Niekas nelydės didžiagabaričių transporto priemonių, o į žalos klausimus avarijos metu atsakinėsime patys
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė planuoja teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis sieks sumažinti dalį šiuo metu policijai pavestų funkcijų[1]. Tarp siūlomų pakeitimų yra didžiagabaričių transporto priemonių lydėjimo bei žalos klausimų avarijos metu sprendimo atsisakymas. Pastaroji tokiu būdu neva siekia sumažinti policijos darbuotojų biurokratinę naštą ir leisti jiems sutelkti dėmesį į svarbesnes pareigas sprendžiant policininkų trūkumo problemą. Lygtis, iš pažiūros, aiški, tačiau dėmens pasirinkimas nemažai daliai tautiečių verčia pasikasyti galvą – ir netgi ne kartą.
Apie tokią veiksmų kryptį ministrė pranešė po susitikimo su apskričių policijos komisariatų vadovais, pabrėždama, kad būtina mažinti policijos darbuotojų administracinius krūvius.
„Registruoju pati įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti policijai tokių nebūdingų funkcijų, tai yra atsisakyti prievolės lydėti didžiagabarites transporto priemones, ką dabar privalo daryti policijos pareigūnai, taip pat supaprastinti eismo įvykių forminimo procedūras“, – tarė A. Bilotaitė, patikslindama, jog, pagal jos siūlomas pataisas, draudikai būtų įgalioti spręsti žalos padarymo klausimus, jei eismo įvykyje nėra žuvusių ar sužeistų asmenų.
Bilotaitė pabrėžė, kad vienas svarbiausių planuojamų pokyčių yra struktūrinė policijos sistemos reforma, kuri buvo anksčiau svarstyta, siekianti sujungti šalies policijos komisariatus į penkias apygardas. Anot pastarosios, šios reformos tikslas – suvienodinti darbo krūvius tarp skirtingų teritorijų ir geriau panaudoti turimus išteklius „optimizuojant policijos veiklą“.
Apie būsimus pokyčius A. Bilotaitė pranešė pirmadienį po susitikimo su apskričių policijos komisariatų vadovais.
Vidaus reikalų ministerijos prioritetas – pareigūnų algų didinimas
A. Bilotaitė teigė, esą ir toliau bus siekiama stiprinti policijos aprūpinimą, stengiantis tinkamai reaguoti į hibridines ir karines grėsmes.
„Šiuo metu mes deramės dėl 3 milijonų eurų skyrimo policijai 2025 metais tam, kad galėtų įsigyti tam tikras prioritetines priemones, nes tas aprūpinimas karinio aprūpinimo standarto prasme yra labai svarbus“, – dėstė pastaroji.
Nors Bilotaitė tiksliai neįvardijo, kiek gi kitais metais didės policijos biudžetas, Vidaus reikalų ministerijos prioritetas – pareigūnų algų didinimas. Moteris užsiminė, kad politinėms partijoms būtina vieningai sutarti, kaip pagerinti policijos pareigūnų darbo sąlygas siekiant išvengti staigių požiūrio pasikeitimų keičiantis valdančiosioms partijoms.
„Reikia politinėms partijoms susitarti dėl ateities. Reikia visiems susitarti, kad mūsų pareigūnai yra prioritetas ir susitarti, kokiu būdu mes ilgalaikėje perspektyvoje gerinsime pareigūnų darbo užmokestį, darbo sąlygas“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Komisaras Požėla siekia policijos sistemos struktūrinės reformos
Generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, esą Seimui yra pateikti pasiūlymai dėl policijos sistemos struktūrinės reformos.
„Klausimas, kaip žinia, yra užstrigęs Lietuvos Respublikos Seime, bet tikrai turiu viltį, kad kitos kadencijos Seimas tikrai grįš prie šito klausimo ir šitas klausimas bus išspręstas palankiai policijai ir žmonėms“, – teigė policijos vadovas, reikšdamas viltį dėl policijos plėtros bei viešojo saugumo Lietuvoje didinant policijos finansavimą.
R. Požėla tvirtina, kad šiuo metu policijos sistemoje trūksta apie 1,4 tūkst. pareigūnų, tad problemą reikia spręsti skubos tvarka, išlaikant labiausiai patyrusius pareigūnus.
„Jie turėtų dirbti tol, kol leis sveikata. Galbūt valstybė galėtų priimti sprendimus dėl tų žmonių, kurie galėtų išeiti į pensiją, bet jie lieka dirbti, ar tai būtų ženklus finansinis priedas, ar, kaip kai kurios šalys priėmė sprendimus, mokėti pensiją. Kai kurios šalys duoda pareigūnams vienkartinę piniginę premiją“, – būtinuosius pokyčius analizavo policijos generalinis komisaras.
Panašios nuomonės laikėsi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renaldas Žekonis.
„Negalime pamiršti ir mūsų kolegų, kurie jau eilę metų yra tarnyboje, kurie daug metų atidavė tarnybai. Žiūrint į bendrą demografinę padėtį Lietuvoje, natūralu, kad tam tikrų tęstinių, ilgalaikių, strateginių, aiškiai išdėstytų sprendimų policijos bendruomenė laukia, kad galėtume likti profesionalūs, išlaikyti profesionalius pareigūnus tarnyboje, pritraukti naujus pareigūnus“, – reiškė pastabas jis.
Policijos vadovybė prašo kitų metų biudžete numatyti papildomus 100 mln. eurų tarnybai finansuoti
Pasak Požėlos, didžioji dalis šių lėšų numatomos skirti pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.
Vidaus tarnybos statutas priimtas dar pernai gruodį[2][3]. Todėl keitėsi pareiginės algos apskaičiavimas taikant naują bazinį dydį, siekiantį 1785,4 euro. Pareigūnams įstatymu suteikta galimybė derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis, taipogi sumažintas pareigybių grupių skaičius – nuo 15 iki 10, dėl ko neva nustatyta tikslingesnė pareigybių hierarchija.
Primenama, jog pagrindinės policijos funkcijos yra rengti ar dalyvauti rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendinti taip, kaip yra įgyvendinama nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija. Taip pat registruoti bei nagrinėti pranešimus apie nusikalstamas veikas, vykdant kriminalinę žvalgybą ir reguliuojant viešąją tvarką bei gyventojų saugumą[4].
Šiuo metu Lietuvoje trūksta maždaug 1400 policijos pareigūnų. Per metus jų trūkumas padidėjo vidutiniškai 2 proc. A. Bilotaitės siūlomi įstatymų pakeitimai minėtai problemai spręsti, kaip matoma, apima kai kurių pareigūnų funkcijų sutraukimą. Kvestionuojama, ar šios pastangos duos atitinkamų vaisių.
