- „X“ Brazilijoje atkurta 2024 m. spalį, įvykdžius šalies Aukščiausiojo Teismo reikalavimus
- Įsakymas sustabdyti veiklą – politinis pralaimėjimas bendrovės savininkui Muskui
- „X“ sustabdymą dalis Brazilijos gyventojų vadina cenzūra ir autoritarizmu
- Manoma, jog „X“ į Braziliją grįžta silpnesnė nei buvo prieš draudimą
- Grįžimą lėmė padariniai, susiję su milijonų vartotojų praradimu
„X“ Brazilijoje atkurta 2024 m. spalį, įvykdžius šalies Aukščiausiojo Teismo reikalavimus
Elono Musko socialinės žiniasklaidos platforma „X“ (buvusi „Twitter“) Brazilijoje atkurta 2024 m. spalį, kai daugiau nei mėnesį buvo neprieinama, įvykdžius šalies Aukščiausiojo Teismo reikalavimus, užbaigiant kelis mėnesius trukusį ginčą dėl saviraiškos laisvės ribų dezinformacijos ir poliarizacijos epochoje[1].
„X“ veikla sustabdyta dėl to, jog ji nesugebėjo blokuoti tam tikrų paskyrų, skleidžiančių dezinformaciją ir neapykantos kalbą. Bendrovė taip pat turėjo paskirti teisinį atstovą Brazilijoje ir sumokėti baudas už ankstesnius reikalavimų nesilaikymo atvejus. Po šių veiksmų Brazilija, kuri yra viena didžiausių „X“ rinkų, turinti daugiau nei 22 mln. vartotojų, draudimą panaikino. Kita vertus, gali būti, jog „X“ ir toliau susidurs su šiais teisiniais sunkumais, nes veikia įvairiose šalyse, kuriose galioja skirtingos žodžio laisvės ir turinio moderavimo taisyklės.
Tikintis, kad „X“ atsižvelgs į reguliavimo institucijų spaudimą, kalbama apie kelis esminius pakeitimus.
Turinio moderavimas ir atitikties užtikrinimas: „X“ vis dažniau tikrinama viso pasaulio vyriausybių, kaip ji tvarkosi su dezinformacija ir neapykantą kurstančiomis kalbomis.
Dėmesys žodžio laisvei: E. Muskas nuolat pabrėžia savo tikėjimą „žodžio laisvės absoliutizmu“. Tai rodo, jog „X“ ir toliau rems žodžio laisvę, tačiau tam tikruose teisiniuose rėmuose, kad išvengtų draudimų ar nuobaudų tose šalyse, kuriose taisyklės reikalauja griežtesnio turinio moderavimo.
Kova su botais ir šlamštu: planuojama tobulinti platformos neautentiškos veiklos aptikimo sistemą, galėsiančią apimti sudėtingesnius dirbtinio intelekto algoritmus.
Prenumeratos paslaugos ir pajamų gavimas: „X“ siekia užsidirbti iš „X Premium“ (buvusi „Twitter Blue“) – prenumeratos paslaugos, siūlančios tam tikras privilegijas, jog platforma taptų mažiau priklausoma nuo pajamų iš reklamos.
Mokėjimų ir finansinių priemonių integravimas: Muskas išreiškė susidomėjimą į „X“ integruoti finansines paslaugas, leidžiančias naudotojams siųsti ir gauti mokėjimus per platformą[2].
Dirbtinis intelektas: DI valdomi patobulinimai gali padėti „X“ kovoti su piktnaudžiavimu, dezinformacija ir skatinti sveikesnį įsitraukimą.
