Pavasarį susibūrė „Vilkų taryba“
Beveik visus 2023 metus su žiūrovais įžvalgomis dalinosi naujai prasidėjusi nepriklausomų apžvalgininkų ir ekspertų laida „Vilkų taryba“. Pavasarį susibūrusią tarybą sudaro visuomenininkai Robertas Vaišnoras, Viktoras Jašinskas, teisininkas Alvis Mozeris ir buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius.
Beveik 40 kartų posėdžiavusi „Vilkų taryba“ kiekvieną kart suburia dešimttūkstantinę žiūrovų auditoriją. 77.lt pakalbinti laidos herojai pasidalino ateities planais.
Laidos iniciatorius Robertas Vaišnoras: neleisime, kad kažkas iš šalies paveiktų mūsų požiūrį
„Visokių buvo minčių, nes turėjau savo podkastą, vyko įvairūs pokalbiai. Vėliau susidėjo keli veiksniai. Bendravau asmeniškai su visais pagrindiniais pašnekovais, bet svarbiausias asmuo, nenuvertinant kitų nuopelnų, buvo Gintaras. Kai jis „tapo laisvas agentas“, pagalvojau, kad galime susivienyti amerikiečių verslininkų, kurie bendrauja sėdėdami savo namuose prie kompiuterio, pavyzdžiu ir sukurti savo podkastą. Perkalbėjau su Alviu bei Viktoru apie pokalbių laidą be studijos. Jie, kaip ir Gintaras, tam pritarė. Tai ir buvo tas nušvitimas, po kurio pradėjome veikti. Pasikalbėjau su žmonėmis ir mintis materializavosi.
Visus pokalbius planuojamės iš anksto, deriname laiką, kad jo liktų ir darbams, ir šeimai. Šiaip, kalbant apie bet kokią veiklą, galima teigti, kad ji atima dalį šeimos laiko, bet mūsų atvejų tai veikia kaip stimuliatorius: tai vaikas ateina tiesioginio eterio metu, tai laidą stebinti žmona kažkokių pastabų turi. Sakyčiau tiek mano žmona, tiek mama yra savotiška „kokybės kontrolė“, kadangi jos viską mato iš šono ir gali patarti, kaip dirbti geriau. Manau, visi esame paprašę antrų pusių patarimų, bet to visuomet pasikalbame tarpusavyje. Kai dirbi, visuomet norisi viską padaryti kaip galima geriau ir tobuliau, tad stiebtis dar turime kur.
Kalbant apie pačią laidą, gerai, kad nėra jokių laiko ribų. Kaip sakiau, laiką deriname, jeigu kažkam vis tiek netinka, darome įrašą arba, išskirtiniais atvejais, pasikviečiame žmogų iš šalies. Bet šiaip šito stengiamės vengti, nes pritraukus naujus žmones gali pasikeisti ir laidos koncepcija, o mes jau susibendravome, apsišlifavome, todėl patogiausia yra būtent tokia sudėtis.
Kiek dirbsime irgi negalvojame. Kol esame žiūrimi, kol tai, ką darome, teikia ne tik malonumą, bet ir naudą, tol, manau ir bursimės. Juolab kad formatas leidžia neprisirišti nei prie konkrečios vietos, nei prie laiko – galime bendrauti kažkam keliaujant, persikraustant ar tiesiog susibėgant gyvai. Ir tai – susiskambinti ir pasišnekėti bei nuveikti kažką naudingo visuomenei – teikia malonumą.
Aišku, jau sulaukiame ir puolimo: peržiūros į antrą dieną „YuoTube“ gali būti nukarpytos arba sustabdytas jų kartojimas. Galimai artėjant rinkimas sulauksime dar daugiau atakų ir gal net pasiūlymų, tačiau skubu patikinti, kad tai nieko neduos. Savo favoritą pasirinkome, nors nereiškia, kad aklai juo seksime. O patys susiburiame išreikšti savo nuomones, todėl neleisime, kad kažkas iš šalies paveiktų mūsų požiūrį ar jį nupirkti. To tikrai nebus, nes ne tam mes kuriame savo laidas“.
