Baiminosi, kad lietuviai ištaškys pensijų pinigus: realybė pasirodė kitokia

Gyventojų mokėjimai smarkiai išaugo, tačiau nauja statistika atskleidė ir nerimą keliančią tendenciją

Pinigai, kuriuos dalis lietuvių atsiėmė iš II pensijų pakopos, keliauja ne ten, kur baiminosi skeptikai. Užuot išleidę juos pirkiniams ar pramogoms, kai kurie gyventojai pasirinko atsikratyti skolų. Skaičiai iškalbingi: finansinių įsipareigojimų valdymo bendrovės duomenimis, vos per vieną ketvirtį vidutinė skolos įmoka išaugo net 71 proc.

Tačiau geros naujienos turi ir kitą pusę. Nors vėluojančių grąžinti vartojimo kreditus mažėja, įsisenėjusios skolos tampa vis didesnės. Finansų ekspertai įspėja, kad artėjanti žiema daliai gyventojų gali dar labiau apsunkinti padėtį.

Skoloms grąžinti – gerokai didesnės sumos

Finansinių įsipareigojimų valdymo ir technologijų bendrovė „Legal Balance“ užfiksavo ryškų pokytį savo valdomame Lietuvos gyventojų skolų portfelyje. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, atliktų mokėjimų skaičius išaugo 16,3 proc., o vidutinė vieno mokėjimo suma padidėjo net 71 proc.

Tai reiškia, kad bendrovės portfelyje esantys gyventojai ne tik dažniau mokėjo įmokas, bet ir vienu kartu grąžindavo gerokai didesnes sumas. Bendrovė šią tendenciją iš dalies sieja su II pensijų pakopos reforma ir gyventojų sprendimais atsiimtas lėšas panaudoti turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti.

„Mūsų portfelio tendencijos labai ryškios, tačiau suprantame, kad jos gali neatspindėti viso paveikslo, todėl palyginome savo duomenis su Lietuvos banko pateikta II ketvirčio vartojimo kreditų statistika. Išvada ta pati – Lietuvos gyventojai savo finansinius įsipareigojimus vykdė gerokai drausmingiau“, – teigia „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.

Pasak jo, bendrovės turimi duomenys rodo, kad prie pokyčių prisidėjo ir pensijų kaupimo reforma. Vis dėlto svarbu atskirti bendrovės pastebėtą tendenciją nuo visos šalies gyventojų elgsenos – pateikti duomenys neleidžia nustatyti, kokia visų atsiimtų pensijų lėšų dalis buvo skirta skoloms grąžinti.

Lietuvos banko statistika rodo istorinį pokytį

Teigiamus pokyčius vartojimo kreditų rinkoje patvirtina ir Lietuvos banko paskelbti duomenys. Per pastaruosius metus bendras vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 5,9 proc., tačiau pradelstų kreditų skaičius traukėsi gerokai sparčiau – net 16,7 proc.

Ypač ryškiai mažėjo palyginti neseniai pradelstų mokėjimų. Kreditų, kurių įmokas vėluojama sumokėti nuo 30 iki 90 dienų, antrąjį ketvirtį buvo 6 410. Per ketvirtį jų sumažėjo 19,5 proc., o per metus – 18,8 proc.

Dar vienas iškalbingas rodiklis – dėl nemokumo nutrauktos vartojimo kredito sutartys. Tokių sutarčių buvo 2 339, kai prieš metus jų skaičius siekė 3 334. Per metus šis rodiklis sumažėjo 29,8 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2013 metų, kai pradėta rinkti ši statistika.

Gerėjančią padėtį rodo ir rečiau už mokestį pratęsiami paskolų grąžinimo terminai. Tokių kreditų likutis per metus sumažėjo 18,5 proc. Šie rodikliai leidžia spręsti, kad naujų mokėjimo sunkumų vartojimo kreditų rinkoje fiksuojama mažiau.

Viena tendencija kelia nerimą: skolos vis didesnės

Tačiau ne visi skaičiai džiugina. Nors ilgai pradelstų kreditų skaičius mažėja, bendra jų suma toliau auga. Lietuvos banko duomenimis, ilgiau nei 90 dienų negrąžintų skolų suma didėja kiekvieną ketvirtį nuo 2024 metų vidurio.

Šiuo metu ji siekia 79,2 mln. eurų, nors prieš metus buvo 68,2 mln. eurų. Vadinasi, per metus tokių skolų suma padidėjo 11 mln. eurų.

Dar iškalbingesnis vidutinės skolos dydžio pokytis. Per metus viena ilgiau nei 90 dienų pradelsta skola vidutiniškai išaugo nuo maždaug 2 760 iki 3 815 eurų – apie 38 proc.

Tai rodo, kad dalis gyventojų, kuriems nepavyksta laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų, susiduria su vis didesne skolų našta. Kitaip tariant, bendri rinkos rodikliai gerėja, tačiau sunkiausiose situacijose atsidūrusių skolininkų problemos gali gilėti.

Tarpusavio skolinimo platformose – dar prastesni rodikliai

Didžiausias ilgai pradelstų skolų augimas užfiksuotas tarpusavio skolinimo platformose. Jose daugiau nei 90 dienų pradelstų kreditų suma per metus išaugo net 32 proc. ir pasiekė 57,2 mln. eurų.

Pradelstų kreditų skaičius šiose platformose taip pat didėjo. Jų buvo 9 908 – tai 8,8 proc. daugiau nei prieš metus. Be to, dėl nemokumo nutrauktų sutarčių skaičius padidėjo 18 proc. – nuo 390 iki 461.

„Tai rodo, kad gyventojų dalis, patekusi į gilesnius finansinius sunkumus, susiduria su didesne našta, todėl efektyvus ir savalaikis skolų valdymas išlieka itin svarbus“, – pabrėžia M. Šlepetis.

Bendrovės vadovas atkreipia dėmesį ir į artėjantį šaltąjį sezoną. Pasak jo, didėjanti infliacija bei išaugusios komunalinės išlaidos gali dar labiau apsunkinti gyventojų, kurie jau dabar sunkiai grąžina skolas, padėtį. Jis taip pat išskiria energetinių išteklių kainas ir panaikintą PVM lengvatą kaip veiksnius, galinčius padidinti šios žiemos sąskaitas.

Taigi naujausi duomenys atskleidžia dvejopą Lietuvos gyventojų finansinę padėtį. Viena vertus, skolų mokėjimai didėja, o pradelstų vartojimo kreditų ir dėl nemokumo nutrauktų sutarčių skaičius pasiekė itin žemą lygį. Kita vertus, įsisenėjusių skolų suma auga, todėl daliai gyventojų finansinė našta išlieka didelė net ir gerėjant bendriems rodikliams.