Subtitrai nebus skirti tik „Netflix“ transliavimo platformai
Vis labiau populiarėjant platformoms, kurios leidžia žiūrėti serialus ir norimus filmus, kitoms transliavimo programoms subtitrus palikti įjungtus nuolat tapo pernelyg įprasta. Ypač kai žiūrimas turinys yra originalo kalba, kurios nesuprantame. Tai palengvina turinio supratimą[1].
Anksčiau gal labiau niekinome subtitrus, nes jie trukdė žiūrėti filmą ar laidą, tačiau šiandien be jų kai kurie iš mūsų negalime gyventi. Jei kas nors per garsiai kalba, lauke vyksta statybos arba kūdikis nenustoja verkti, su subtitrais galima būti tikriems, kad nieko nepraleisime ir viską, ką reikia, suprasime taip, kaip ir pasakyta.
Daugybė kitų žmonių naudoja subtitrus, kad galėtų mėgautis savo mėgstamomis laidomis ar filmais, bet kas būtų, jei galėtumėte subtitruoti pokalbius realiame gyvenime ir daugiau nieko nepraleisti? Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems tokia naujovė galėtų smarkiai pagerinti kasdienę veiklą.
Dar viena aukštųjų technologijų bendrovė sukūrė revoliucinį būdą, padedantį kurtiesiems ir neprigirdintiesiems dalyvauti realiuoju laiku vykstančiuose pokalbiuose. „XRAI“ įkūrėjas Danas Scarfe’as sugalvojo šią idėją matydamas, kaip jo 97 metų senelis sunkiai klausosi ir kalbasi su šeima.
Pasak D. Scarfe’o, jis nuolat žiūri televizorių su subtitrais. Tad jam kilo klausimas – kodėl mes negalime subtitruoti pasaulio? Ši idėja paskatino jį sukurti programėlę, kuri tiesiogine to žodžio prasme padeda žmonėms matyti aplink vykstančius pokalbius. Kol kas ji prieinama tik „Android“ įrenginiams.
Naudojant papildytos realybės arba AR technologiją ir sukūrus „XRAI“ programėlę, šie akiniai gali transkribuoti pokalbius jų metu. Akiniai prijungiami prie mobiliojo telefono, kuris iš akinių mikrofono užfiksuoto garso srauto apdoroja ir sukuria uždaras antraštes. Tada antraštės projektuojamos į realų pasaulį per akinius, naudojant specialią programinę įrangą.
Pasak programos kūrėjo, norima subtitruoti net kiekvieną mažą atodūsį, tylų murmėjimą ir kvailą juokelį. Nesvarbu, ar tai reikštų pokalbį ir tolesnį vakarienės gaminimą, ar paprastą malonumą eiti pasivaikščioti ir palaikyti pokalbį be gestų kalbos ar bendravimo akis į akį.
Technologijos subtitrų srityje dar toli gražu yra ne tobulos
Nors šis išradimas potencialiai gali pakeisti gyvenimą, transkripcija, pagrįsta „Amazon Alexa“ transkripcijos paslauga, sunkiai susidoroja su grupiniais pokalbiais ir reikalauja pakankamai tylios aplinkos, kad subtitrai būtų kuo tikslesni[2].
Kadangi dėl „Amazon“ išmaniųjų asistentų kyla bėdų dėl privatumo, subtitrų akiniuose technologijos idėjos autorius užtikrina, kad pokalbių duomenys bus saugomi tik jų įrenginiuose, o ne debesyje. Tai vienas iš pagrindinių klausimų, kai kalba eina apie technologijas ir „Amazon“ kompaniją.
Be riboto tikslumo ir privatumo problemų, susijusių su šių akinių naudojimu, „XRAI“ technologija, subtitruojanti jūsų kasdienius pokalbius, gali tapti dėmesio blaškymo priemone, keliančia pavojų saugumui, ypač viešose vietose.
