Beveik pusė apklaustųjų atsakomybę už seksualinį smurtą priskiria apsvaigusiam nukentėjusiajam

Atsakymai atskleidė, kodėl apie patirtą smurtą sunku prabilti

Nesipriešino, buvo apsvaigęs ar lankėsi naktiniame klube – tokias aplinkybes dalis Lietuvos gyventojų vis dar laiko pagrindu atsakomybę už seksualinį smurtą priskirti nukentėjusiam žmogui. Reprezentatyvi apklausa atskleidė ir kitą problemos pusę: prabilti trukdo baimė, kad niekas nepatikės, nepasitikėjimas teisine sistema bei galimas kaltininko kerštas.

Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu atlikto tyrimo rezultatai pristatyti Seime surengtoje spaudos konferencijoje. Apklausoje nagrinėta, kaip gyventojai atpažįsta seksualinį smurtą, vertina nukentėjusiųjų atsakomybę ir kokių pokyčių pasigenda.

Daugiau kaip 38 proc. respondentų nurodė pažįstantys žmogų, patyrusį bent vieną iš apklausoje išvardytų veiksmų: žodinį priekabiavimą, nepageidaujamą fizinį kontaktą, seksualinį prievartavimą ar išžaginimą, intymaus turinio platinimą be sutikimo arba priekabiavimą internete.

Tuo metu 4,1 proc. apklaustųjų nurodė patys patyrę seksualinį prievartavimą ar išžaginimą. Tai rodiklis, atskiras nuo respondentų, pažįstančių nukentėjusį žmogų, dalies.

Daugiau nei pusė atsakomybę sieja su neprieštaravimu

Vienas ryškiausių apklausos rezultatų – požiūris į žmogų, kuris seksualiniam smurtui neprieštaravo žodžiu ar veiksmais. Su teiginiu, kad toks asmuo už patirtą smurtą yra atsakingas iš dalies, sutiko 51,6 proc. respondentų.

Dar 47,1 proc. visiškai arba greičiau sutiko, kad apsvaigęs žmogus yra atsakingas už patirtą seksualinį smurtą. Atsakomybę su lankymusi naktiniuose klubuose siejo 38,3 proc. apklaustųjų.

Šie atsakymai atspindi respondentų nuostatas, o ne nustato nukentėjusių žmonių atsakomybę. Jie parodo, kokiomis aplinkybėmis visuomenės dėmesys nukrypsta į aukos elgesį.

Lietuvos moterų lobistinės organizacijos vadovė Dalia Puidokienė pabrėžė, kad toks požiūris gali paveikti ir pačių nukentėjusiųjų savęs vertinimą. Žmogus ima kaltinti save dėl to, kad sustingo, bijojo ar nesureagavo taip, kaip iš jo tikisi aplinkiniai.

„Ir jie jaučia ne tik kaltę – jie jaučia gėdą, jie jaučia apskritai tokį nepasitikėjimą, kad kiti nepatikės, kad sistema neapsaugos“, – kalbėjo D. Puidokienė.

Jos teigimu, nukentėjusiesiems vis dar tenka susidurti su klausimu, kodėl jie nesipriešino. Organizacijos vadovė tokį požiūrį siejo su sunkumais prabilti apie patirtą smurtą.

„Ir ne todėl, kad jie silpni, o todėl, kad visuomenė ir įstatymai jiems vis dar sako: „O tai kodėl tu nesipriešinai?“ – pridūrė ji.

Kreiptis pagalbos trukdo baimė ir nepasitikėjimas

Pristatydama apklausą, D. Puidokienė atkreipė dėmesį, kad tylėjimą lemia ne viena priežastis. Greta gėdos ir kaltės išryškėja baimė, kad žmogumi nepatikės, abejonės dėl teisinės sistemos ir susirūpinimas savo saugumu.

Pasak jos, daugiau nei 51 proc. apklaustųjų nurodė baimę, kad niekas nepatikės, 43 proc. – nepasitikėjimą teisine sistema, o daugiau kaip trečdalis – galimą kaltininko kerštą.

„Daugelis žmonių įvardija, kad negali pradėti prabilti dėl to, kad jaučia gėdą ir kaltę“, – sakė organizacijos vadovė.

Šie skaičiai pateikti pristatant bendrą gyventojų apklausą, todėl jų nereikėtų suprasti kaip vien seksualinį smurtą patyrusių žmonių atsakymų. Jie atskleidžia visuomenėje matomas kliūtis ieškoti pagalbos.

Tyrime greta išryškėjo dvi problemos: dalies respondentų polinkis atsakomybę priskirti nukentėjusiajam ir baimė, kad apie smurtą prabilusiu žmogumi nebus patikėta. Nors apklausa savaime nenustato priežastinio ryšio, šie rezultatai kelia klausimą, kokios reakcijos nukentėjęs žmogus gali tikėtis iš aplinkinių.

Dažniausiai pasigendama teisinio reguliavimo pokyčių

Paklausti, ko trūksta sprendžiant seksualinio smurto problemą Lietuvoje, respondentai dažniausiai nurodė teisinio reglamentavimo pokyčius. Tokį atsakymą pasirinko 44,2 proc. apklaustųjų.

Geresnio specialistų parengimo pasigedo 18,7 proc., visuomenės informavimo šia tema – 17,4 proc. respondentų. Beveik 13 proc. nurodė, kad reikėtų didesnio specializuotos pagalbos nukentėjusiesiems prieinamumo.

Organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pristatyme pažymėjo, kad dalis visuomenės seksualinį smurtą jau atpažįsta plačiau nei vien fizinės jėgos panaudojimą. Tačiau toks supratimas dar nėra visuotinis.

„Kartu tenka pripažinti, kad pusė visuomenės seksualinį smurtą vis dar sieja su jėgos panaudojimu“, – kalbėjo ji.

Apklausos atsakymuose teisinio reguliavimo pokyčių poreikis išsiskyrė labiausiai, tačiau gyventojai minėjo ir praktinę pagalbos pusę: specialistų pasirengimą, informacijos trūkumą bei paslaugų prieinamumą.

Reprezentatyvią apklausą Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu 2026 metų liepos 21–31 dienomis atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“. Joje dalyvavo 1 002 vyresni nei 18 metų gyventojai iš visų Lietuvos apskričių. Maksimali apklausos paklaida – apie 3,1 procentinio punkto.

LRT.lt. (2026). Gyventojų apklausa: daugiau kaip trečdalis yra susidūrę su seksualinio smurto apraiškomis. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3075273/gyventoju-apklausa-daugiau-kaip-trecdalis-yra-susidure-su-seksualinio-smurto-apraiskomis