugystę, priklausymą bendruomenei ir klausimą, ką reiškia būti britu. „Dead Air“ – 10–11 mokymosi metų (Years 10–11) mokiniams: jame Bristolio paaugliai apleistoje mokykloje įkūrė nelegalią radijo stotį pasaulyje, kuriame suaugusieji dingo, o vaikai išnyksta sulaukę 18 metų. Kai pagrindiniam laidų vedėjui sukanka 18, grupė ruošiasi paskutinei transliacijai.

Iš pradžių organizatoriai tikėjosi pasiekti apie 1 000 moksleivių, tačiau, „The Guardian“ duomenimis, dabar tikimasi, kad spektaklius pamatys iki 4 000 jaunuolių 19-oje vidurinių mokyklų. Į planus įtraukti ir namuose besimokantys vaikai bei ligoninėse mokomi pacientai. Kvietimas socialiniuose tinkluose pareikšti susidomėjimą sulaukė didžiulio atsako.

Teatro pranešime pabrėžiama, kad sumažėjo ir specialiai mokykloms kuriamų naujų kūrinių, todėl dalis jaunų žmonių rizikuoja baigti mokslus taip ir nepamatę gyvo teatro. Projektas kartu yra ir profesinio tobulėjimo galimybė pačiai „MIB260“ trupei – jauniems teatro kūrėjams, kurie praktiškai mokosi kurti, gastroliuoti ir vaidinti naujus kūrinius jaunai auditorijai. Abiejų pjesių autoriai priklauso teatro penkerių metų įsipareigojimo programos dramaturgams.

Spektaklis klausia, ką reiškia būti jaunam Britanijoje 2026 metais

„The Guardian“ žurnalistas stebėjo spektaklį Rytų Bristolio „City Academy“ mokykloje, kurioje mokosi vaikai iš daugiakultūrių Sent Polso, Istono ir Lorenso Hilo bendruomenių. Šeši jauni aktoriai salėje, o ne paauksuotoje scenoje, iškelia klausimą: „Ką reiškia būti jaunam Britanijoje 2026 metais?“ Vienas personažas vardija pažįstamus britiškumo simbolius – žuvį su bulvytėmis, arbatą, „Butlin's“ poilsio parkus, Davidą Attenborough, laidą „Gogglebox“ ir futbolo rinktinę su Jordanu Pickfordu ir Jude'u Bellinghamu. Vėliau jis susimąsto: „Nežinau, ar per kitą turnyrą iškelsiu Anglijos vėliavą. Viskas atrodo kiek kitaip. Vėliavos… jos turėtų būti apie vienybę.“

Per 30 minučių spektaklis nuo devintokų ginčo apie valstybinius apdovanojimus peršoka prie išvykos į muziejų, kur greta kolonijinę istoriją nagrinėjančių eksponatų skamba „Spice Girls“ daina „Who Do You Think You Are“. Tema šiai mokyklai ypač artima: 2024–2025 mokslo metais iš 970 mokinių 44,3 proc. anglų kalba buvo ne gimtoji, kai šalies vidurkis – 19,2 proc. Kiek daugiau nei pusė mokinių per pastaruosius šešerius metus turėjo teisę į nemokamą maitinimą.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Mokyklos, kuriose rodomi spektakliai	19	„The Guardian“, „Bristol Old Vic“
Pradinis tikslas	apie 1 000 moksleivių	„The Guardian“, „Bristol Old Vic“
Dabar tikimasi pasiekti	iki 4 000 moksleivių	„The Guardian“
Kaina mokykloms	nemokamai	„Bristol Old Vic“
„City Academy“ mokiniai, kuriems anglų kalba ne gimtoji	44,3 proc. (šalies vidurkis 19,2 proc.)	„The Guardian“

Šaltiniai: „The Guardian“, „Bristol Old Vic“.

Mokykloms teatras tampa per brangus ir per sudėtingas

Mokyklos visoje šalyje susiduria su griežtais biudžeto apribojimais, todėl išvykos į teatrą, popamokinė veikla ir kūrybiniai dalykai tampa vis sunkiau išlaikomi. „Puikiai suvokiame, kad vis mažiau vaikų ateina į teatrą. Jie vis dar ateina, bet dažniausiai tai būna dramos būrelių arba vidurinės klasės vaikai. Net jei mokykla organizuoja išvyką, važiuoja ne visi. Todėl geriausias būdas pasiekti visus – atnešti kūrinį pas juos“, – „The Guardian“ sakė teatro bendruomenės programų direktorė Lucy Hunt.

Pasak dienraščio, be finansinio spaudimo, išvykas apsunkina ir transporto bei vaikų saugumo reikalavimai. „Bilietai suryja didelę mūsų biudžeto dalį, tada dar kelionės išlaidos ir visa saugumo biurokratija“, – sakė „City Academy“ dramos mokytoja Beccy Pearce. Jos teigimu, nemokamas spektaklis neformalioje aplinkoje, su šviesomis, kostiumais, muzika ir dekoracijomis, gali įkvėpti mokinius.

„Bristol Old Vic“ vykdomoji direktorė Rebecca Dawson teatro pranešime teigė, kad šis turas skirtas užtikrinti, jog jauno žmogaus galimybės pamatyti teatrą nepriklausytų nuo jo pašto kodo ar mokyklos biudžeto. „Mokyklos priima nepaprastai sunkius sprendimus, o kūrybiniai dalykai, išvykos ir gyvi pasirodymai gali būti tarp pirmųjų dalykų, kurie išnyksta. Jei jauni žmonės negali ateiti pas mus, turime pareigą nunešti išskirtinį teatrą pas juos“, – sakė ji.

Moksleiviai: „Patiko, kad jie kalbėjo apie rasizmą“

Spektaklis paliko įspūdį jauniesiems žiūrovams. „Buvo tikrai gerai. Man patiko, kad jie iškėlė rasizmo temą. Daug vaikų su tuo susiduria“, – sakė 12 metų Elizabeth Yeboah. Pasak jos, po šios patirties ji norėtų dažniau eiti į teatrą. 13 metų Bethany Davis-Croshaw, pati mėgstanti vaidinti, teigė, kad gyvas teatras sudėtingas socialines temas perteikia gerokai geriau nei įprastos pamokos. „Manau, buvo nuostabu. Scenos įrengimas buvo labai šaunus“, – sakė ji.

Po spektaklio moksleiviai plojo ir džiūgavo, o vėliau uždavinėjo klausimus pjesės autorei M. Pilgrim. Dvylikametis Louisas Le paklausė, kas ją įkvėpė. „Mane įkvepia istorijos, kurios nėra girdimos. Kaip užtikrinti, kad mūsų istorijos išeitų į viešumą?“ – atsakė autorė.