Lietuviškieji EP rinkimai: dalis piliečių balsavo prieš dvi savaites, kiti tai padarys tik sekmadienį
Antradienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). EP kandidatų sąrašus Lietuvoje kelia 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Balsavimas iš anksto trunka iki ketvirtadienio vakaro, rinkėjai balsą už savo pasirinkimą gali atiduoti nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Iš viso rinkimuose į EP teisę balsuoti turi 2 386 422 Lietuvos rinkėjai.
Į rinkėjų sąrašą yra įtraukti ir rinkėjai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba užsiregistravo balsuoti užsienyje.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsuojančių rinkėjų sąrašuose yra 44 991 rinkėjas[1].
Visi užsienyje gyvenantys ar laikinai ten esantys, vyresni nei 18 metų ir balsavimo teisę turintys Lietuvos piliečiai, turi teisę balsuoti tiek prezidento, tiek EP, tiek ir seimo rinkimuose.
Tačiau norintieji balsuoti paštu užsienyje jau anksčiau turėjo užsiregistruoti „rinkejopuslapis.lt“, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėjo gauti patvirtinimą iš visų Lietuvos diplomatinių atstovybių[2].
Taip užtikrinama, kad tiems rinkėjams, kurie registravosi balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais būtų išsiųsti laiku ir spėtų pasiekti rinkėjų namus.
Tačiau EP rinkimų atveju, matome tam tikrą išskirtinumą. Nors oficiali rinkimų diena yra sekmadienis, birželio 9-oji, o išankstiniai rinkimai prasidėjo jau antradienį, dalis rinkėjų savo balsą yra atidavę.
Užsienyje šiuo metu gyvenantys ar esantys lietuviai EP rinkimuose balsavo tuomet, kai atidavė savo balsą prezidento rinkimų antrajame ture. Tai reiškia, kad vokai su užpildytais balsavimo biuleteniais jau yra ambasadose ir yra saugomi iki pat jų skaičiavimo dienos.
Tai neįprasta praktika. Juk dažnu atveju Lietuvoje EP rinkimai vyksta tą pačią dieną kaip ir prezidento rinkimai, tačiau šį kartą, datos nesutampa.
Tai nulėmė, jog papildomų, atskirų EP rinkimų surengimas atsiėjo milijonus, jų aktyvumas numatomas minimalus, o tuo pasinaudoti gali viena iš valdančiųjų partijų, jau patyrusi pralaimėjimą prezidento rinkimuose ir kaip numatoma, turinti patirti sutriuškinimą seimo.
Prezidento rinkimų datą keisti sudėtingiau nei EP rinkimų
Iki oficialios EP rinkimų dienos liko dar kelios paros, tačiau kai kurie lietuviai savo balsą yra atidavę prieš maždaug dvi savaites. Tai neįprasta situacija, kelianti daug klausimų dėl rinkimų sąžiningumo ir net legitimumo.
Juk tada, kai užsienyje esantys lietuviai balsavo EP rinkimuose, visu pajėgumu dar buvo vykdoma prezidentinių rinkimų kampanija, diskusijos apie EP buvo gana minimalios, tačiau piliečiai jau turėjo pateikti savo pasirinkimą. Be to, dvi savaites saugoti neatplėštus rinkėjų balsų vokus – taip pat reta praktika.
Ar tam buvo galima užkirsti kelią? Taip, tačiau Lietuvos valdžia neįdėjo pakankamai pastangų. Kita vertus, situacijai keisti reikėtų ir kitų Europos valstybių palankumo.
Lietuvos prezidento rinkimų data yra aiškiai nurodyta Konstitucijoje. Šalies vadovo rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki prezidento kadencijos pabaigos[3]. Prezidento kadencija baigiasi liepos mėnesį, tad rinkimai turi įvykti gegužę. Pakeisti datą įmanoma tik pakeitus Konstituciją.
O EP rinkimų data nustatyta „Akte dėl atstovų į EP rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise“, kuris buvo priimtas dar 1976 m. ir atnaujintas 2002 m. Dokumente nurodoma, kad EP rinkimai vyksta paskutiniais penkerių metų rinkimų kadencijos metais tuo pačiu laikotarpiu, kai įvyko pirmieji EP rinkimai. Jie vyko būtent 1979 m. birželio 7–10 d.
Tačiau šią praktiką galima keisti. Jeigu numatytu metu surengti rinkimų negalima, ES valstybės narės gali vieningai susitarti ir paankstinti arba nukelti rinkimus. Šis sprendimas turėtų būti priimtas likus ne mažiau kaip metams iki EP kadencijos pabaigos.
