Netektis genetikos mokslo pasaulyje: mirė vienas garsiausių embriologų
Eidamas 79-uosius metus mirė britų embriologas, vienas iš eksperimento, kurio metu buvo klonuotas žinduolis – garsioji avytė Dolė – autorių, Jenas Vilmutas (Ian Wilmut). [1]
Profesorius J. Vilmutas dirbo gyvūnų tyrimais užsiimančiame Roslino institute prie Edinburgo universiteto. Kaip tik čia buvo padėti kamieninių ląstelių tyrimų pagrindai.
Vystydami šią sritį mokslininkai tikisi rasti būdų, kaip išgydyti su senėjimu susijusias ligas, skatinant organizmą regeneruoti pažeistus arba nebefunkcionuojančius audinius.
Moksliniai J. Vilmuto tyrimai apėmė naujos šakos, žinomos kaip regeneracinė medicina, kūrimą. Ji turi didžiulį potencialą, kadangi ateityje gali sudaryti sąlygas žmonėms gyventi ilgiau ir išlikti sveikiems (matant, kiek gyvena kai kurie milijardieriai, apima nuojauta, kad jie jau naudojasi šios medicinos pasiekimais).
Avytės Dolės sukūrimas 1996 metais, tikėtina, yra vienas didžiausių mokslinių XX a. pasiekimų. [2]
Profesorius J. Vilmutas buvo vienas iš mokslininkų grupės vadovų. Specialistai panaudojo kritusios suaugusios avies pieno liaukų ląstelę, iš kurios sukūrė donorui genetiškai identišką gyvą organizmą.
Kaip vyko avelės Dolės klonavimo procesas
Eksperimentas su Dole buvo pirmas pavykęs bandymas klonuoti gyvą organizmą iš suaugusio gyvūno ląstelių.
Klonavimo technologija numatė suaugusios ląstelės DNR patalpinimą į tuščia avies kiaušialąstę. Vėliau ji buvo paveikta elektra bei cheminiais reagentais, kurie „atjaunino“ suaugusią DNR ir ši pavirto embrionu. Tuomet jis buvo įsodintas surogatinei aviai, kuri ir išnešiojo klonuotą embrioną iki gimdymo dienos. [3]
Mokslo istorijoje pasitaiko atvejų, kai nauji atradimai yra kažkas daugiau negu tik suvokimo ribų praplėtimas. Kartais jie gali pakeisti viską. Prie tokių galima priskirti tiek kosminių kelionių pradžią, tiek ant Japonijos numestas atomines bombas. Tokie įvykiai priverčia iš naujo pažvelgti ne tik į save pačius, bet ir į supantį pasaulį.
Tokiu pat įvykiu tapo ir klonuotos avelės Dolės gimimas. Tai buvo neįtikėtinas mokslinis atradimas. Kita vertus, prieš ketvirtį amžiaus pavykęs klonavimo eksperimentas ne tik sukėlė euforiją, bet ir tapo nerimo priežastimi.
Žmogaus klonavimas – tik laiko klausimas?
Nuo pat eksperimento pradžios mokslininkų teiginius, kad Dolė buvo sukurta tik tam, jog būtų galima išrasti ir naujus gydymo metodus, užgožė vis garsėjantys nuogąstavimai dėl to, jog po avies ateis ir žmogaus eilė.
Tuometinis JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) operatyviai sureagavo į visuomenės nuotaikas ir netrukus pompastiškai paskelbė, kad uždraudžia bet kokius eksperimentus, susijusius su žmonių klonavimu.
„Ši technologija kelia potencialų pavojų šventiems santuokos saitams, esantiems mūsų idealų ir mūsų visuomenės pagrindu“, – sakė tuometinis JAV lyderis. [4]
Bene sunkiausia, liudininkų teigimu, minėtoje situacijoje buvo pačiam J. Vilmutui. Viena vertus, šis kuklus žmogus, netikėtai atsidūrė dėmesio centre. Kita – jam teko atlaikyti kritikos bangą. Visgi jis bandė paaiškinti, kad Dolė buvo sukurta ne tam, jog pakeistų žmones, o tam, kad pagerintų jų gyvenimą. Mokslininkas tikėjosi, kad tokie eksperimentai leis rasti vaistus nuo vis dar neišgydomų ligų.
Reikalas tas, kad panaudojus Dolės kūrimui naudotą technologiją taip pat sėkmingai galima auginti smegenų ar raumenų audinius, o šie vėliau gali būti įsodinti pacientams.
Pats J. Vilmutas sirgo Parkinsono liga, tad, labai gali būti, kad vykdydamas savo eksperimentus, jis tikėjosi rasti vaistus ir nuo jos. Mokslininkas tikėjosi sukurti technologiją, kuri būtų leidusi pasiimti kokia nors sudėtinga liga, kaip Parkinsonas ar Alzhaimeris sergančio paciento ląstelę ir grąžinti ją į embriono būseną. Tik užuot leidus jai toliau vystytis ir tapti paciento klonu, vadinamąsias embrionines ląsteles galima „įkalbėti“ tapti nervinėmis ląstelėmis, kurios galėtų pakeisti pažeistas smegenų dalis.
Idėja nebuvo bloga, tačiau žmogiškųjų audinių naudojimas kėlė daug ginčų, todėl vadinamieji terapiautinio klonavimo tyrimai buvo, bent jau oficialiai, uždrausti daugelyje šalių, įskaitant ir kelias JAV valstijas.
Nepaisant to, po Dolės gimimo praėjus keliolikai metų, japonų mokslininkai, remdamiesi profesoriaus pasiekimais, kaip be klonavimo sukurti ląsteles, kurios elgtųsi taip pat, kaip embrioninės žmogaus ląstelės. Jie pavadino jas Indukuotomis pluripotentinėmis žmogaus kamieninėmis ląstelėmis (IPS). [5]
Naudodami IPS, kiti mokslininkai jau sugebėjo išauginti skirtingai funkcionuojančias žmogiškąsias ląsteles. Šiuo metu tikrinamas jų saugumas bei efektyvumas ir tik išsiaiškinus tai bus galima galvoti apie klinikinius bandymus su pacientais.
Apibendrinant, Dolės gimimas netapo galutiniu kultūrinio suvokimo ir pokyčių moksliniuose tyrimuose lūžio tašku, kaip kad daugelis bijojo ar tikėjosi. Neatsirado nei „idealių karių-klonų“ armijų, nei prikeltų mirusių giminaičių, nei stebuklingų išgijimų.
Visgi reikia pripažinti, kad J. Vilmuto klonuota avelė Dolė yra didžiulis Roslino instituto mokslininkų pasiekimas. Jie medicininiuose tyrimuose sukėlė tam tikrą revoliuciją, kuri galiausiai turėtų atvesti žmoniją prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.