Nauji dirbtinio intelekto valdomi išmanieji akiniai kurtiesiems ar neprigirdintiesiems suteikia galimybę tiesiogiai prieš akis matyti pokalbio subtitrus realiuoju laiku ir net atsukti pokalbį atgal, kad galėtų jį perskaityti dar kartą.
Technologijoje, pavadintoje „XRAI Glass“, naudojami papildytos realybės (AR) akiniai, pririšti prie išmaniojo telefono programėlės. Jie yra su dirbtinio intelekto valdoma programine įranga, kuri naudotojui suteikia naujo tipo asmeninį asistentą, prisimenantį tai, ką pamiršote.
Be to, dabar programėlėje galima beveik realiuoju laiku išversti devynias skirtingas kalbas, o per kelis ateinančius mėnesius jų bus dar daugiau. „XRAI“ teigia, kad šiuo metu programa suderinama su „Nreal Air“ papildytosios realybės akiniais, tačiau tikisi ateityje dirbti su visais AR ir XR akinių gamintojais.
„Google Glass“ subtitruoti pokalbiai gali būti sprendimu kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei
Po to, kai „Google Glass“ papildytos realybės (AR) akiniai, siūlantys duomenų perdangas ant objektų, sulaukė nepakankamo komercinio atgarsio, technologijų milžinė perėjo prie efektyvesnio technologijų naudojimo kasdieniame gyvenime[3].
Naujausias jų bandymas yra dėvimi subtitrai, kurie siekia realiuoju laiku pateikti kasdienių garsų ir sakomų žodžių antraštes, kad bendravimas būtų prieinamesnis kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.
Naujoviškas šių aukštųjų technologijų akinių metodas užtikrina laisvų rankų įrangos naudojimą, didesnį mobilumą ir socialiai priimtinesnį bendravimą, palyginti su išmaniųjų telefonų naudojimu.
Ši technologija pritaikyta akinių rėmelyje, kuris atspausdintas su 3D spausdintuvu. Toks rėmelis užtikrina apie 15 valandų nepertraukiamo bendravimo. Po to akinius reikia įkrauti.
„Google“ inžinieriai akinius aprūpino plona spausdintine plokšte, kurioje yra MediaTek MT2523D SiP (Arm Cortex-M4), Bluetooth 4.0 ir BLE siųstuvas.
Taip pat maitinimo valdymo integrinė grandinė ir MIPI-DSI ekrano valdiklis. Visa aparatinės įrangos sąranka nepastebimai patalpinta dešinėje rėmelių pusėje, todėl technologija ir procesorius yra vientisai integruoti į akinius.
Funkcionalumas ir naudotojo patirtis pasiekia kitą lygį
Dėvimų subtitrų sistema bendrauja su išmaniuoju telefonu per Bluetooth Low Energy (BLE), naudodama telefono mikrofoną ir specialų ryšio protokolą, kad transkribuotų sakomus žodžius ir aplinkos garsus. Gauti subtitrai perduodami į monokulinį ekraną, esantį ant dešinėje lęšio pusėje, o visas tekstas pateikiamas baltu šriftu, kad būtų optimalus kontrastas ir įskaitomumas.
Tobulindami šių akinių dizainą „Google“ tyrėjai bendradarbiavo su keliais kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais, daugiausia dėmesio skirdami rėmelio, lęšio skaidrumo, atsako laiko ir kitų svarbių aspektų patobulinimams. Šių dalyvių atsiliepimai išryškino subtitrus transliuojančių akinių privalumus judriojo ryšio kontekste, palyginti su išmaniųjų telefonų naudojimu, nes jie suteikia diskretiškesnę ir patogesnę bendravimo patirtį.