Įsakymas sustabdyti veiklą – politinis pralaimėjimas bendrovės savininkui Muskui
Technologijų milijardierius, kuris nuo 2022 m., kai įsigijo platformą, tuomet vadintą „Twitter“, tapo pasauliniu žodžio laisvės gynėju, iš esmės apgavo Brazilijos teismų sistemą – tačiau galiausiai pralaimėjo.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alexandre de Moraes, kuris prižiūri Brazilijos tyrimą dėl netikrų naujienų, paprašė platformos sustabdyti paskyras, kurias jis kaltino dezinformacijos skleidimu, anot jo, galinčiu pakenkti šalies demokratinėms institucijoms. Muskas tąsyk atsisakė. Po kelis mėnesius augusios įtampos, kurios metu buvo keičiamasi kaltinimais bei įžeidinėjimais, rugpjūčio pabaigoje Moraes sustabdė platformos veiklą.
Tačiau po kelių savaičių pasirodė, jog „X“ Brazilijos naudotojų reikia labiau, nei šaliai reikia šios platformos – todėl Muskas paskelbė nusileisiantis teismo reikalavimams.
„Brazilijos konstitucija neleidžia saviraiškos laisvės painioti su laisve vykdyti agresiją“, – sakė de Moraes.
Atsižvelgiant į tai, ką Moraes apibūdino kaip „naują realybę, kurioje skaitmeniniai populistiniai ekstremistai gali naudotis socialine žiniasklaida, kad plačiai skleistų neapykantos kalbą“, jo manymu, reikia absoliučios pagarbos teisinei valstybei.
„X“ sustabdymą dalis Brazilijos gyventojų vadina cenzūra ir autoritarizmu
„X“ didžiuojasi galėdama grįžti į Braziliją – šalį, kurioje gyvena per 213 mln. žmonių, kurie yra viena didžiausių „X“ rinkų[3].
Tikslinama, esą kairieji, susirūpinę Brazilijos demokratijos funkcionalumu, džiaugėsi teisėjo veiksmais, atkreipdami dėmesį į praėjusių metų išpuolį Brazilijos sostinėje, kai tūkstančiai dešiniųjų pažiūrų buvusio prezidento Jairo Bolsonaro šalininkų, skatinami dezinformacijos apie jo pralaimėtus rinkimus, užpuolė svarbiausius šalies federalinius pastatus. J. Bolsonaro šalininkai tai vertino kitaip, apkaltinę Moraes cenzūra bei autoritarizmu.
Vis dėlto, nemaža dalis internautų „X“ grįžimą vertina palankiai:
„Džiaugiuosi, kad platforma nusprendė laikytis Brazilijos įstatymų ir pagaliau prisitaikė“, – teigė vienas iš jų.
„Tai siunčia žinią pasauliui, kad turtingiausiam planetos žmogui taikomi vietos įstatymai ir konstitucijos“, – sakė Virdžinijos universiteto technologijų antropologijos specialistas Davidas Nemeris, pridurdamas, kad tai gali tapti precedentu, kaip kitos šalys, kurios konfliktuoja su E. Musku, pavyzdžiui, Australija, galėtų judėti į priekį.
Manoma, jog „X“ į Braziliją grįžta silpnesnė nei buvo prieš draudimą
Rugpjūčio 30 d. draudimas buvo paskelbtas praėjus dviem dienoms po to, kai bendrovė pranešė, kad pašalina visus Brazilijoje likusius savo darbuotojus. „X“ teigė, kad de Moraes grasino suimti jos teisinę atstovę šalyje Rachel de Oliveira Villa Nova Conceição, jei bendrovė nevykdys nurodymų blokuoti paskyras, mat šalies įstatymuose reikalaujama, jog užsienio bendrovės turėtų vietinį teisinį atstovą, kuris gautų pranešimus apie teismo sprendimus ir skubiai imtųsi reikiamų veiksmų.
Brazilijos aktyvizmo platforma „Sleeping Giants Brazil“, siekianti kovoti su melagingomis naujienomis ir neapykantos kalba, teigė, esą „X“ veiklos Brazilijoje atnaujinimas reiškia „svarbią Brazilijos demokratijos pergalę“. Tačiau kai kurie Brazilijos „X“ naudotojai jau spėjo persikelti į kitas platformas, pavyzdžiui, „Meta Threads“ ir „Bluesky“, turinčią daugiau nei 10 mln. naudotojų ir toliau sparčiai augančią.