Buvęs VRM ministras Gintaras Furmanavičius: tenka konstatuoti, kad pas mus Lietuvoje sėkmingai veikia cenzūra
„Jokios prievartos ar spaudimo dalyvauti laidoje nebuvo. Paskambino Robertas ir paklausė – turiu idėją, ar prisijungtum? Man jo vizija patiko, todėl iškarto sutikau.
Nuo pat pseudo pandemijos pradžios stengiausi žmonėms paaiškinti, kas iš tikro vyksta ir kur mes stumiami. Tuomet tai gal ir ne visai pavyko, tačiau dabar atėjimas į socialinį tinklą kartu su komanda atvėrė naujas galimybes ir pritraukė nemažą auditoriją
Deja, tenka konstatuoti, kad pas mus Lietuvoje sėkmingai veikia cenzūra. Nors kaip gali būti kitaip, kai „YuoTube“ ir „Facebook“ šalyje prižiūri „ekonomikos genijaus“, taip „suvaldžiusio“ 2008-ųjų ekonominę krizę, kad apie jo metodus bus rašomi vadovėliai, vis dar politiko iš vadinamųjų konservatorių būrelio Andriaus Kubiliaus sūnus Vytautas. Remiantis viešai prieinama informacija, jo kontorėlėje žmonės gauna po 15 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, kuriuos būtina atidirbti „auklėjant“ tokius kaip mes.
„Yuo Tube“ mums taiko vadinamuosius šešėlinius banus – jeigu pirmą ir antrą laidas peržiūrėjo apie 30 tūkst. žmonių, tai trečia pasiekė tik 10 tūkst. auditoriją. Tai rodo, kad mums uždėti ribojimai, nes kiek galima skleisti vėliau sėkmingai išsipildančias sąmokslo teorijas?
Prie mūsų „nepatogumo“, prisideda ir tai, kad visuomenė mus vertina. Mes savo laidas kuriame ne dėl patiktukų ar paspaudimų, o norėdami žmonėms parodyti tiesą. Ir darome tai pasiremdami šaltiniais (aš savo faceboko paskyroje po įrašais visuomet juos nurodau). Tai patinka ne visiems, todėl „Facebook“ ne kartą buvau blokuotas, o prie paskyros yra raudona varnelė. Ji rodo, kad paskyra yra „virusas“, kuriuo užsikrėtus gali kilti noras mąstyti ir matyti plačiau.
Kalbant apie laidą, idealiu atveju norėtume pagerinti transliacijos kokybę, bet tai sudėtinga, nes reikia nepigiai kainuojančios technikos. Kita vertus, mano prioritetas yra žinių skleidimas. Būsiu ryškiau ar mažiau apšviestas, ne taip svarbu. Svarbiau yra ką sakome. Ir, kiek matau, projekto koncepcija – į vieną vietą surinkti keturis skirtingo temperamento ir skirtingas patirtis turinčius asmenis – pasiteisino. Iš mūsų išėjo puiki „puokštė“: Alvis teisininkas, dirbęs su viešaisiais pirkimais; Viktoras gyveno Amerikoje ir domisi istorija; Robetas nardo po pusiau draudžiamus užsienio tinklapius ir renka informaciją; aš išmanu politinius užkulisius ir žinau, kas ką reiškia.
Matyt tai ir lemia, kad laidos populiarumas auga natūraliai, be jokios perkamos reklamos. Geriausia rinkodara mūsų atveju yra iš lūpų į lūpas, o didžiausias įvertinimas man – žmonių reakcijos. Jie rašo žinutes, palieka atsiliepimus po laidomis, netgi gatvėje prieina ir dėkoja už tai ką darome. Aš esu sulaukęs padėkos už faktiškai išgelbėtą gyvybę, nes apie eksperimentinius preparatus papasakojo tai, ką neigė oficiozai ir visokie pišdulkiai valdžioje. Tai kai kuriems atvėrė akis ir pakeitė požiūrį.
Manau, kad kiekvienas turime atiduoti savo duoklę visuomenei kurioje gyvename. Asmeniškai aš tai darau iš idėjos, todėl neisiu į jokias mokamas platformas, kadangi, prisiminus vieną pasaką, kai lipdamas į kalną tu padedi kitam, jis tau padės leidžiantis. Būtent taip aš ir matau situaciją“.
