- Idėja siųsti karius į Ukrainą partnerių gretose pakurstė nesutarimus
- Nesutarimai tarp Vokietijos ir Prancūzijos auga
- Paragina Vokietijos, Prancūzija atskleidė kiek paramos suteikė Ukrainai
Idėja siųsti karius į Ukrainą partnerių gretose pakurstė nesutarimus
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono viešai išreikštas pasiūlymas, jog NATO šalims gali tekti siųsti karius į Ukrainą, sukėlė daugybę diskusijų.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai nesutiko su E. Macrono idėja. Tam prieštaravimą išreiškė ir daugybė kitų Europos valstybių bei JAV, o visa ši situacija tik parodė, kokie susiskaldę Ukrainos paramos klausimu dabar yra Vakarų sąjungininkai.
Prancūzijos pareigūnų teigimu, E. Macrono komentarais siekta sutelkti Vakarų valstybes ir paskatinti diskusijas apie tai, ko reikia, kad būtų užkirstas kelias Rusijos pergalei. Tačiau šie teiginiai tik sukėlė sąmyšį Vakaruose ir sukūrė galimybę Rusijai toliau kalbėti apie Vakarų tiesioginį įsitraukimą į karą bei augantį susiskaldymą.
Pavyzdžiui, Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Prancūzijos vadovo skambūs pareiškimai išgąsdino tik jo paties šalies gyventojus ir daugelio Europos valstybių vadovus. V. Volodinas net palygino E. Macroną su Napoleonu Bonapartu, primindamas, kaip baigėsi Prancūzijos imperatoriui, kai šis surengė savo žygį į Maskvą[1].
Tačiau idėja į Ukraina siųsti karius kritikos sulaukė ne tik Rusijoje, bet ir didelėje dalyje Europos bei kitapus Atlanto. Juk dauguma valstybių pareiškė, kad nenorėtų savo karių siųsti į Ukrainos teritoriją taip siekiant išvengti platesnio masto konflikto ir karo eskalacijos, o tai galima suprasti.
Be to, praėjusią savaitę paskelbta Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) užsakymu dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių atlikta plataus masto apklausa parodė ryškius visuomenės nuotaikų pokyčius paramos Ukrainai klausimu.
Tik 10 proc. apklaustųjų teigė tikintys, kad Ukraina gali nugalėti Rusiją, o 20 proc. prognozavo Rusijos pergalę. Tik 31 proc. respondentų pasisakė už tai, kad Europa palaikytų Ukrainą, kol ji atgaus okupuotą teritoriją, o 41 proc. respondentų rėmė tai, kad Europa stumtų Ukrainą į derybas dėl taikos susitarimo su Rusija[2].
Situacija panaši ir JAV. Nors šiandien šeši iš dešimties amerikiečių arba 58 proc. apklaustųjų pritaria, kad Ukrainai būtų siunčiami papildomi ginklai ir kariniai reikmenys, karui tęsiantis visuomenės parama nuolat mažėja[3]. 2023 m. rugsėjį karinę pagalbą Ukrainai palaikė 63 proc. apklaustųjų, o karo pradžioje 2022 m. palaikymą Kijevui reiškė net 79 proc. amerikiečių.
Dabar viskas kinta ir tai tik rodo, kad karo metams bėgant, visuomenės palaikymas silpsta. Tai atsispindi ir politikų veiksmuose, tad E. Macrono idėja apie karių siuntimą į Ukrainą šios problemos niekaip nesprendžia. Vienybės ir susitelkimo krizę ji galimai tik padidins.
Nesutarimai tarp Vokietijos ir Prancūzijos auga
Prancūzijos vadovas E. Macronas praėjusią pareiškė, jog neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Jo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje.
Savo ruožtu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane Sejourne sakė, kad Vakarų šalys galėtų siųsti karius į Ukrainą ir neperžengdamos „agresijos slenksčio“: galėtų užsiimti išminavimu, gaminti ginklus bei vykdyti kibernetinę veiklą Ukrainos teritorijoje.
Visgi, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą, idėjos atsisakė ir JAV bei būrys kitų Europos valstybių. Tad kodėl, tikėtina, žinodamas, jog idėja nėra remiama partnerių, E. Macronas apie ją prakalbo taip viešai?
