Kaip B. al Asado pašalinimas iš valdžios pakeis galios pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose?
Prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) valdymo žlugimas buvo beveik neįsivaizduojamas vos prieš savaitę, kai sukilėliai pradėjo puolimą prieš režimą iš savo bazės Idlibo provincijoje šiaurės vakarų Sirijoje. O gruodžio 8 d. viskas radikaliai pasikeitė. Politologai neabejoja, kad tai taps lūžio tašku Sirijai[1].
B. al Asadas į valdžią atėjo 2000 metais po savo tėvo Hafezo, valdžiusio šalį 29 metus, mirties. Tiek tėvas, tiek sūnus valdė sirus „geležiniu kumščiu“.
Asadas jaunesnysis paveldėjo griežtai kontroliuojamą ir represinę politinę struktūrą, kurioje nebuvo vietos opozicijai.
Nors iš pradžių buvo vilčių, kad B. al Asadas gali tapti kitokiu vadovu – atviresniu ir mažiau žiauriu, šios viltys buvo trumpalaikės.
B. al Asadas amžinai bus prisimenamas kaip žmogus, kuris 2011 metais žiauriai numalšino taikius protestus prieš savo režimą, sukėlusį pilietinį karą. Tuomet žuvo daugiau nei pusė milijono žmonių, o dar šeši milijonai tapo pabėgėliais.[2]
B. Asadas sutriuškino sukilėlius ir išlaikė valdžią padedamas Rusijos ir Irano. Maskva panaudojo galingas oro pajėgas, Teheranas pasiuntė karinius patarėjus į Siriją, o „Hezbollah“, grupuotė iš kaimyninio Libano, dislokavo savo gerai apmokytus kovotojus.
Bet šį kartą tokios paramos nebuvo. B. al Asado sąjungininkai apleido jį iš dalies dėl savo problemų. Be jų pagalbos Sirijos kariai negalėjo, o kai kuriose vietose nenorėjo, sustabdyti islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) vadovaujamų sukilėlių.
Pirma, praėjusią savaitę sukilėliai užėmė Alepą, antrą pagal dydį šalies miestą, beveik be pasipriešinimo. Tada į jų kontrolę pateko Hama, o po kelių dienų – ypač svarbus Homso miestas. Taip Damaskas buvo izoliuotas, o tada per kelias valandas opozicija arba teroristai (skirtingi šaltiniai juos vadina skirtingai) įžengė į sostinę.
B. al Asado šeimos 50 metų valdymo pabaiga pakeis jėgų pusiausvyrą regione.
Irano įtakai bus suduotas dar vienas galingas smūgis, nes Sirija, vadovaujama B. al Asado, buvo tarpininkas tarp iraniečių ir „Hezbollah“ ir vaidino pagrindinį vaidmenį tiekiant ginklus ir šaudmenis grupuotei.
Pati „Hezbollah“ po metus trukusio karo su Izraeliu smarkiai susilpnėjo, o jos ateitis neaiški.
Kita Irano remiama grupuotė, Jemeno hučiai, nuolat susiduria su Vakarų šalių oro atakomis.
Visos šios grupuotės, taip pat karinės grupuotės Irake ir „Hamas“ Gazoje sudaro tai, ką Teheranas vadina „pasipriešinimo ašimi“, tačiau dabar jai suduotas skaudus smūgis.
Izraelyje, kur Iranas laikomas egzistencine grėsme, jie turėtų džiaugtis besikeičiančiu regiono vaizdu.
Daugelis mano, kad šis puolimas negalėjo įvykti be Turkijos palaiminimo. Nors Turkija remia kai kuriuos sukilėlius Sirijoje, ji neigia suteikusi paramą „Hayat Tahrir al-Sham“.
Neseniai Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) primygtinai reikalavo, kad B. al Asadas pradėtų derybas, kuriomis būtų siekiama rasti diplomatinį konflikto sprendimą, leidžiantį Sirijos pabėgėliams grįžti namo. Juolab kad mažiausiai trys milijonai iš jų yra Turkijoje, ir tai yra labai jautrus klausimas vietos gyventojams.
Tačiau B. al Asaadas atsisakė pradėti tokias derybas.
Šiandien daugelis žmonių džiaugiasi, kad Assado nebėra. Bet kas bus toliau? HTS šaknys yra teroristinė organiazacija „Al-Qaeda“, kuri gali „pasigirti“ žiauria praeitimi.
Tiesa, pastaraisiais metais grupuotė bandė pavaizduoti save kaip nacionalistinę jėgą, o naujausios jų žinutės skamba diplomatiškai ir taikiai.
Tačiau tai daugelio neįtikina, nes neaišku, ką HTS ketina daryti po režimo nuvertimo.
Tuo pat metu staigūs pokyčiai gali sukelti pavojingą galios vakuumą Sirijoje ir galiausiai chaosą bei dar daugiau smurto.
B. al Assdas buvo paskutinis „Arabų pavasario“ diktatorius
Frankas Gardneris (Frank Gardner), BBC saugumo korespondentas sako:
„Muamaras Kadafis (Muammar Gaddafi) Libijoje, Benas Ali (Ben Ali) Tunise, Ali Abalahas Salehas (Ali Abdullah Saleh) Jemene, Hosnis Mubarekas (Hosni Mubarak) Egipte ir dabar B. al-Asadas Sirijoje.
Visi Artimųjų Rytų valdovai, kuriuos Arabų pavasario protestuotojai 2011 m. vadino „diktatoriais“, dabar yra praeitis ir pateko į istorijos knygas kartu su Irako Sadamu Huseinu (Saddam Hussein), ne Arabų pavasario, o nelemtos JAV invazijos auka.