Visuomenininkas Viktoras Jašinskas: svarstyklės svyra alternatyvios žiniasklaidos naudai
„Vilkų taryboje“, kurią subūrė Robertas, aptariame Lietuvos ir pasaulio aktualijas. Esame apžvalgininkai, todėl netaikome į jokias politikas ir nesiekiame jokių postų.
Savo pasirodymą vertiname teigiamai, nes pirmųjų laidų, kol cenzūra dar nebuvo sureagavusi, peržiūros viršijo 30 tūkst. Dabar jos dirbtinai mažinamos, tačiau pastebėjome, jog savo auditoriją, kurią daugiausia sudaro vidurinioji klasė, mes jau turime. Orientuojamės į mąstančius, patikrintais šaltiniais paremtos informacijos ieškančius žmones, todėl netaikome į radikalizmą.
Nepaisant patiriamo spaudimo, naudojame „Yuo Tube“, nes tai yra patogiausia platforma, kadangi dirbti galima ir neturint studijos. Pereiti kitur, kol kas, neplanuojame, nebent atsiras 77.lt video serveriai, tuomet pagalvosime. Bet šiaip pastebiu, kad, nepaisant mums taikomų blokų, kas nori mus susiranda arba transliacijos metu, arba vėliau. Be to, visas transliacijas anonsuojamės ir dalinamės nuorodomis į jas.
Stebime visus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinius procesus, tačiau, daugeliu atveju, šie dalykai koreliuoja tarpusavyje. Tarkim, pastebėjau, kad žmonėms labai svarbus yra saugumas, todėl manau, kad kaip ir 2023-aisiais, daug dėmesio sulauks situacija Ukrainoje. Kitas svarbus klausimas bus rinkimai, kadangi jų turėsime net trejus, todėl jie irgi bus aptariami mūsų laidose.
Ir tikrai dirbsime toliau, nes ir baigiant paskutinę metų laidą akcentas buvo į tai, jog laisvas žodis pasiekia vis daugiau ausų ir svarstyklės svyra alternatyvios žiniasklaidos naudai, nes vis daugiau visuomenės supranta, kad masinė medija yra korporacijų ir valdžiukės propagandos ruporas. Man, žiūrint į šių metų perspektyvas, norisi tikėti, jog vis daugiau žmonių ieškos tikrosios tiesos, kurią pateikia alternatyviosios visuomenės informavimo priemonės.“
Teisininkas Alvis Mozeris: atsakysiu visiems, kurie kreipsis
„Kadangi visuomet pokalbių metu stengiuosi užkabinti ir kokį teisinį klausimą, turimos teisinės žinios tik padeda. Tik suprantu, kad teisiniai klausimai yra sudėtingi, todėl jeigu pakankamai trumpoje laidoje analizuojamas sudėtinga teisinė problema, viską paaiškinti auditorijai, kuri nėra susidūrusi su teise arba turi tik paviršutines teisines žinias, yra sudėtinga. Viena vertus tai lemia laiko stoka, antra, bandant sudėtingą situaciją paaiškinti populiariai, paskui pats susimąstai, kad kalbi ne kaip teisininkas, nes paaiškinimas ima priminti nusikalbėjimą. Paprasta kalba papasakoti visus teisinius niuansus yra sudėtinga.
Tais atvejais, kai trumpai pasakai esmę, skaitydamas komentarus matai, kad tavęs iki galo nesuprato. Kolega teisininkas gal ir suprastų, bet neturint abėcėlinio teisinių žinių, kai naudojamos specifinės sąvokos ir terminai, mintį pavyksta suprasti ne visiems.
Nepaisant to, žmonės vis tiek dažnai kreipiasi asmeniškai ir prašo padėti. Tai rodo, jog savo auditoriją visgi pasiekiu. Padedu kiek kam galiu, bet veiklą grindžiu ne komerciniu principu. Padėti žmogui yra pagalbos teikimas. Sakau nuoširdžiai – pagalba pinigais nėra matuojama. Kai pradeda matuoti pinigais, tai yra ne pagalba, o komercinė veikla. Aš noriu išlikti tuo, kuris teikė pagalbą. Jeigu žmogus pats nusprendžia, kad jam naudinga, tuomet jis pasirenka kaip atsilygina – kas žodžiu, kas finansiškai.
