<h2>Lietuvą nukonkuruoja kaimynai?</h2>
<p>Lietuvos transporto ir logistikos sektorius jau kaista nuo problemų: krovinių vežimo kelių transportu rinka jau traukiasi, o šalyje vykdomą transporto paslaugų eksporto dalį jau perima kitų šalių vežėjai. Tiesa, kaimynių šalių kontekste Lietuva vėl nesužibėjo – štai Lenkija, nors ir susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, reikiamus krovinių vežimo kelių transportu rodiklius išlaikė. Ir ties čia rūpesčiai Lietuvoje nesibaigia – šiems metams skirtos 16 tūkst. kvotų, skirtos įdarbinti profesionalius vairuotojus ne iš ES šalių, jau išnaudotos, tad norint vairuotoją iš užsienio priimti darban, procesas gali trukti ir kelis mėnesius, o surastas būsimas darbuotojas gali per tą laiką ir persigalvoti.</p>
<p>Vežėjai dėl sulėtėjusių transporto sektoriaus tempų ir besitraukiančio klientų iš užsienio sąrašo kaltina Mobilumo paketą, kuris esą iššaukė tokį vilkikų vairuotojų trūkumą.</p>
<p>Statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį krovinių apyvarta kelių transportu sumažėjo 9,3 proc. iki 28,45 mlrd. tonkilometrių. Toks smukimas – pirmasis nuo pat 2015 m., kai krovinių apyvarta kelių transportu smuko 11,1 proc.[2]</p>
<blockquote>
<p>Šių metų pirmąjį pusmetį buvo fiksuotas apyvartos kritimas visose vežimų kelių transportu rūšyse: tarptautinio transporto – 8,8 proc., kabotažo <strong>–</strong> net 17,8 proc.</p>
</blockquote>
<p>Kaip pastebi Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Paulius Drižas, tokia situacija yra išskirtinai Lietuvoje, mat krovinių pervežimo paslaugų paklausa Europoje išlaiko augimą.</p>
<p>Dėl šios priežasties Lietuvos verslas praranda dalį eksporto, kurį perima vežėjai iš kitų šalių, kurie turi geresnį priėjimą prie ES krovinių rinkos ir palankesnes sąlygas įdarbinant vairuotojus iš trečiųjų šalių, o ypatingai – iš Baltarusijos[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vilkikai-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daugiau kvotų reikia kuo skubiau</h2>
<p>2022 metams skirtos 16 tūkst. kvotų ėmė ir jau išseko, todėl situacija tampa dar aštresnė, jei į laisvas darbo vietas norima įdarbinti žmogų iš trečiųjų šalių[3]. Tai nė kiek nepalengvina ir taip sunkios vežėjų dalios, o darbuotojų įdarbinimo procedūros nuo šiol gali trukti ir kelis mėnesius.</p>
<blockquote>
<p>Kitaip tariant, netrukus transporto įmonėse dar labiau trūks darbuotojų, klientams vėluos užsakymai, dar labiau gali išaugti pristatymo paslaugų įkainiai. Todėl kreipiamasi į atsakingas institucijas su prašymu kuo skubiau skirti papildomų kvotų.</p>
</blockquote>
<p>Vos pradėjus sekti turimam kvotų limitui, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ net kelis kartus šią vasarą kreipėsi į Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo komitetą bei Seimo Ekonomikos komitetą. Tačiau kol kas visi kreipimaisi byra it žirniai į sieną.</p>
<p>„Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas atkreipė dėmesį, kad praėjus tiek laiko nuo kreipimųsi į institucijas, niekas taip ir nesureagavo.</p>
<p>Transporto sektoriaus paralyžių parodo ir tai, kad vasarą tušti stovėjo 12 tūkst. vilkikų, tačiau dabar situacija – dar dramatiškesnė, mat jau dabar savo vairuotojų laukia net 15 tūkst. vilkikų, o įmonės esą galėtų įdarbinti daugiau kaip 30 tūkst. vilkikų vairuotojų, kad bent kiek galėtų sumažinti slegiančią įsipareigojimų naštą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kroviniia.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepalankios sąlygos Lietuvos vežėjams</h2>
<p>Prognozuojama, kad jei situacija Lietuvoje nepasikeis, jau <a title="Sparčiai augusi krovinių vežimo rinka ėmė pastebimai trauktis" href="/sparciai-augusi-kroviniu-vezimo-rinka-eme-pastebimai-trauktis">šiemet transporto sektoriui gali pritrūkti</a> nuo 15 iki 19 proc. vairuotojų, kas galiausiai atsilieps ne tik stojančioms investicijoms transporto srityje, bet ir mažins šalies BVP, darys įtaką maisto produktų kainoms ir nebegarantuos sklandžių tiekimo grandinių iki pat vartotojo stalo.</p>
<p>Derybos dėl Mobilumo paketo tarp ES institucijų pasibaigė 2019 m. gruodžio 12 d.[4], o Lietuvos vežėjai nepasitenkinimą dėl šio paketo reiškia iki šiol.</p>
<p>Šiame politiniame susitarime buvo numatyta, kad kartą per 8 savaites vilkikas yra grąžinamas į vieną iš veiklos centrų įmonės įsisteigimo šalyje. Sutarime aptartas ir antros kartos išmaniųjų tachografų (smart) pakeitimas, nustatytos kabotažo bei darbo ir poilsio taisyklės.</p>
<p>Šių metų gegužę Seimas pritarė Mobilumo paketo nuostatų perkėlimui į Lietuvos nacionalinę teisę[5]. Pritarus siūlomiems pakeitimams, numatyta nustatyti užsienio šalių vežėjų vairuotojų komandiravimo į Lietuvą reikalavimus ir kitas nuostatas. </p>
<p>Susisiekimo ministras Marius Skuodis tąkart neslėpė, kad apima dviprasmiškos nuotaikos pateikiant šį projektą. Pasak jo, iš vienos pusės Mobilumo paketą jis vertinantis teigiamai, mat tai užtikrina paslaugų vieningos rinkos gilinimą ES, tačiau iš kitos pusės, pakete numatytos nuostatos dėl vilkikų grąžinimo, kabotažų ribojimų, diskriminuoja Lietuvos vežėjus, dėl ko konkurencinėje kovoje galiausiai nukenčia tie patys mūsų vežėjai[6]. Tačiau net ir tokios ministro įžvalgos nesutrukdė Lietuvoje įteisinti Mobilumo paketo ir eilinį kartą pabloginti šalies situacijos.</p>