Kalbama, kad „X“ į Braziliją grįžta silpnesnė nei buvo prieš draudimą. Be to, Brazilija nebuvo pirmoji šalis, uždraudusi „X“, tačiau toks drastiškas žingsnis paprastai buvo taikomas tik autoritariniuose režimuose.
Ši platforma ir ankstesnis jos įkūnijimas „Twitter“ buvo uždraustos Rusijoje, Kinijoje, Irane, Mianmare, Šiaurės Korėjoje, Venesueloje bei Turkmėnistane. Kitos šalys, tarkime, Pakistanas, Turkija ir Egiptas, taip pat yra laikinai sustabdžiusios „X“ veiklą, siekdamos numalšinti nesutarimus ir neramumus.
„X“ konfliktas su Brazilija turi panašumų su bendrovės santykiais su Indijos vyriausybe prieš trejus metus, kai bendrovė dar vadinosi „Twitter“ ir prieš E. Muskui įsigyjant ją už 44 mlrd. 2021 m. Indija grasino suimti „Twitter“ (taip pat „Meta“ „Facebook“ ir „WhatsApp“) darbuotojus už tai, kad jie nevykdė vyriausybės reikalavimų pašalinti pranešimus, susijusius su šalį sukrėtusiais ūkininkų protestais.
Grįžimą lėmė padariniai, susiję su milijonų vartotojų praradimu
Musko sprendimas pakeisti kursą Brazilijoje po to, kai jis viešai kritikavo de Moraes, nestebina[4].
„Tai buvo pragmatiškas žingsnis, kurį greičiausiai lėmė ekonominiai padariniai, susiję su milijonų vartotojų praradimu trečioje pagal dydį pasaulio rinkoje ir su tuo susijusiomis milijonų dolerių pajamomis iš reklamos“, – sakė tyrimų bendrovės „Emarketer“ Lotynų Amerikos ir Ispanijos analitikas Matteo Ceurvelsas.
Tačiau dvejojama, kas bus toliau ir kaip „X“, vėl pradėjusi veikti, sugebės patenkinti rinkos ir vietos valdžios institucijų reikalavimus nesukeldama naujos įtampos.
Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti Conceição nuo galimų „X“ pažeidimų ir rizikos būti suimtai, į naująją Conceição atstovavimo sutartį buvo įtraukta nuostata, jog ji privalo laikytis Brazilijos įstatymų ir teismų sprendimų ir kad bet kokia teisinė atsakomybė, kurią ji prisiima „X“ vardu, reikalauja išankstinio raštiško bendrovės nurodymo. Conceição, kaip teigiama, dirba verslo paslaugų įmonėje BR4Business. Tačiau abejojama šios veiklos skaidrumu – mat tvirtinama, jog retai pasitaiko, kad įsitvirtinusi ir įtakinga bendrovė, tokia kaip „X“, turėtų tik teisinį atstovą.
„Nėra nieko įtartino, kad teisiniam atstovavimui pasitelkiama tokia bendrovė kaip BR4Business, tačiau tai rodo, jog „X“ daro minimumą, kad galėtų veikti šalyje“, – sakė teisininkas, Oklahomos universiteto Tarptautinių ir Brazilijos studijų docentas Fabio de Sa e Silva, pridurdamas, jog tai nerodo ketinimų iš tiesų bendradarbiauti su šalimi.
„Paimkime, pavyzdžiui, „Meta“ ir „Google“. Jie turi biurą, ryšių su vyriausybe skyrių, būtent tam, kad bendrautų su valdžios institucijomis ir aptartų Brazilijos reguliavimo politiką, susijusią su jų verslu“, – teigė Silva.
