<h2>„Black Lives Matter" atsidūrė finansinio skandalo centre</h2>
<p>Įtariama, kad naujasis nacionalinės pelno nesiekiančios organizacijos „Black Lives Matter" (BLM) lyderis iš savo aukotojų galimai „pasisavino" daugiau nei 10 mln. JAV dolerių.</p>
<p>Buvę jo kolegos iš tos pačios organizacijos apkaltino vyrą tuo, kad jis suaukotas lėšas naudoja asmeniniams tikslams bei poreikiams.</p>
<blockquote>
<p>Ieškinys pateiktas Los Andželo apygardos aukštesniajam teismui. Jame teigiama, kad Shalomyah Bowersas nesąžiningai vykdė administratoriaus ir tarpininko pareigas ir ne pelno siekiančiai aktyvistų grupei pervestas pinigų sumas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti[1].</p>
</blockquote>
<p>Viešai prieinamuose dokumentuose nebuvo pateikiama daug informacijos apie įtariamą lėšų grobstymą, tačiau pažymėta, kad BLM organizacijoje neseniai įvyko svarbūs struktūriniai pokyčiai, už kuriuos atsakingas buvo būtent S. Bowersas, o tai sukėlė įtarimų.</p>
<p>Pats S. Bowersas griežtai neigia jam mestus kaltinimus ir tikina, kad tapo „teisinę sistemą maitinančios karceralinės logikos ir socialinio smurto auka“. Jis žada imtis visų teisinių priemonių, kad apgintų savo gerą vardą ir reputaciją bei paneigtų jam mestus kaltinimus.</p>
<h2>Vienas iš organizacijos lyderių kaltinamas sukčiavimu</h2>
<p>Į pinigų grobstymo skandalą patekęs S. Bowersas buvo pasamdytas 2020 m. Jį pasamdė BLM bendraįkūrėja Patrisse Cullors, kuri užėmė vadovaujančias pareigas „Black Lives Matter Global Network Foundation“ – skirtingus BLM judėjimus vienijančioje organizacijoje[2].</p>
<blockquote>
<p>S. Bowerso darbo pobūdis turėjo apimti naujų lėšų pritraukimą ir jau esamą paskirstymą vidiniams organizacijos fondams. </p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, pati P. Cullors iš savo pareigų atsistatydino 2021 m. pavasarį po to, kai jai buvo pareikšti analogiški įtarimai dėl to, jog netinkamai panaudojo milijonus dolerių suaukotų pinigų: ji tuomet išleido daugiau nei 3 mln. JAV dolerių namams Los Andžele ir Atlantoje. Tačiau, P. Cullors iš pareigų pasitraukus, S. Bowersas tęsė savo veiklą organizacijoje.</p>
<p>26 skirtingų BLM skyrių vardu pateiktame ieškinyje teigiama, kad nacionalinės organizacijos lyderis pasisavino 10 mln. dolerių lėšų savo asmeninėms išlaidoms padengti.</p>
<p>Ieškinyje teigiama, kad „Black Lives Matter Global Network Foundation" (BLMGNF) lyderis S. Bowersas apgavo vietos skyrius, siekdamas „neteisėtai praturtėti". O lėšų praturtėti paskutiniais metais tikrai nestigo. Vien po žiniasklaidoje plačiai nušviestos George Floido mirties 2020 m., organizacija gavo daugiau kaip 90 mln. JAV dolerių[3].</p>
<blockquote>
<p>BLMGNF atstovauja visam nacionaliniam BLM judėjimui, todėl mestas įtarimų ir finansinio neskaidrumo šešėlis kenkia visos organizacijos reputacijai.</p>
</blockquote>
<p>Apie ieškinį viešai pirmą kartą prabilta praėjusią savaitę surengtoje konferencijoje, kurią iniciavo viena iš „Black Lives Matter-Los Angeles" įkūrėjų Melina Abdullah.</p>
<p>Spaudos konferencijos metu moteris atskleidė, kad dabar visi organizacijai priklausę turtai ir finansiniai ištekliai nėra pasiekiami ir yra įšaldyti bei kontroliuojami konsultantų. </p>
<blockquote>
<p>Ieškinyje taip pat teigiama, kad M. Bowersas pakeitė pilietinės organizacijos socialinės žiniasklaidos paskyros slaptažodžius ir bandė „užregistruoti „BLM Grassroots" prekės ženklą, naudodamas „BLM Grassroots" lyderės Angelos Waters logotipą ir dizainą, taip bandydamas pavogti logotipą arba sutrukdyti „BLM Grassroots" jį naudoti".</p>
</blockquote>