Susitarti ir pakeisti datą iki šiol yra pavykę keturis kartus: 1984 m. ir 1989 m. pavėlinant rinkimus viena savaite, o 2014 m. ir 2019 m. juos paankstinus dviem savaitėmis. Pernai EP pirmininkė Roberta Metsola irgi siūlė rinkimus paankstinti ir juos surengti gegužės 23–26 d. Ši data Lietuvai būtų ypač tikusi, nes tada vyko prezidento antrasis turas.
Diskusijos dėl EP rinkimų datos keitimo vyko, tačiau Lietuva didelio aktyvumo jose nerodė
Diskusijos dėl EP rinkimų datos 2023 m. vasario–balandžio mėnesiais vyko ES Tarybos Bendrųjų reikalų darbo grupėje (GAG) ir Nuolatinių atstovų komitete (COREPER). Jose dalyvavo ir Lietuva, kuri prašė EP rinkimus organizuoti 2024 m. gegužės 9–12 d. arba gegužės 23–26 d. laikotarpiu.
Kitos valstybės panašių prašymų neturėjo, tad ir Lietuvos šiuo klausimu pernelyg nepalaikė. Lietuva dėl to pernelyg taip pat neprieštaravo, nors priimant sprendimą pridėjo atskirą rašytinį pareiškimą, kuriame pabrėžiama EP rinkimų datos suderinimo su prezidento rinkimais svarba rinkėjų aktyvumui.
Tačiau ši situacija nėra tik vienkartinė. Lietuvos prezidento rinkimų data keičiama nebus (nebent būtų keičiama Konstitucija), tad tam tikras rinkimų datų neatitikimas – neišvengiamas ir ateityje.
Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad inicijuoti EP rinkimų akto pakeitimų kol kas planuojama nėra. Esą tai būtų dar sudėtingesnė procedūra nei vienbalsiai sutarti dėl galimo rinkimų paankstinimo arba pavėlinimo.
Balsavimas užsienyje ir menkas aktyvumas – konservatorių pergalę galintys nulemti veiksniai
Šių metų situacija jau nėra pakeičiama: dalis piliečių balsuoja iš anksto, užsienyje esantys tai jau padarė, kiti ruošiasi prie balsadėžių keliauti sekmadienį.
Tačiau atskirai nuo prezidento vykstantys EP rinkimai grasina tapti mažiausiai aktyviais. Juk 2009-aisiais, kai kol kas vienintelį kartą Lietuvoje EP rinkimai vyko atskirai nuo kitų, prie balsadėžių atėjo vos apie 21 proc. rinkėjų. Tai buvo tikras rinkimų aktyvumo antirekordas.
Jau ne vienerius metus kalbama, kad tiek Lietuvos parlamento ar prezidento, tiek ir EP rinkimų atveju, mažas rinkėjų aktyvumas turėtų būti palankiausias itin ištikimą elektoratą turinčioms partijoms, pavyzdžiui, konservatorių partijai.
Apie tai jau anksčiau kalbėjo ir opozicija.
„Mes po prezidento rinkimų dviejų turų – o neabejoju, kad bus du turai – vėl pakviesime po trijų savaičių žmones ateiti į rinkimus, dėl kurių jie labai ir nesijaudina. Tai ateina per lietų, per sniegą, gyvi, mirę Tėvynės sąjungos rinkėjai“, – yra sakęs Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis[4].
Vytautas Mitalas, Seimo pirmininkės pavaduotojas, su konservatoriais koalicijoje esančios Laisvės partijos atstovas, irgi teigė, kad mažas aktyvumas rinkimuose „paprastai naudingas vienai didelei partijai iš dešinės“.
Seimo nario Mindaugo Puidoko nuomone, mažesnis aktyvumas taip pat yra naudingiau konservatoriams ir liberalams, „nes jų rinkėjas tikrai ateis”[5].
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus vertinimu, problema yra ir ta, kad atskirai vykstantys rinkimai papildomai kainuos apie 18 ml. eurų.
Be to, jei rinkėjai bus menkai aktyvūs, ypač svarbūs taps užsienyje balsavusiųjų balsai. O užsienyje balsuojantys įprastai yra itin palankūs konservatoriams.
Pavyzdžiui, užsienyje per prezidento rinkimus balsavo 37,7 tūkst. Lietuvos piliečių, didesnė dalis jų palaikė konservatorių kandidatę premjerę Ingridą Šimonytę[6]. Ankstesniuose seimo rinkimuose užsienyje balsuojantys taip pat aktyviausiai rėmė konservatorius.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas teigia, kad EP rinkimuose konservatoriai tikrai gali turėti pranašumą.
„Sekant ta nerašyta politologine taisykle, kad konservatorių rinkėjai yra ištikimiausi ir ateina balsuoti visur ir visada, kai tik galima balsuoti už konservatorius, tai tikrai tokios logikos yra“, – sakė jis[7].
