Nuo pat pirmosios dienos BRICS aukščiausio lygio susitikimas sulaukia išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio
Kazanėje prasidėjo BRICS šalių XVI aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris vyks spalio 22–24 dienomis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau susitiko su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi ir Kinijos prezidentu Si Dzinpingu (Xi Jinping). Pasak Vakarų žiniasklaidos, renginyje V. Putinas ketina aptarti nacionalinių valiutų naudojimą ir JAV dolerio atmetimą atsiskaitymuose tarp organizacijos valstybių-narių, taip pat parodyti Vakarams, kad Maskvą palaiko svarbūs sąjungininkai.[1]
BRICS viršūnių susitikime Kazanėje V. Putinas pristatys savo planą „nugalėti dolerį“, rašo „The Economist“. Pasak leidinio, Rusijos prezidentas tikisi „suteikti svorio blokui“, sukurdamas naują pasaulinę finansų ir mokėjimų sistemą, kuri smogtų JAV dominavimui pasaulinėje finansų rinkoje ir apsaugotų Rusiją bei jos partnerius nuo sankcijų.[2]
Kaip pažymi „The Economist“, daugelis valstybių pergalvojo savo priklausomybę nuo Amerikos valiutos po Rusijai įvestų didelio masto ekonominių ir finansinių apribojimų, taip pat po to, kai per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai išaugo žmonių, kuriems taikomos Amerikos sankcijos, skaičius. Tai paskatino juos dėti daugiau pastangų atsisakyti tarptautinių atsiskaitymų doleriais, kuriuos Kinija laiko vienu pažeidžiamiausių savo taškų.
V. Putinas tikisi pasinaudoti BRICS valstybių narių „dolerio nepasitenkinimu“, o naujos finansinės schemos sukūrimas jam bus „skubus prioritetas“ ir „geopolitinė strategija“, rašo savaitraštis.
Rusija siekia parodyti, kad draugų turi daugiau negu priešų
Viršūnių susitikimas Kazanėje taip pat skirtas pasiųsti signalą, kad Rusija grįžo į tarptautinę politinę areną kaip „galinga pasaulinė žaidėja, turinti daug draugų“, priduria „The Washington Post“. V. Putinui BRICS yra „pagrindinis įrankis“ jo plane „nuversti JAV dominavimą pasaulyje“ ir „sunaikinti Amerikos dolerio galią“. Šiems tikslams daugiausia pritaria Kinija, bet ne likusi organizacijos dalis, patikslina laikraštis.[3]
„Bloomberg“ pranešė, kad dėl antirusiškų sankcijų BRICS organizatoriai paprašė užsienio svečių su savimi atsivežti JAV dolerių ar eurų grynaisiais, nes šias valiutas galima „laisvai iškeisti į rublius daugumoje Rusijos bankų“ arba naudoti Rusijos „Mir“ banko kortelę. Agentūra tai vadina „gėdingu Kremliaus pareigūnų prisipažinimu“, kurie anksčiau dolerio ir euro valiutas yra pavadinę „toksiškomis“ valiutomis.[4]
Vakarai nori izoliuoti V. Putiną, tačiau įvykis Kazanėje rodo, kad Rusijos prezidentas yra „toli gražu ne vienas“, pažymi CNN. Amerikos televizijos kanalas renginį vadina „didžiausiu“, kurį Maskva organizavo nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios ir kuris leis V. Putinui asmeniškai bendrauti su savo kolegomis BRICS ir kitais aukšto rango pareigūnais.[5]
Savo žinutėse Kazanėje V. Putinas ir Kinijos prezidentas Si Dzinpingas gali aiškiai pasakyti, kad būtent Vakarai savo sankcijomis ir aljansais izoliavosi nuo pasaulio, o dauguma šalių palaiko Maskvos ir Pekino norą kovoti su „Amerikos pasauline lyderyste“. Tokie pareiškimai gali turėti rezonansą JAV prezidento rinkimų išvakarėse, pažymi kanalas.
Tačiau CNN priduria, kad Kazanėje susirinkę valstybių vadovai – priešingai Maskvos „šluojamai retorikai“ – turi platų požiūrių ir interesų spektrą. Tai, savo ruožtu, riboja BRICS šalių narių galimybes viso bloko vardu suformuluoti vieningą žinutę – „ypač tokią, kokios gali norėti Putinas“.
BRICS plėtra ir gilėjantys geopolitiniai nesutarimai dar labiau komplikuoja šios asociacijos tapatybę ir kryptį. Pavyzdžiui, kanalas atkreipia dėmesį į „ilgai besitęsiantį pasienio konfliktą“ tarp Indijos ir Kinijos jų poliarinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis fone.
