Žaliasis kursas išgaravo iš Von der Leyen galvos

Tarsi netyčia įstrigęs lauro lapas gerklėje iš barščių sriubos, visus europiečius, taip pat ir lietuvius, springdino žaliosios politikos šūkiai: „tvarus, darnus, taršus, tausojantis, atsinaujinantis, žiedinis, įtraukus, neutralus aplinkai, nulinės emisijos, nulinės taršos zonos, klimato šiltėjimas, ledynų tirpimas, karvių bezdėjimas“…

Kiekvieną dieną šiuos pamokslus galėjome girdėti iš įvairiausio plauko „ekspertų“, užimančių pareigas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Ne vieną dešimtmetį, kaip mano vonios kambaryje dabar veikianti skalbimo mašina, mums smegenis sukdavo su kalbomis apie ozono sluoksnį, kurį tirpdo moteriški kvepalai, ar apie 80-mečio Albino dyzelinio „Opelio“ sukeltą globalinį atšilimą.

Ir žinote ką? Ogi baigėsi. Visa tai galite pamiršti.

Nuo žaliojo kurso Europa pabėgo vos per mėnesį

Mat „netyčia“ sutapus su JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija bei jo aiškiu pareiškimu, kad žaliasis kursas yra didžiausia žmonių apgavystė, ir lydinčiu įsakymu pasitraukti iš visų Paryžiaus susitarimų, Europos „lyderių“ galvos apsisuko 180 laipsnių kampu.

Dar gruodį Ursula von der Leyen pavedė ES energetikos komisarei pasiūlyti ambicingus atsinaujinančios energijos tikslus. Šiemet per metinį Von der Leyen pranešimą turėjo būti pristatyta Europa, einanti žaliosios (atvirai kalbant tos pačios senosios raudonosios) šviesos keliu. Turėjome išgirsti apie dar kelis žiaurius apribojimus Albino „Opeliui“, kurie neva sustabdys žemės sukimąsi, litosferos plokščių judėjimą ir, savaime suprantama, klimato šiltėjimą.

Nutekinta Europos Komisijos programa

Tačiau „staiga ir netikėtai“ šią savaitę viskas pasikeitė. Įtakingas Vokietijos dienraštis „Die Welt“ nutekino konfidencialius penkerių metų programos juodraščius, kuriuos kitą savaitę oficialiai pristatys Europos Komisijos generalinė sekretorė Von der Leyen.

„Tai precedento neturintis lūžis nuo dabartinės politikos. Vietoj klimato dabar pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikos naštos mažinimui“, – teigiama „Die Welt“ publikacijoje.

Europos Komisija per ateinančius penkerius metus planuoja esminius savo politikos pokyčius. Remiantis nutekinta naujosios programos „Konkurencingumo kompasas“ projektu, ateityje dėmesys bus sutelktas ne į klimato kaitą, o į ekonomikos naštos mažinimą. To priežastis esą „didėjantis susirūpinimas Briuselyje dėl Europos konkurencingumo“.

„Žaliąjį kursą“ tarsi šventą (nebezdančią ir tvarią, žinoma) karvę kiekvieną dieną mums pristatydavo ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Nenumaldomai, vis keistesniais reikalavimais ir mokesčiais apkraunant verslininkus bei eilinius europiečius, buvo siekiama Europą paversti „žaliąja“ kovotoja su klimato kaita.

2019 metais tai buvo laikoma pavyzdiniu Europos Sąjungos projektu. Ir štai artėja diena, kai visa tai turės būti baigta. Dienraštyje rašoma, kad tai ne kas kita, kaip žemyno klestėjimas. Programa bus pristatyta kitą savaitę.

Kaip netikėta – Europos tikslas nuo šiol bus ekonomika

Ištisus dešimtmečius tarsi olandų fryzas su akidangčiais ir akmenų prikrautu vežimu sunkiai slinkusi Europa staiga praregėjo.

