Atlyginimai kyla, bet sparčiausias augimas – viešajame sektoriuje
Vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė 1432 eurus – 4 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Tačiau viešasis sektorius išsiveržė į priekį: čia atlyginimai augo 9,4 proc., pasiekdami 1599 eurus, o privačiame sektoriuje didėjimas buvo kuklesnis – vos 1,6 proc., iki 1362 eurų. Atlyginimai augo beveik visose ekonominėse veiklose, tačiau ne visur vienodai.
Didžiausias atlyginimų šuolis buvo fiksuotas švietimo sektoriuje – net 15,3 proc. augimas. Tai lėmė didesnės premijos, priedai bei minimalios algos didinimas. Tuo tarpu apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje atlyginimai priešingai – mažėjo 2,3 proc. Bendras realusis darbo užmokestis, įvertinus infliaciją, šalyje augo 3,3 proc., tačiau privatus sektorius jautė mažesnę naudą – čia realusis atlyginimas pakilo vos 0,9 proc.
Per metus atlyginimai augo dar labiau – palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies ūkyje jie padidėjo 10,7 proc. Viešasis sektorius ir čia lenkė privatų: biudžetinių įstaigų darbuotojai vidutiniškai uždirbo 14,5 proc. daugiau, o privačiame sektoriuje augimas siekė 8,9 proc. Pokyčius lėmė minimalios algos didinimas ir nauja neapmokestinamo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
Tuo tarpu darbo rinka išliko nevienalytė – nors viešajame sektoriuje darbuotojų skaičius augo beveik 7 tūkst., privačiame jis sumažėjo daugiau nei 11 tūkst. Tai rodo, kad ekonominiai pokyčiai ir valstybės politika nevienodai veikia skirtingas sritis, o viešasis sektorius tampa vis patrauklesnis dirbantiems.
Nuo šių metų augo valstybinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
Tuo tarpu prasidėjus 2025-iesiems, pradėjo augti ir valstybiniame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimai. Tai lėmė minimalios mėnesinės algos (MMA) augimas iki 1038 eurų ir nauji pareiginių algų koeficientai.
A, B ir C lygio specialistų algos didėja 5–12 proc. A lygio specialistai (teisininkai, personalo specialistai, finansininkai) jau dabar gauna 53 eurais daugiau, B lygio (apskaitininkai, sekretoriai, sandėlininkai) – 89 eurais daugiau, o C lygio kvalifikuoti darbuotojai (slaugytojų padėjėjai, ugniagesiai gelbėtojai, vairuotojai) – 124 eurais daugiau.
Skaičiuojama, kad šie pokyčiai liečia 11,7 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, kurie iki šių metų pradžios gaudavo minimalias algas, bei apie 15 tūkst. specialistų, kurių atlyginimai buvo šiek tiek didesni nei minimali riba.
Lietuvoje – sparčiausias atlyginimų augimas tarp EBPO šalių
Tuo tarpu pastaraisiais metais mūsų šalyje buvo fiksuotas sparčiausias realiojo darbo užmokesčio augimas tarp EBPO šalių. Nuo 2019 m. jis didėjo 16,5 proc., kai EBPO vidurkis – vos 1,5 proc.
Dar labiau augo realusis minimalios algos dydis – daugiau nei 20 proc., palyginti su 12,8 proc. vidurkiu.
Didžiausias atlyginimų augimas fiksuotas sveikatos, švietimo, IT, finansų ir draudimo srityse. Lėčiausias – apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir mažmeninės prekybos sektoriuose. 2019–2021 m. Lietuva buvo antra pagal darbo užmokesčio augimo tempą, lenkdama daugumą EBPO šalių.
Ateityje darbo rinką paveiks „žaliasis perėjimas“, kuris gali būti sudėtingiausias mažas pajamas gaunantiems gyventojams. EBPO ragina stiprinti tvarias darbo vietas, investuoti į perkvalifikavimą ir mažinti regioninius skirtumus.
Kol vieni šalies sektoriai klesti, iš kitų atleidžiami darbuotojai
Visgi, nors Lietuvos darbo rinka, galima sakyti, išgyvena tikrai nekuklius laikus, kai kuriems sektoriams, kaip antai viešbučių ir restoranų, atlyginimų esą kelti nėra iš ko, tad darbuotojai atleidžiami tam, kad sutaupyti.
Sparčiausiai augo švietimo darbuotojų algos (21 proc.), taip pat didėjo sveikatos, socialinio darbo ir transporto sektorių atlyginimai – apie 14 proc. Tačiau transporto sektorius neteko daugiausiai darbuotojų, ypač reklamos specialistų.
Nepaisant vis garsesnių kalbų apie lyčių lygybę, atlyginimų skirtumai tarp vyrų ir moterų ir toliau išlieka reikšmingi – vyrai uždirba 13 proc. daugiau. Didžiausias atotrūkis – IT, finansų ir sveikatos priežiūros srityse.
Ekspertai ragina skatinti moteris rinktis geriau apmokamas profesijas, o vyrus – dirbti švietime ir medicinoje.