Ekspertai mano, kad žengdamas žingsnį į priekį ir nesiekdamas sąjungininkų sutarimo, E. Macronas bando parodyti Rusijai, kiek toli NATO sąjungininkai yra pasirengę eiti gindami Ukrainą[4]. Juk nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš dvejus metus, Vakarai siekė suvaldyti konfliktą Ukrainoje ir išvengti karo tarp Rusijos ir NATO, kuris galėtų peraugti į branduolinę priešpriešą.
Toks susilaikymas nubrėžė akivaizdžias ribas, kurių Vakarai įsipareigojo neperžengti. Žinoma, tai duoda Rusija tam tikrą laisvę veikti. Taigi, ekspertų nuomone, už Prancūzijos prezidento žodžių slypi susierzinimas dėl akivaizdaus strateginio nebaudžiamumo, kurį Vakarai patys suteikė Vladimirui Putinui ir jo šaliai.
„Teigiamas dalykas yra tai, kad E. Macronas bando įvesti jėgų pusiausvyrą, taigi ir atgrasymą, santykiuose su Rusija: pasakyti V. Putinui, kad esame pasirengę viskam, todėl turėtumėte nerimauti, mes nepasiduosime“, – sakė Nicole Bacharan, „Sciences Po“ universiteto sociologė ir Jungtinių Valstijų ekspertė.
„E. Macronas galiausiai suprato, kad dialogas su Rusija niekur nenuves, o didėjančios kibernetinės atakos prieš Prancūziją ir kitas valstybes jį įtikino, kad V. Putinas Ukrainoje nesustos“, – sakė politologas Nicolas Tenzeris, kuris jau seniai pasisako už Vakarų karių siuntimą į Ukrainą.
Tačiau E. Macrono teiginiai pateikė Rusijai tik aiškų Vakarų sąjungininkų susiskaldymo įvaizdį, nes šalys nuo Jungtinių Valstijų iki Švedijos atmetė karių dislokavimo Ukrainoje galimybę.
Tai taip pat pabrėžė Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimus, nes Vokietijos kancleris O. Scholzas atmetė kalbas ir apie bet kokias sausumos pajėgas iš Europos šalių ar NATO, galinčias veikti Ukrainoje. O nesutarimai tarp Paryžiaus ir Berlyno Europai ir partneriams kelia tik nereikalingas problemas, kurių šių dienų geopolitiniame kontekste tikrai nereikia.
Paragina Vokietijos, Prancūzija atskleidė kiek paramos suteikė Ukrainai
Savaitgalį Prancūzija, kurią Vokietija kaltina, kad ji nesiima pakankamai veiksmų dėl pagalbos Ukrainai skyrimo, viešai pirmą kartą paskelbė sąrašą karinės įrangos, kuri buvo pristatyta Ukrainai nuo karo pradžios 2022 m. vasarį iki praėjusios gruodžio 31 d.
Prancūzų duomenimis, jų karinės pagalbos vertė siekia 2,6 mlrd. eurų. Tai yra daug daugiau nei Vokietijos analitinio centro Kylio instituto turima medžiaga. Instituto duomenys rodo, kad Prancūzija Ukrainai skyrė mažesnę sumą, apie 635 mln. eurų[5]. Šis reitingas rodytų, kad Vokietija, iš viso pažadėjusi 17,7 mlrd. eurų karinės pagalbos Kijevui, yra pati didžiausia Europos karinės pagalbos kariaujančiai šaliai teikėja.
Tačiau ir Prancūzijos pateiktas ginkluotės sąrašas taip pat nėra kuklus. Jame yra 1002 prieštankinių raketų paleidimo sistemos AT4, 30 savaeigių haubicų „Cezar“, dvi oro gynybos sistemos „Rattlesnake NG“, šešios raketų sistemos „Mistral“ ir viena vidutinio nuotolio antžeminio ir antžeminio valdymo sistema (SAMP/T) „Mamba“.
Tiesa, didelės vertės įranga, tokia kaip „Crotale“ ir „Aster“ žemė-oras raketos, „Mistral“ raketos ir SCALP tolimojo nuotolio raketos, ministerijos pateiktame paramos sąraše nėra nurodytos tiksliai, nes baiminamasi, kad tai suteiks Rusijai žvalgybinės informacijos apie Ukrainos turimas kariuomenės atsargas.
į Prancūzijos sąrašą taip pat neįtraukta ginkluotė šiems metams: daugiau SCALP raketų, šimtai bombų, 12 „Cezar“" ir 100 kamikadzių bepiločių orlaivių. Vasario viduryje Prancūzija pasirašė ir naują 3 mlrd. eurų vertės dvišalę saugumo sutartį su Ukraina.
