Belgijos sekso paslaugų teikėjai dabar gali sudaryti darbo sutartis
Belgijoje sekso paslaugas siūlantys asmenys nuo šiol gali sudaryti reguliarias darbo sutartis ir kontraktus: pagal naująsias taisykles jie gali pasirašyti darbo sutartis su tokiai veiklai patvirtintais darbdaviais[1]. Tai leidžia gegužės mėnesį priimtas įstatymas.
Tai reiškia, kad Belgijoje vyrai ir moterys, užsiimantys prostitucija, dabar gali naudotis tokiomis pačiomis socialinėmis teisėmis kaip ir kiti darbuotojai.
Norėdami įdarbinti legaliai, darbdaviai turi būti patikrinę asmens teistumą, gavę leidimą vykdyti veiklą, o jų būstinė turi būti Belgijoje. Jie taip pat privalo gerbti savo darbuotojų teisę atsisakyti kliento ir bet kada nutraukti lytinį aktą.
Belgijoje šis žingsnis yra laikomas precedento neturinčiomis pastangomis reguliuoti šį sektorių, tačiau ne visi tai vertina palankiai.
Iki šiol, erotinio masažo salonai Belgijoje veikė teisiškai pilkojoje zonoje: darbuotojams buvo mokama grynaisiais pinigais arba jie buvo įdarbinami pagal jų veiklos nedetalizuojančias sutartis.
Įstatymo šalininkų teigimu, tai buvo laikoma atviromis durimis piktnaudžiavimui, o dekriminalizuodama tam tikras sekso paslaugų teikimo formas, vyriausybė dabar galės nustatyti aiškias taisykles šiam sektoriui, užtikrinti galimybę asmenims gauti nedarbo išmokas, sveikatos draudimą ir motinystės atostogas.
Belgijoje prostitucija dekriminalizuota dar 2022 m.
2022 m. Belgija dekriminalizavo prostituciją. Iki tol, sekso paslaugų teikėjai buvo šešėlinės ekonomikos dalis: jie neturėjo galimybės naudotis socialinėmis garantijomis, ligos pašalpomis, paskolomis ar kreditais, nemokėjo mokesčių, net ir socialiniame kontekste įprastai turėjo nuslėpti savo veiklos pobūdį[2].
Be to, baudžiamoji atsakomybė buvo taikoma visiems aplinkiniams, todėl baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti patraukti ir tie, kurie jiems padėjo, pavyzdžiui, finansus tvarkantys buhalteriai ar erotinio masažo salono administratoriai.
Viskas pasikeitė priėmus dekriminalizavimo įstatymą. Belgija dekriminalizavo visus trečiuosius asmenis ir leido kai kuriems iš jų teisėtai įsidarbinti sekso paslaugų teikėjais, sudarius sutartį, kuria užtikrinamos jų darbo teisės.
Nyderlanduose, Vokietijoje ir Austrijoje sekso paslaugos tam tikra forma yra įteisintos. Švedijoje ir Prancūzijoje kriminalizuotas sekso paslaugų pirkimas, bet ne pardavimas.
Europoje dėl vieningo prostitucijos dekriminalizavimo nesutariama
Europos Parlamentas (EP) 2023 m. priėmė rezoliuciją prieš prostitucijos dekriminalizavimą. Joje teigiama, kad ES valstybės narės privalo skatinti įtraukią visuomenę ir apsaugoti žmones, ypač moteris, atsidūrusias pažeidžiamose situacijose[3].
Rezoliucija buvo priimta iš dalies siekiant atkreipti dėmesį į nevienodus ES valstybių narių įstatymus, reglamentuojančius prostituciją.
Rezoliucijos rengėjai teigė, kad valstybių narių prostituciją reglamentuojančių teisės aktų skirtumai sudaro palankią terpę veikti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms ir asmenims.
Minimoje rezoliucijoje teigiama, kad „pelno siekiančios sistemos, kuri iš esmės yra smurtinė, diskriminacinė ir labai nežmoniška, legalizavimas prieštarauja ES žmogaus teisių tikslams“.
Dokumentu atkreiptas dėmesys į tai, kad dalyje Europos šalių – Švedijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Airijoje –taikomas lygybės modelis.
Pagal šį modelį kriminalizuojamas sekso paslaugų pirkimas, tačiau nebaudžiami asmenys, kurie verčiasi prostitucija arba prekyba žmonėmis.
Anksčiau EP nepritarė šio modelio įgyvendinimui visoje ES, nepaisant rezoliucijoje pateiktų statistinių duomenų, rodančių, kad jis sumažino sekso paslaugų paklausą ir bendrą smurto prieš sekso paslaugų teikėjus lygį.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) gyrė lygybės modelio atmetimą ir teigė, kad Prancūzijos ir Airijos duomenys rodo, jog šis modelis padidino žmogžudysčių, smurto ir kitų neigiamų pasekmių, nukreiptų prieš sekso paslaugų teikėjus, skaičių.
O Jungtinių Tautų (JT) moterų ir mergaičių diskriminacijos darbo grupė pernai paskelbė ataskaitą, kurioje paragino imtis veiksmų visame pasaulyje visiškai dekriminalizuoti savanorišką suaugusiųjų sekso paslaugų teikimą[4].
Ataskaitoje analizuojamos poliarizuojančios diskusijos dėl sekso paslaugų, kurios dažnai užgožia raginimus vykdyti įrodymais pagrįstą politiką, skirtą nukentėjusių moterų ir mergaičių teisėms apsaugoti.
JT teigimu, Žmogaus teisių stebėjimo instituto (angl. Human Rights Watch) tyrimai, taip pat mokslininkų, sveikatos žurnalų, organizacijų, kovojančių su prekyba žmonėmis, ir pačių sekso paslaugų teikėjų tyrimai ir analizės nuolat rodo, kad dėl kriminalizuotų sekso paslaugų, jų teikėjai tampa labiau pažeidžiami smurto, įskaitant išprievartavimą, užpuolimą ir nužudymą, atvejais.
2021 m. tyrime nustatyta, kad sekso paslaugų kriminalizavimas kelia pavojų ir kenkia tiek pačių asmenų, tiek ir jų teisių gynėjų darbui kovojant su prekyba žmonėmis.
Šios veiklos kriminalizavimui nepritaria kelios kitos JT agentūros, įskaitant Jungtinę Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programą, Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), JT gyventojų fondą ir JT vystymosi programą. Pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant „Human Rights Watch“, „Amnesty International“ irgi skelbia apie politiką, remiančią suaugusiųjų sekso paslaugų dekriminalizavimą.
