Norėtų, kad „riebalai būtų nusiurbti“ ir vežėjams
Valdančiųjų siūlomas naujasis bankų viršpelnio mokestis kaip reikiant privertė bankininkus pasišiaušti. Dėl stipriai išaugusių palūkanų milijardus į savo kišenes susižėrę bankai piktinasi, kad dalį pajamų gali tekti atiduoti laikinoms solidarumo reikmėms ir juos skirti šalies gynybai, o tuo tarpu gyventojai norėtų, kad jų permokamos palūkanos verčiau būtų mažinamos, o surinkta viršpelnio dalis būtų perskirstyta kainoms parduotuvėse mažinti ir pensijoms didinti.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai toks Vyriausybės siūlymas irgi ne itin patiko, o frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas svarstė, kodėl norima palengvinti tik bankų pinigines, kai tuo tarpu Lietuvos transporto sektorius 2021 metais uždirbo pusę milijardo eurų, kas esą yra labai panaši suma kaip ir bankų surinkta 2022-aisiais[2].
Anot E. Gentvilo, šiuo atveju išskirti tik vieną sektorių, kuris turės savo viršpelnį paaukoti laikinajam solidarumo mokesčiui yra neteisinga, o Lietuvoje taikomas pelno mokestis bankams esą jau ir taip yra didelis ir sudaro 20 procentų.
„Lengvinanti įstatymo projekto aplinkybė yra ta, kad jis laikinas, galiojantis šiemet ir kitąmet. Dėl anomalijų ekonomikoje ir bankų didesnis pelnas yra laikinas – jų sėkmė amžinai netruks, juolab kad rinkos ruošiasi galimam nuosmukiui. Todėl pavydas bankininkams neturėtų būti ekonominės politikos pagrindas“, – teigė E. Gentvilas[2].
Liberalų teigimu, bankų sukauptas viršpelnis turėtų būti laikomas kaip apsauga finansiniam sektoriui nuo sukrėtimų rinkoje, ypač turint omenyje, kad neseniai JAV žlugo Silicio slėnio bankas.
Bankų lobimas skurstančių žmonių akivaizdoje nėra teisingas
Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigė pasigedę bankų ir pačių valdančiųjų žvilgsnio į paprastus žmones, kurie labiausiai ir jaučia išaugusių palūkanų naštą ir, reaguodami į naują valdančiųjų siūlomą mokestį bankams, pokalbiui ketvirtadienį iškvietė Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų ir finansų viceministrą Gediminą Norkūną[3].
Anot parlamentarės Laimos Nagienės, bankų nenoras savo rekordiniu pelnu dalintis su žmonėmis, rodo jų nesolidarumą su visuomene.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus pritarė, kad finansų situacija Lietuvoje yra išties unikali, kai Europos centriniam bankui (ECB) sparčiai didinant palūkanų normas, komerciniuose bankuose yra ir didelis turto likvidumas, bendrai siekiantis apie 17 milijardų eurų.
Tačiau, anot jo, žmonės, prieš prisiimdami finansinius įsipareigojimus, turėjo įsivertinti, ar pajėgs juos grąžinti išaugus įmokoms.
Anot Demokratų, tokiais būdais Lietuvos bankas tik suka uodegą nuo atsakomybės prisiėmimo ir visą didėjančių palūkanų naštą permetą žmonėms ant pečių.
Komentuodama siūlymą, kad dalis bankų susirinkto rekordinio pelno būtų skiriama šalies gynybos reikmėms, Seimo narė Rima Baškienė sakė, kad šalies gynyba – svarbi, tačiau šiuo atveju pasigendama dėmesio žmogui, kuris susiduria su sunkumais.
Frakcijos nariams taip pat esą iškilo klausimas, kodėl solidarumo mokestį bankams planuojama taikyti tik nuo 800 mln. eurų viršpelnio, o ne nuo 400 mln. eurų, kuris yra gana didelis.
Siūlomi įstatymo pakeitimai diskriminuotų vienas kredito įstaigas kitų atžvilgiu
Naujieji pokyčiai pasirodė nepriimtini ir pačiai Lietuvos bankų asociacijai (LBA), kurios teigimu, kelių stambių JAV bankų žlugimas iš esmės keičia globalių finansų rinkų situaciją bei turės pasekmių ir Europoje.
„Akivaizdu, kad indėlių draudimo įmokų pakeitimų ir laikinojo solidarumo mokesčio poveikis turi būti vertinamas kartu, todėl prašome kuo skubiau Lietuvos bankų asociacijai pateikti viešai paminėtus pasiūlymus dėl indėlių draudimo įmokų pakeitimų“, – teigiama LBA Finansų ministerijai išsiųstame laiške[5].
LBA teigimu, šiais įstatymų projektais siūloma nustatyti taisykles, kurios vienas Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas atskirtų nuo kitų, mat daliai jų nebūtų taikoma pareiga mokėti naujo mokesčio, kai tuo tarpu kitos įstaigos jį mokėtų. Anot asociacijos, tai pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos, todėl šiam pažeidimui įvertinti buvo kreiptasi į Europos Komisiją.