<p>BLMGNF nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio išmokėjo 2,1 mln. JAV dolerių S. Bowerso įmonei „Bowers Consulting".</p>
<p>Byloje ieškovams atstovaujantis advokatas Walteris Mosley teigia, kad S. Bowersas užsiėmė savanaudiškais veiksmais, suteikdamas dotacijas savo konsultacinei įmonei ir imdamas pernelyg didelius, aštuonženklius mokesčius.</p>
<blockquote>
<p>„Ieškinyje reikalaujama grąžinti žmonių lėšas ir nustoti naudotis „Black Lives Matter" vardu," – sakoma teisininko pareiškime.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, rimtus kaltinimus S. Bowersas ir jo ratas griežtai atmeta ir nežada taikstytis su šmeižtu:</p>
<p>„Jie mieliau žengtų tuos pačius žingsnius, kaip ir mūsų baltieji engėjai, ir judėjimo ginčams spręsti pasitelktų baudžiamąją teisinę sistemą, kurią palaiko baltųjų viršenybės principas (tą pačią sistemą, kurią jie sako norintys panaikinti)", – teigiama „Black Lives Matter Global Network Foundation" direktorių valdybos paskelbtame bendrame pareiškime.</p>
<p>Tiesa, S. Bowersas yra vienas iš trijų valdybos narių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/giorgio-trovato-wyxqqpyfnk8-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Black Lives Matter" istorija skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį</h2>
<p>„Black Lives Matter“ yra ne tik frazė, šūkis ar grotažymė, bet ir požiūris, susilaukiantis skirtingų reakcijų. Bendrai, BLM reiškia palaikymą tamsiaodžių teisėms ir kovą prieš sisteminį rasizmą[4].</p>
<blockquote>
<p>Frazė ir pats judėjimas sulaukia didžiausio populiarumo, tačiau dažniausiai, būtent po visą pasaulį sukrečiančių žudynių ar kitų įvykių, sietinų su smurtu prieš juodaodžius.</p>
</blockquote>
<p>BLM judėjimas ypač suaktyvėjo 2012 m. po Trayvono Martino mirties Floridoje. Tuomet, neginkluotą 17-metį juodaodį nušovė kaimynystės sargybos savanoris George'as Zimmermanas[5]. </p>
<h2>Judėjimas turi sąsajų ir su Lietuva</h2>
<p>2020 m. vasarą Lietuvos sostinėje Vilniuje taip pat vyko BLM judėjimą palaikantis ir policijos rasizmą JAV ir visame pasaulyje smerkiantis protestas.</p>
<p>Tuomet Lietuvos jaunuoliai solidarizavosi su visame Vakarų pasaulyje ir JAV piliečių rengiamais protestais bei jų skleidžiama žinute[6].</p>
<blockquote>
<p>Šį protestą aktyviai palaikė, rėmė bei jame dalyvavo jaunosios „Laisvės partijos“ nariai, proteste pasirodė ir jų lyderė Aušrinė Armonaitė. Politikė tuomet teigė, kad iniciatyva buvo itin pozityvi, tačiau ją kiek nustelbė neigiama socialinių tinklų vartotojų reakcija. </p>
</blockquote>
<p>Primename, kad paskutinieji BLM protestai kilo 2020 m. Juos iššaukė juodaodžio George'o Floydo mirtis 2020 m. gegužės 25 dieną.</p>
<p>G. Floydas parduotuvėje bandė atsiskaityti nebegaliojančiomis kupiūromis, tuomet jam buvo iškviesta policija. Vyras nepanoro sėsti į pareigūnų automobilį – jis pareiškė, kad yra klaustrofobas ir kad jam sunku kvėpuoti[7].</p>
<p>Kilus sąmyšiui, padėti dviem policininkams atvykę kolegos pabandė įgrūsti G. Floydą į automobilį, bet jis iškrito iš automobilio ant žemės, o pareigūnas Derekas Chauvinas tuomet daugiau nei 9 minutes spaudė vyro kaklą. Atvykus medikams ir vyrą išvežus į ligoninę, jo atgaivinti nebepavyko.</p>
<p>Vėliau D. Chauvinas pripažino savo kaltę žmogžudystės byloje ir 2021 m. buvo nuteistas kalėti 22 su puse metų[8]. Valstybiniai prokurorai prašė skirti 30 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau aukos artimieji džiaugiasi ir tokiu nuosprendžiu. Teismo salėjo D. Chauvinas tuomet pareiškė užuojautą nukentėjusių Floydų šeimai.</p>