„Europos konkurencingumui atkurti reikia daug išsamesnių biurokratijos mažinimo priemonių nei anksčiau“, – rašoma strateginiame dokumente. „Dvi iš trijų įmonių mano, kad reguliavimo našta yra didžiausia kliūtis ilgalaikėms investicijoms.“

„Konkurencingumo kompasas“ taip pat numato reformas energetikos sektoriuje. Ilgalaikės elektros pirkimo sutartys turėtų būti labiau prieinamos įmonėms, siekiant sumažinti energijos kainas ir padidinti planavimo saugumą.

Be to, ES planuoja plėsti laisvąją prekybą. Viešųjų konkursų srityje komisija siūlo „Europos pirmenybę“ svarbiausiems sektoriams ir technologijoms. Strategiškai svarbiose srityse Europos įmonėms turėtų būti taikomas „lengvatinis režimas“.

Tuo tarpu Davose prabilusi Von der Leyen pareiškė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms investicijoms, biurokratijos mažinimui bei stabilioms ir žemoms energijos kainoms.

Neabejotina Uršulės minties vinimi tapo frazė: „Pasaulio tvarka, kurią įsivaizdavome prieš 25 metus, netapo realybe. Vietoj to, mes įžengėme į naują griežtos geostrateginės konkurencijos erą.“

Še jums ir devintinės..

Ko laukti Lietuvai?

Išties galime džiaugtis, kad sveikas protas tikrai ateina į pasaulio darbotvarkę. Tačiau tikėtis, kad sveikas protas savaime ateis į Lietuvos politikierių galvas, neverta. Lietuvoje nuo seno gaji komjaunimo dvasia, kai mūsų „atstovai“ pasižymi tokia su iniciatyva veikla, kad kartais net sunku patikėti.

Net neabejoju, kad vos šie veikėjai išgirdę apie „žaliojo kurso“ pabaigtuves, pradės viską įgyvendinti labai uoliai, spėriai, stropiai ir įsijautę iki paraudonavimo (kaip jiems ir įprasta).

Tad nenustebkite, jei netyčia šie minties galiūnai sugalvos galutinai nugriauti Gedimino kalną, o jo vietoje pastatyti „Norfą“. Arba „įtraukųjį meno kūrinį“ prie Neries pradės naudoti pagal paskirtį ir į upę leisti visas Benkunsko valdomos savivaldybės fekalijas.

Nežinau, kaip jums, bet manęs toks polėkis nė kiek nenustebintų. Juk ir „žaliojo kurso“ laikais buvo galima elgtis protingai – kaip tai darė kitų šalių lyderiai, kurie galvas naudojo pagal paskirtį (ne tam, kad kištų į galingesnių pasaulio veikėjų organus).

Pavyzdžiui, Lenkijoje Jaroslavas Kačinskis laikėsi pozicijos, vadindamas ES projektą „sunkiu darbu“ ir peikdamas žaliojo kurso ideologines kvailystes. Tačiau tuo pačiu metu jis teigė, kad Lenkija turėtų jame dalyvauti. – „Šiame plane verta dalyvauti, už tam tikrą kainą“, – sakė Kačinskis.

Ta „tam tikra kaina“ Lenkijai atsipirko: smulkieji ir šeimos ūkiai buvo sustiprinti, vietoje nuobaudų numatyti paskatinimai, o mažiesiems apribojimai buvo apskritai mažinami ir perkeliami stambiesiems ūkiams.

Dabar vėl populiariausios partijos Lenkijoje vadovas J. Kačinskis tuomet pasakė dar aiškiau: „Jei kas nors turi savyje vergijos geną – deja, tokių žmonių Lenkijos politikoje yra – jie visada bus ne tik žaliojo kurso, bet ir kitos šalies vergai. Iš pradžių buvo vienaip, po to kitaip“, – teigė kaimyninės šalies politikas.

Kaip manote, kur mus nuves vergo genas, gyvuojantis Daukanto, Kudirkos ir Nepriklausomybės aikštėse?