Iš visų tų, kuriems priešinosi protestuotojai, išliko tik Bahreino karalius Hamadas, iš dalies dėl to, kad jis vadovauja Persijos įlankos arabų monarchijai, o ne „revoliucinei respublikai“, kaip kiti. Taip pat todėl, kad jis padarė nuolaidų ir sutiko su kai kuriomis tarptautinių teisininkų siūlomomis reformomis.
„Galėjau pasukti Sirijos keliu, – sakė jis man tada, 2011 metais, – bet užuot taip pasielgęs, įsiklausiau į jų reikalavimus.“
Bet jis tai padarė tik iš dalies. Bahreinas vis dar toli gražu nėra tobula demokratija, tačiau tai daug laimingesnė vieta nei B. al Asado Sirija.
Grupuotė, save vadinanti „Islamo valstybe“, per penkerius metus trukusį teroro valdymą galbūt ir nepasitraukė iš pirmųjų laikraščių puslapių, bet bene daugiausiai aukų tarp sirų pareikalavo paties režimo veiksmai.
Už B. al Asado gerai pasiūtų kostiumų, plakatų ir plojančių rankų driekiasi kraujo pėdsakas, įsigėręs į požeminių kalėjimų sienas.“[3]
Ar sukilėliai sugebės užtikrinti stabilumą Sirijoje?
Džeremis Boumenas (Jeremy Bowen), BBC tarptautinis redaktorius tvirtina :
„Tai yra seisminių pokyčių regione momentas. Prieš B. al Asadą Siriją valdė jo tėvas, o jo šeima su šalimi elgėsi kaip su savo privačiu verslu. Dabar jų nebėra Sirijoje.
Kadangi Sirija užima strateginę padėtį regiono širdyje, tai, kas ten vyksta, turi įtakos visoms jos kaimynėms, o kartu ir visam pasauliui. Dabar kyla klausimas – ar Sirijos sukilėliai gali elgtis protingai? Ar jie sugebės užtikrinti stabilumą?
Jie teigė, kad nesiruošia atkeršyti mažumoms, bet pirmiausia palaukime, kol šie pažadai bus įvykdyti.
Priešingu atveju įvykiai gali klostytis pagal scenarijų, panašų į tai, kas įvyko Libijoje po M. Kadafio nuvertimo 2011 m. ir Irake po S. Huseino nuvertimo 2003 m.: tai tapo kančių, kraujo praliejimo ir pilietinio karo metais.
Visa tai jau įvyko Sirijoje. Galbūt to pakako, ir sirai norės susitvarkyti savo gyvenimą.
Po daugelio metų diktatūra baigiasi ir neįmanoma nuspėti, kas nutiks dabar: galbūt žmonės norės keršto arba kitos grupuotės norės užgrobti valdžią – artėja tikrai nestabilus laikotarpis.“[4]
Izraelis turi nuspręsti, ko nori Sirijoje
Džonas Donisonas (John Donnison), BBC korespondentas Jeruzalėje teigia:
„Izraelis yra susirūpinęs dėl to, kas vyksta. Jis jau pasiuntė pastiprinimą į okupuotas Golano aukštumas, besiribojančias su Sirija.
Kiek žinome, Izraelio kariai įžengė į buferinę zoną, kuri yra kitoje Golano aukštumų pusėje, ir per pastarąsias 24 valandas užpuolė kai kurias sukilėlių grupes, kurios, jų teigimu, pažengė buferinės zonos link. Tokiu būdu izraeliečiai siunčia jiems signalą, liepdami trauktis.
Tai, kad Izraelis ribojasi su Sirija, kelia susirūpinimą izraeliečiams, ir baiminamasi, kad Sirijos cheminis ginklas pateks į sukilėlių, kurių kai kurie yra susiję su „Al-Qaeda“, rankas.
Kai 2011 metais Sirijoje įvyko sukilimas, Izraelis norėjo stabilumo. Jis pasisakė už tai, kad B. al-Asadas liktų valdžioje. Taip buvo nepaisant to, kad B. al Asadą tuo metu palaikė „Hezbollah“, o „Hezbollah“ ir Iranas vis yra du pagrindiniai Izraelio priešai.
Dabar Izraelis turi nuspręsti, ką jis nori pasiekti Sirijoje.“
B. al Assadas su šeima yra Maskvoje
Rusijos naujienų agentūros sekmadienį pranešė, kad B. al Assadas su šeima atvyko į Maskvą.
„Rusija suteikė jiems prieglobstį dėl humanitarinių priežasčių“, – naujienų agentūroms TASS ir „Ria Novosti“ sakė šaltinis.
Apie tai paskelbta tuo metu, kai Rusija, pagrindinė B. al Assado sąjungininkė, paragino surengti skubų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl sparčiai besikeičiančios padėties karo draskomoje šalyje.
Paklaustas, ar patvirtinta, kad B. al Assadas yra Maskvoje, vienas Vakarų pareigūnas sakė, kad greičiausiai taip ir yra ir kad nėra pagrindo abejoti Maskvos teiginiu.
Kremliaus šaltinis taip pat teigė, kad per žaibišką puolimą B. al Assadą nuvertę sukilėliai „garantavo Rusijos kariuomenės bazių ir diplomatinių institucijų saugumą Sirijos teritorijoje“.
„Rusija visada pasisakė už politinį Sirijos krizės sprendimą. Mūsų išeities taškas – būtinybė atnaujinti derybas remiant Jungtinėms Tautoms“, – pridūrė Kremliaus šaltinis.
Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose pranešė, kad Maskva paprašė pirmadienio popietę surengti neeilinį uždarą JT Saugumo Tarybos posėdį dėl situacijos Sirijoje.
Papildyta