Vidinių bloko nesutarimų nuslėpti nepavyksta
„The New York Times“ taip pat rašo apie tai, kad tarp BRICS šalių narių yra gilių nesutarimų, o pats blokas stengiasi suformuluoti ir apibrėžti savo tikslą. Laikraštis bloko valstybes skirsto į dvi grupes. Pirmasis yra „Globalūs Rytai“, į kuriuos įeina valstybės, konkuruojančios su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO: Kinija (kurią NYT vadina neoficialiu asociacijos varikliu), Rusija ir Iranas. Likusias šalis laikraštis klasifikuoja kaip „Globalius Pietus“ – jos yra neutralesnės arba vis dar glaudžiai bendradarbiauja su Vašingtonu ir kitomis Vakarų šalimis. Aukščiausiojo lygio susitikimas Kazanėje bus proga BRICS pademonstruoti savo naują sudėtį, orientuotą į „globalius Pietus“, pripažįsta NYT.[6]
Daugelis šalių BRICS vertina kaip „geopolitinį draudimą nuo besikeičiančio pasaulio ir apsidraudimą nuo JAV nenuspėjamumo“ ir alternatyvų finansavimo šaltinį. Pasak NYT, jie mano, kad BRICS Naujasis plėtros bankas yra mažiau reiklus, skirtingai nei Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, kuriuose dominuoja Vakarai. Be to JAV dolerio dominavimo sumažinimas galėtų suteikti valstybėms narėms apsaugą nuo Vakarų sankcijų.
„The Washington Post“ BRICS vadina „galingu JAV prestižo nuosmukio simboliu“ Globaliuose Pietuose, kur daugelis šalių perdraudžia ir ieško naujų partnerių, kad pasiektų savo nacionalinius interesus. Juos labiau traukia Kinijos ekonominė galia ir plačiai paplitęs nusivylimas „Vakarų veidmainyste ir nesėkmėmis“, o ne „Rusijos virulentiška antivakarietiška programa“, interviu WP teigė analitikai.
Jei „antivakarietiška stovykla“, kuriai atstovauja Kinija, Rusija ir Iranas, vis labiau propaguoja agresyvų antivakarietišką požiūrį, tai gali lemti šalių, kurios nenori rinktis pusių, atsiskyrimą, sakė WP pašnekovai. Pvz., Indija ir Brazilija nori pakoreguoti esamą pasaulio tvarką taip, kad ji nebūtų ginčijama, bet būtų naudinga Globaliems Pietams.
Prancūzijos laikraštis „Les Échos“ nurodo, kad BRICS šalių narystė nereiškia jų paramos antivakarietiškai retorikai. Valstybės ir toliau naudojasi savo santykiais su Vakarais arba „naujuoju Kinijos ir Rusijos bloku“ kaip svertu savo tikslams pasiekti – nesvarbu, ar tai būtų pagrindinių technologijų ir pažangios karinės įrangos įsigijimas, ar tvirta pozicija prekybos derybose.[7]
Britų ekonomistas Džimas Oneilas (Jim O’Neill), termino akronimas BRIC (originalus organizacijos pavadinimas prieš prisijungiant prie jos Pietų Afrikai) autorius, interviu „Der Spiegel“ taip pat išreiškė nuomonę, kad daugelis Globalių Pietų šalių nenori rinktis tiek BRICS, tiek „tradicinių Vakarų“ pusės.[8]
„Manau, kad tai yra gana pagrįsta“, – sakė ekspertas.
Ekonomistas teigia, kad yra „beprotiška“ apsvarstyti idėją, kad BRICS, kaip ir G7, gali vienašališkai pasiekti susitarimą bet kokiu pasauliniu klausimu.
„Vakarams netgi gali būti naudinga tai, kad Kinija ir Indija beveik niekada dėl nieko nesusitaria“, – sakė G20 koncepciją palaikantisDž. Oneillas.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad jis buvo nusivylęs tuo, kas nutiko BRICS praėjus 23 metams po termino, apibrėžiančio keturias šalis, tuo metu turinčias didžiausią ekonomikos augimo potencialą – Braziliją, Rusiją, Indiją ir Kiniją, išradimo.
„Pagrindinė mintis, kuri mane tuo metu atvedė prie šio akronimo, buvo apgailėtina būklė to, kas angliškai vadinama „global governance“ – pasaulio tvarka ir tai, kaip ją atspindi bei kontroliuoja tarptautinės institucijos. Šiandien, praėjus 23 metams, pasaulinis valdymas yra dar blogesnėje būsenoje nei buvo tada“, – apibendrino buvęs „Goldman Sachs“ vyriausiasis ekonomistas.
