Pasaulio bankas penkis kartus didins kritinių žaliavų finansavimą: 19 mlrd. dolerių per penkerius metus

Pasaulio bankas per penkerius metus ketina penkis kartus padidinti savo veiklą kritinių žaliavų srityje. Apie tai banko prezidentas Ajay Banga pranešė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metinių susirinkimų plenarinėje sesijoje Bankoke. Naujajame banko Metalų ir mineralų įgyvendinimo plane numatyta 2026–2030 finansiniais metais kritinėms žaliavoms skirti 19 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 3,6 mlrd. dolerių 2021–2025 finansiniais metais. Bankas taip pat atrinko 20 šalių, su kuriomis galėtų kartu plėtoti tokius projektus.

Pasaulio bankas kritinių žaliavų finansavimą didins nuo 3,6 iki 19 mlrd. dolerių

„Kritinių žaliavų srityje planuojame per penkerius metus penkis kartus padidinti savo veiklą“, – sakė A. Banga. Jo teigimu, šią savaitę bankas kartu su kitais daugiašaliais plėtros bankais pradėjo pirmuosius šalių susitarimus (angl. country compacts), kuriais siekiama kurti vietos pramonę ir išlaikyti daugiau darbo vietų bei pridėtinės vertės pačiose šalyse.

Kritinėmis žaliavomis vadinami mineralai ir metalai, būtini energetikos, skaitmeninėms technologijoms ir pramonei. Pasaulio bankas į šią sritį žiūri ne vien kaip į kasybą: pasak A. Bangos, tikslas – kad šalys ne tik išgautų žaliavas, bet ir jas perdirbtų, o vertė liktų vietos ekonomikoje.

Šeši daugiašaliai plėtros bankai kuria bendrą kritinių žaliavų tiekimo grandinių sistemą

Pasaulio bankas veikia ne vienas. 2026 m. balandį šeši daugiašaliai plėtros bankai – Afrikos plėtros bankų grupė, Azijos plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų bankas, Amerikos šalių plėtros bankas ir Pasaulio banko grupė – paskelbė bendrą pareiškimą dėl kritinių žaliavų ir gamybos vertės grandinių. Jame jie įsipareigojo kartu padėti kurti įvairesnes, atsparesnes ir atsakingas tiekimo grandines.

Pareiškime išskirtos trys bendradarbiavimo kryptys: politikos ir valdysenos stiprinimas, infrastruktūra ir vadinamieji koridoriai, jungiantys kasyklas su perdirbimo centrais, bei privataus kapitalo pritraukimas. Bankai pabrėžia, kad nori padėti šalims pereiti nuo vien žaliavų gavybos prie perdirbimo, gamybos ir žiedinės ekonomikos.

Rodiklis	Reikšmė
Kritinių žaliavų finansavimas 2021–2025 finansiniais metais	3,6 mlrd. USD
Tikslas 2026–2030 finansiniais metais	19 mlrd. USD
Šalys galimiems projektams	20
Pritrauktas privatus kapitalas 2026 finansiniais metais	112 mlrd. USD
Pritrauktas privatus kapitalas 2022 finansiniais metais	apie 35 mlrd. USD
Bendras grupės finansavimas 2026 finansiniais metais	daugiau nei 230 mlrd. USD

Šeši plėtros bankai nori projektų investicijas perleisti pensijų fondams ir draudikams

Savo kalboje A. Banga pristatė ir platesnį sumanymą, kaip padidinti plėtros finansavimą. Pasak jo, plėtros finansų problema – vienas doleris vienu metu gali būti tik vienoje vietoje: finansavus elektrinę, kapitalas joje įstringa dešimtmečiams. Tuo tarpu pensijų fondai, draudikai ir valstybių turto fondai valdo didžiulius ilgalaikio kapitalo išteklius ir ieško ilgalaikių investicijų.

Todėl šeši daugiašaliai plėtros bankai kuria bendrus būdus investicijoms įvertinti, dokumentuoti, sujungti ir perleisti, kad dabar banko finansuojamą projektą vėliau galėtų perimti kitas investuotojas, o bankas savo kapitalą galėtų skirti naujam projektui. A. Bangos teigimu, taip galėtų atsirasti nauja besiformuojančių rinkų plėtros turto klasė. Bendro su kitais plėtros bankais finansavimo projektų sąrašas per dvejus metus patrigubėjo iki maždaug 250 projektų, kuriems siekiama gauti 138 mlrd. dolerių.

Kritinių žaliavų tema siejasi ir su ekonominiais koridoriais. Pasaulio bankas per pastaruosius metus juose pradėjo 52 naujus projektus, palyginti su 20 prieš trejus metus. Kaip pavyzdį A. Banga minėjo Lobito koridorių Afrikoje, kuriuo daugiausia gabenami mineralai, bet vis dažniau – ir ūkininkų produkcija.

JAV ragina Pasaulio banką finansuoti ir giliavandenę kasybą

Kritinės žaliavos – sritis, kurioje didžiausia Pasaulio banko akcininkė JAV ragina banką skirti daugiau lėšų. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šią savaitę Pasaulio banko ir TVF vadovaujantiems komitetams pateikė ilgą reikalavimų sąrašą. Jame – panaikinti draudimą finansuoti naftos ir dujų gavybos projektus, skirti išteklių giliavandenei kritinių žaliavų kasybai ir reformuoti viešųjų pirkimų politiką.

JAV iždo departamentas pareiškė, kad Pasaulio bankas gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant kritinių žaliavų kasybos ir perdirbimo pajėgumus: „Tai apima giliavandenę kasybą, kurioje bankas gali atlikti katalizatoriaus vaidmenį, teikdamas žinias ir gaires besiformuojančiam sektoriui.“ S. Bessentas taip pat ragino greičiau „išleisti“ iš banko skolinimo tokias turtingesnes šalis kaip Kinija ir Lenkija.

Pasaulio banko planas giliavandenei kasybai taiko atsargumo principą

A. Banga savo kalboje giliavandenės kasybos nepaminėjo. Tačiau, „Reuters“ duomenimis, banko metalų planas šiam naujam sektoriui numato „atsargumo principą“, o bet koks dalyvavimas ir investicijos turi atitikti galiojančias banko taisykles.

Pasaulio bankas pritraukė 112 mlrd. dolerių privataus kapitalo

A. Banga apžvelgė ir bendrus banko rezultatus per 2026 finansinius metus, pasibaigusius birželio 30 d. Per juos Pasaulio banko grupė pritraukė 112 mlrd. dolerių privataus kapitalo – daugiau nei tris kartus daugiau nei 2022 finansiniais metais, kai jis dar nevadovavo bankui ir buvo pritraukta apie 35 mlrd. dolerių. Kartu su paties banko finansavimu bendra grupės finansavimo suma viršijo 230 mlrd. dolerių.

Banko vadovas taip pat pabrėžė, kad per artimiausius 10–15 metų į darbo rinką ateis 1,2 mlrd. jaunų žmonių, o darbo vietų, prognozuojama, bus tik apie 400 mln. Todėl, pasak jo, banko strategija sutelkta į infrastruktūrą, aiškias taisykles ir privačių investicijų pritraukimą. Kritinių žaliavų tiekimo grandinės, jo teigimu, yra viena iš sričių, kuriose šalys gali kurti darbo vietas ir didinti pridėtinę vertę.