„Įstatymų projektais siūlomas naujo mokesčio įvedimas siunčia signalą investuotojams, jog Lietuvoje investicijos nėra apsaugotos nuo neprognozuojamų ir nepagrįstų pokyčių mokesčių sistemoje ir, atitinkamai, kiek tai susiję su Lietuvos mokesčių sistema, neįmanoma prognozuoti Lietuvoje atliekamų investicijų grąžos ir rizikos“, – teigiama rašte[5].
Mokestis bankams paveiktų Lietuvos investicinį klimatą
Į valdančiųjų siūlomas naujoves sureagavo ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK), nusprendusi kreiptis net į šalies premjerę I. Šimonytę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, finansų ministrę G. Skaistę ir Lietuvos banką argumentuodama, kad naujasis laikinojo solidarumo įnašas turėtų neigiamą poveikį kapitalo prieinamumui ir Lietuvos investiciniam klimatui[6].
Anot LVK prezidento Andriaus Romanovskio, tokiomis priemonėmis verslui rekordinių palūkanų akivaizdoje paskolos galėtų išbrangti dar labiau.
Konfederacijos vertinimu, šis mokestis yra tiksliai nutaikytas į labai konkrečias vieno sektoriaus įmones, todėl jį priėmus būtų nustatytas pavojingas precedentas, kai ateityje diskriminacinės sąlygos gali būti nustatomos ir konkrečioms įmonėms ar jų grupėms dėl vienos ar kitos viešai aktualizuojamos viešosios politikos problemos.
Didieji jau baiminasi ir to, kad šis mokestis esą sudarytų nelygiavertes konkurencines sąlygas, kai apmokestinamos būtų tik pačios didžiausios Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos, kas gali sudaryti situaciją, kad visos kitos likusios kredito įstaigos teiktų pigesnes finansines paslaugas.
Į tokius pasvarstymus sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė kirto iš peties – investicinei aplinkai naujasis mokestis nepadės, bet jai ir tikrai nepakenks[7].
Ministrės pirmininkės teigimu, ilgą laikotarpį iš savo veiklos gaudami 200-300 mln. eurų pelną, bankai esą gali sunkiai paaiškinti, ką gero banko sistema padariusi, kad dabar galėtų uždirbti visą milijardą.
Konkurencijos taryba: įmonės turės skirtingas sąlygas veikti
Į siūlomą mokestį sureagavusi Konkurencijos taryba taip pat jam pažėrė kritikos, akcentuodama, kad planuojama tvarka gali iškreipti konkurenciją, kai laikinąjį solidarumo mokestį mokėtų tos kredito įstaigos, kurių Lietuvos rezidentų turėta indėlių ir kitų lėšų suma 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 400 mln. eurų[9].
Netolygiai sudarytos konkurencinės sąlygos reiškia, kad kredito įstaigos, kurioms bus nustatyti didesni mokesčiai, turės mažiau galimybių investuoti į savo teikiamų paslaugų kokybę, kas esą apsunkins jų galimybes konkuruoti su tose pačiose rinkose veikiančiais ūkio subjektais, kurie nebus apmokestinami laikinuoju solidarumo įnašu.
„Konkurencijos taryba taip pat atkreipė Finansų ministerijos dėmesį, kad įteisinus siūlomą reguliavimą dvi ūkio subjektų grupės – laikinąjį solidarumo įnašą nemokančios kredito įstaigos bei kitų sektorių įmonės, uždirbusios neįprastai didelį pelną, – gali gauti valstybės pagalbą, todėl ją būtina suderinti su Europos Komisija. Jeigu valstybės pagalba teikiama be Europos Komisijos pritarimo, ji laikoma neteisėta ir privalo būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis“, – teigiama Konkurencijos tarybos išplatintame pranešime[9].
Iš laikinojo solidarumo mokesčio pinigai būtų skiriami karinėms reikmėms
Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija bankams paruošė naująjį mokestį, kuriuo šiemet milijardinį pelną turintys susižerti bankai juo turėtų pasidalinti su visuomene skirdami dalį šalies karinėms reikmėms[11].
Laikinasis mokestis didiesiems bankams būtų įvedamas 2 metų laikotarpiui ir dar kitaip pramintas solidarumo įnašu.
„Pradėjus augti palūkanų normoms, yra išaugęs 2022 metų bankų pelnas. 2023–2024 metais prognozuojame, kad bendrai paėmus bankų pelnas gali pasiekti 1 mlrd. eurų“, – teigė G. Skaistė[11].
Ministerija kartu su Lietuvos banku pasiūlė apmokestinti bankų grynųjų palūkanų pajamas, daugiau kaip 50 proc. viršijančias praėjusių ketverių metų vidurkį.
Jei toks siūlymas būtų įgyvendintas, per dvejus metus iš bankų Vyriausybė tikisi surinkti maždaug pusę milijardo eurų ir juos išleisti su šalies gynyba susijusios infrastruktūros gerinimui: kelių tiesimui ir rekonstrukcijai, oro uostams, tiltams, laivų terminalui.
Tačiau ne visi gyventojai sutiktų su tokiu lėšų perskirstymu – kai kurie jų teigia pasigendantys ir valdančiųjų iniciatyvos padėti žmonėms, kurie moka gerokai pabrangusias paskolas, o taip pat ir negauna jokių palūkanų už lėšas, laikomas bankų indėliuose.