Beje, pastebiu, jog neretai galvojama, kad teisininkai yra tie, kurie sėdi namuose ir kartais sugalvoja, jog, jeigu buvo priimtas neteisingas įstatymas ar sprendimas, dėl kurio žmonės nukentėjo, jie ima ir padeda. Ypatingai tas išryškėjo pasirodžius informacijai apie 160 mln. eurų siekiančią permoką ESO.
Žmonės tuomet nesuprato, kodėl teisininkai nieko nedaro – negina žmonių, neteikia ieškinių ir nesutvarko tos betvarkės. Reikalas tas, kad advokatas negali ginti viešojo intereso, tai daro tik prokuratūra. Jeigu prokurorai tuo neužsiima, bet žmogus jaučiasi nukentėjęs dėl tam tikrų veiksmų ir sprendimų, jei mano, kad kažkas pažeidžia jo teises, jis pats turi parodyti iniciatyvą, o advokatas gali jį ar žmonių grupę atstovauti. Advokatas pats negali teikti ieškinių. Deja, tai supranta dar toli gražu ne visi, todėl ir susilaukiame priekaištų, kad per mažai veikiame Lietuvos labui.
Į tai galiu atsakyti, jog, jeigu klausimai bus mano kompetencijos ribose, atsakysiu visiems, kurie kreipsis. Bet iniciatyvą turi rodyti patys piliečiai. Tais atvejais, kai klausimas yra ne mano specializacijos, stengiuosi patarti ir nukreipti į tuos teisininkus, kurie gali padėti.
Kadangi teisė yra pagrindinė mano profesija, prioritetą veikloje teikiu tiems, kurie prisideda prie mano veiklos finansiškai, tarkim prenumeruoja paskyrą „Patreon“ sistemoje – jie gauna neatlygintinas teisines konsultacijas prioriteto tvarka. Kiti jas irgi gauna, tik kiek vėliau. Trečiadienis yra ta diena, kai visi gali skambinti viešai skelbiamu mano numeriu. Konsultacijos prasideda 11 valandą, o baigiasi, dažniausiai, kada baigiasi. Taip aš atiduodu duoklę visuomenei.
Kalbant apie laiką, jo trūkumas susijęs su laiko planavimu. Kartais norėtųsi, kad laisvalaikio liktų daugiau, bet nesiskundžiu. Tiksliau, laiko trūkumas labiau pasireiškia kalbant apie suplanuotus darbus. Kasdienis bendravimas su žmonėmis yra taškinių klausimų sprendimas, nes yra globalesni klausimai, kuriuos norėtųsi pajudinti. Va būtent jiems laiko ir pritrūksta.
„Vilkų taryba“ ir pokalbiai su kolegomis, vertinant šios dienos perspektyvomis, yra viena iš laisvalaikio praleidimo formų. Nelaikau to darbu, o veikla, kuri teikia malonumą. Kol Robertas ir kiti kolegos manys, kad posėdžiai yra naudingi, tol šiame formate, kaip ir likusioje visuomeninėje veikloje, planuoju dalyvauti.
Beje, kartą, kai man reikėjo pagalbos, man padėjo. Padėkojau žmogui už man skirti laiką ir tai, ką jis darė neatlygintinai. Jis pasakė: „dariau dėl asmeninių priežasčių, nes pats noriu gyventi adekvatesnėje visuomenė ir aplinkoje. Nemanyk, kad tai buvo paslauga tau. Aš tai dariau galvodamas apie save.“
Nusprendžiau elgtis atitinkamai ir savo pagalba prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo. Per pandemiją kiek suabejojau ar man tai sekasi, bet žmonės patikino, kad žinojimas, jog esu šalia ir yra galimybė gauti pagalbą, suteikė daugiau pasitikėjimo. Tada nesitikėjau, kad tai tikrai veikia. Galvojau – kalba pataikaudami, bet per tuos 2-3 metus, kiek tenka bendrauti, pajutau, jog užsimezgė artimas ryšys ir su daugeliu bendraujame taip, tarsi būtume seni pažįstami. Jaučiu, kad jie kalba nuoširdžiai. Tai man yra didžiausia grąža. Gyvename monitarinėje politikoje, be pinigų neišeina, bet žymiai svarbiau yra emocinė grąža ir grįžtamasis ryšys. Mes palaikome vienas kitą ir tikiuosi kad kai man reikės pagalvos, aš ją gausiu“.
