- Nuo Bosnijos ir Hercegovinos gali atsiskirti serbiška dalis
- Sudėtinga Bosnijos ir Hercegovinos istorija
- Neįprasta administracinė sistema
Nuo Bosnijos ir Hercegovinos gali atsiskirti serbiška dalis
Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija nenumato tokios galimybės, todėl jeigu bus bandoma pažeisti pagrindinį šalies įstatymą ir Deitono susitarimą, JAV nedelsiant reaguos. Tai pareiškė Sarajeve veikiančios amerikiečių ambasados atstovai.[1]
Sausio 8 d. rytą Bosnijos ir Hercegovinos dangų perskrodė du JAV karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16 Fighting Falcon“. Pasiuntinybė Sarajeve patikslino, kad tai buvo ne tik treniruotė, bet ir signalas, rodantis, jog JAV pasirengusi užtikrinti teritorinį Bosnijos ir Hercegovinos vientisumą bei nedelsiant įsikiš, jeigu nuo respublikos bus bandoma atplėšti kurias nors jos teritorijas.
„Šie dvišaliai mokymai yra pažangaus karinio bendradarbiavimo, užtikrinančio taiką ir saugumą Vakarų Balkanuose, pavyzdys bei aiškiai rodo Jungtinių Valstijų nusiteikimą ginti Bosnijos ir Hercegovinos teritorinį vientisumą antideitoniškų ir separatistinių veiksmų fone. Jungtinės Valstijos pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija nenumato galimybės atsiskirti kuriai nors teritorijai, todėl jos veiks jeigu kažkas nuspręs nepaisyti šio, pagrindinio Deitono susitarimo elemento“, - pabrėžiama diplomatinės misijos išplatintame pareiškime.
Manevruose taip pat dalyvavo lėktuvas „KC-135 Stratotanker“, degalų leidęsis pasipildyti į Serbų Respubliką (viena iš Bosnijos ir Hercegovinos teritorijų), juos koordinuoja JAV kariuomenės specialiosios paskirties daliniai.
„Amerikiečių lėktuvai grįš į bazę, kai užbaigs misiją. Gebėjimas greitai pakilti, pasiekti tikslą ir apsigręžus sugrįžti į bazę demonstruoja JAV galimybės sutelkti pajėgas į ten kur reikia tuomet kai tai būtina bei veikti kartu su sąjungininkais ir partneriais“, - džiaugėsi ambasada.
Kiek anksčiau Serbų Respublikos prezidentas Miloradas Dodikas perspėjo, kad yra pasirengęs skelbti savo valdomos teritorijos nepriklausomybę, jeigu JTO atstovas Bosnijoje ir Hercegovinoje Kristianas Šmidtas (Kristian Schmidt) toliau užsiims lobizmu ir bandys prastumti Bosnijos serbų teises ribojantį įstatymą. Sausio 9 d. Serbų Respublika švenčia nacionalinę šventę. Oficialioji šalies valdžia šią šventę pavadino antikonstitucine, o K. Šmidtas paragino teisėsaugą sutrukdyti šventimui.[2]
Sudėtinga Bosnijos ir Hercegovinos istorija
Bosnija ir Hercegovina (bosn. Bosna i Hercegovina / Босна и Херцеговина) – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Rytuose ribojasi su Serbija, pietryčiuose – su Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose – su Kroatija. Pietuose turi siaurą (~20 km) Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Sarajevas. Valstybė sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas.[3]
Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.
Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi (Dalmatijos ir Panonijos provincijos).
Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.
1875 m. rugpjūčio 29 d. Bosnijoje kilo sukilimas prieš turkus, su reikalavimu prisijungti prie Serbijos. 1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartimi gavo autonomiją. 1878 m. birželio–liepos mėnesį pagal Berlyno kongreso nutarimą šalis buvo okupuota Austrijos–Vengrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybės dalimi.
1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.
Neįprasta administracinė sistema
Santvarka – federacija. Konstitucijos galia suteikta Daytono sutarties (1995) 4 priedui. Valstybei vadovauja iš trijų narių sudarytas Prezidiumas, kuriame atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės (bosniai, kroatai, serbai). Prezidiumo nariai renkami 4 metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose, nariai vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu (po 8 mėnesius)
Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupština), sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų (Predstavnički Dom; 42 nariai) ir Tautos Rūmų (Dom Naroda; 15 narių).
Bosnija ir Hercegovina yra padalinta į dvi dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federaciją bei Serbų respubliką – kurios taip pat turi savo parlamentus. Bosnijos ir Hercegovinos federacijos parlamentas taip pat sudarytas iš dviejų rūmų – Atstovų ir Tautos. Serbų respublikos parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas. Vyriausybės ir teismų sistemos yra atskirtos.
Valstybė sudaryta iš trijų autonominių vienetų (skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):
Bosnijos ir Hercegovinos federacija (Sarajevas), 26 076 km²
Serbų respublika (Banja Luka), 25 053 km²
Brčko apygarda (Brčkas)
Bosnijos ir Hercegovinos federacija smulkiau suskirstyta į 10 kantonų, o Serbijos respublika – į 7 regionus.
Kalbos: bosnių, kroatų, serbų. Serbai daugiausia naudoja kirilicą, o kroatai – lotynišką abėcėlę; bosniai anksčiau naudodavo abi, bet pastaruoju metu daugiausia lotynišką.
Tautos: bosniai 48 proc., serbai 37,1 proc., kroatai 14,3 proc., Bosnijos čigonai.
Religijos ir konfesijos: 40 proc. musulmonų, 31 proc. ortodoksai, 15 proc. katalikai, likusieji – judaistai, kitų religijų arba netikintys.
