<h2>Nusilpęs imunitetas – visų ligų priežastis</h2>
<p>Medicininei bendruomenei siekiant įvardinti priežastį, dėl kurios beždžionių raupai per kelis mėnesius staigiai išplito žmonių populiacijoje, skirtingi mokslininkai bei tyrėjai įvardija įvairius veiksnius, iš kurių vienas gali būti – COVID-19 vakcinos.</p>
<p>Jau kurį laiką kalbama, kad COVID-19 pandemija, ilgas karantinas, socialinis atsiribojimas bei skirtingai individų organizmus veikiančios COVID-19 vakcinos gali tapti priežastimi, dėl kurios artimiausiais metais susidursime su seniai išnykusių ligų protrūkiais[1].</p>
<p>Tokią teoriją plėtoja ir evoliucijos biologas, daktaras Bretas Veinšteinas, kuris teigia, kad beždžionių raupų išplitimas gali būti padidėjusios priežiūros ir imuniteto lygio pokyčių rezultatas.</p>
<blockquote>
<p>Profesorius mano, kad masinio skiepijimo kampanija galėjo pakeisti žmonių imunitetą šiai ligai. Kitaip tariant, procesas, kuris ją kontroliavo, galėjo pasikeisti dėl mūsų atliktos intervencijos į imuninę sistemą.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/martin-sanchez-ezy6rc65mue-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skirtingos tyrėjų nuomonės</h2>
<p>Mokslininkai, medikai bei tyrėjai atidžiai seka beždžionių raupų plitimą, užsikrėtimų mastą ir simptomus, kuriuos jaučia užsikrėtusieji.</p>
<p>Nors šios ligos išplitimas gali neraminti ne vieną, bent kol kas pavojaus varpais nėra skubama skambinti: nėra kalbama nei apie naują beždžionių raupų pandemiją, nei apie visuotinį karantiną.</p>
<p>Tačiau siekiant išvengti niūraus scenarijaus, būtina suprasti, kodėl šios ligos protrūkis prasidėjo būtent dabar.</p>
<p>Anne Rimoin, Kalifornijos universiteto epidemiologijos profesorė, du dešimtmečius tyrinėjusi beždžionių raupus Kongo Demokratinėje Respublikoje mano, kad virusas jau dešimtmečius plinta marginalizuotose ir pažeidžiamose gyventojų grupėse, o dėl to buvo galima imtis atitinkamų veiksmų.</p>
<blockquote>
<p>„Jau dešimtmečius žinome, kad beždžionių raupai yra potenciali problema", – teigia ekspertė[2].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu evoliucijos biologas, daktaras B. Veinšteinas mato konkrečią problemą. Jo manymu, apie beždžionių raupų protrūkį neturėtų būti net kalbama, nebent kažkas tikrai pasikeistų ir situacija taptų labai bloga.</p>
<blockquote>
<p>„Man nerimą kelia beždžionių raupų protrūkio reikšmė. O nerimauju dėl to, kad iš tikrųjų neturėtume turėti protrūkio, tiesa?" – kalba profesorius.</p>
</blockquote>
<h2>Susirgimai beždžionių raupais siejami su silpna imunine sistema</h2>
<p>B. Veinšteinas aiškina, kad šią ligą iš tikrųjų yra sudėtinga perduoti vienas kitam, o jeigu užsikrėtimas įvyksta, tai dažnai siejama su silpna imunine sistema: </p>
<blockquote>
<p>„Tai nereiškia, kad negali būti mažų protrūkių. Tačiau paprastai nutinka taip, kad yra pakankamas imunitetas, kad būtų išvengta tokio protrūkio. Gali būti dalykų, dėl kurių imuniteto lygis nukrenta žemiau bandos imuniteto. Populiacijoje susikaupia pakankamai imunologiškai silpnų žmonių ir protrūkis gali prasidėti."</p>
</blockquote>
<p>B. Veinšteinas tokią teoriją plėtoja toliau ir teigia, kad beždžionių raupų išplitimas gali būti padidėjusios visuomenės priežiūros rezultatas. Profesorius mano, kad masinio skiepijimo kampanija galėjo pakeisti žmonių imunitetą šiai ligai. Kitaip tariant, procesas, kuris ją kontroliavo, galėjo pasikeisti dėl mūsų atliktos intervencijos į imuninę sistemą.</p>
<h2>Kas vyksta su mūsų imunitetu?</h2>
<p>Pastaruoju metu ekspertai dažnai užsimena apie tai, kad seniai išnykusios ligos ir virusai grįžta ir vėl kelia pavojų žmogaus sveikatai. Daugeliui tokių ligų atremti jau yra sukurtos vakcinos, tačiau tai padeda ne visada.</p>
<p>Vakcinos veikia išmokydamos organizmą kovoti su tam tikru patogeniniu organizmu, pavyzdžiui, virusu, bakterija ar toksinu. Imuninė sistema sukuria antikūnus ir kaupia informaciją, jei ateityje susidurtų su liga.</p>
<blockquote>
<p>Tai galingas įrankis, tačiau vakcinos negarantuoja tiesioginio ir visą gyvenimą trunkančio imuniteto kiekvienam pasiskiepijusiam.</p>
</blockquote>
<p>Jei organizmas ilgą laiką vėl nesusiduria su patogenu ar vakcina, jis gali „pamiršti", kaip pasigaminti antikūnus ir nebesugeba taip tinkamai kovoti su infekcija.</p>
<p>Verta atsiminti, kad keletą pastarųjų metų daugelis mūsų gyvenimo itin atsargiai.</p>
<blockquote>
<p>Socialinio kontakto ribojimas, kaukių dėvėjimas ir karantinas namuose mūsų organizmus privertė „pamiršti" ne tik kai kuriuos ligų patogenus, bet ir tai, kaip kovoti su eiline sloga.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/shahin-khalaji-ntd0ke7wsi-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Beždžionių raupų plitimo trajektorijos yra nenuspėjamos</h2>
<p>Mokslininkai stebi beždžionių raupus nuo tada, kai praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje baigėsi raupų likvidavimo kampanija. Kai dėl visuotinio skiepijimo raupai nebekėlė grėsmės, visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai nustojo rekomenduoti skiepytis[3].</p>
<p>Su kiekvienais metais, praėjusiais nuo raupų išnaikinimo, populiacija, kurios imunitetas šiems virusams yra susilpnėjęs arba jo visai nėra, didėjo.</p>
<p>Fiksuoti netikėti ligos protrūkiai visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Kongo Demokratinė Respublika su šiuo virusu kovoja jau dešimtmečius, o Nigerijoje 2017 m. pranešta apie pirmąjį atvejį per maždaug 40 metų. </p>
<p>Tačiau dabartinis beždžionių raupų protrūkis yra tikrai neįprastas. Natūrali viruso buveinė yra laukiniai gyvūnai, kurie, kaip manoma, yra graužikai, o net ne beždžionės[4].</p>
<p>Dabar virusas yra už savo įprastos buveinės ribų, todėl kaip jis judės toliau, nuspėti yra ypač sudėtinga.</p>