„Google“ akiniai, transliuojantys subtitrus, gali iš esmės pakeisti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės bendravimo prieinamumą. Kadangi ši technologija toliau tobulinama kuriant kitus prototipus, dar neaišku, ar šie naujoviški akiniai pateks į komercinę rinką. Tačiau iki šiol padaryta pažanga rodo, kad šis novatoriškas požiūris į dėvimąją ir kasdien naudojamą technologiją, jos gebėjimas reikšmingai pakeisti žmonių gyvenimus yra daug žadanti ateitis.
Deja pradiniai prototipai neišpildė „Google Glass“ kūrėjų lūkesčių. Antrasis paleidimas ir naujesnės technologijos įrenginiai buvo atšaukti. Buvo daug kalbų apie „Google Glass Enterprise Edition 2“ AR įrenginį. Tačiau 1 500 JAV dolerių kainuojantis įrenginys nebuvo sėkmingas ir „Google Glass“ kaip idėja nustojo gyvuoti[4].
Aukštųjų technologijų išmaniųjų akinių evoliucija: kelionė per laiką
Aukštųjų technologijų išmanieji akiniai nuėjo ilgą kelią nuo jų atsiradimo, palaipsniui tapdami vis sudėtingesni ir universalesni. Tobulėjant technologijoms, šie dėvimi prietaisai sulaukė didelio dėmesio dėl savo potencialo iš esmės pakeisti pramonės šakas ir pagerinti kasdienį gyvenimą[6].
Išmaniųjų akinių atsiradimo pradžia: išmaniųjų akinių koncepcija siekia 1960-uosius metus, kai amerikiečių kompiuterių mokslininkas Ivanas Sutherlandas sukūrė pirmąjį ant galvos montuojamą ekraną (HMD). Šis ankstyvasis prototipas buvo masyvus ir nepatogus, dėl savo svorio pakabintas ant lubų. Nepaisant to, jis padėjo pagrindus būsimai virtualiosios realybės (VR) ir papildytosios realybės (AR) pažangai.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje HMD srityje padaryta tolesnė pažanga, įskaitant NASA sukurtą virtualios sąsajos aplinkos darbo stotį (VIEW). Tačiau šių prietaisų funkcionalumas vis dar buvo ribotas ir jie toli gražu nebuvo tokie elegantiški ir lengvi, kokius matome šiandien.
Šiuolaikinių išmaniųjų akinių atsiradimas
XXI amžiuje susidomėjimas išmaniųjų akinių technologija ir investicijos į ją išaugo. Vienas iš pirmųjų šiuolaikinių prietaisų, sulaukusių dėmesio, buvo „Sixth Sense“ prototipas, kurį 2009 m. MIT žiniasklaidos laboratorijoje sukūrė Pranavas Mistry[6]. Dėvima gestų sąsaja leido naudotojams sąveikauti su skaitmenine informacija fiziniame pasaulyje naudojant natūralius rankų judesius.
2012 m. pristatyti „Google Glass“ akiniai tapo reikšmingu posūkiu kuriant išmaniuosius akinius. Nepaisant didelės kainos ir riboto funkcionalumo, jie išpopuliarino dėvimojo kompiuterio su optiniu ant galvos montuojamu ekranu (OHMD) koncepciją.
Pirmieji „Google Glass“ turėjo jutiklinį skydelį, kamerą ir galimybę rodyti pranešimus, navigaciją ir kitą konteksto informaciją. Tačiau jis sulaukė kritikos dėl privatumo problemų ir galiausiai buvo nukreiptas į įmonių taikomąsias programas.
Pastaraisiais metais įvairios technologijų bendrovės tyrinėja ir kuria savo išmaniųjų akinių sprendimus. 2016 m. išleistos AR ausinės, kurios projektuoja hologramas į naudotojo matymo lauką ir yra pritaikomos žaidimams, švietimui ir pramoniniam dizainui. 2018 m. išleista „Magic leap One“ sujungia skaitmeninį turinį su fiziniu pasauliu, kad sukurtų įtraukiančią patirtį.
Lengva ir kompaktiška AR akinių sistema „Nreal Light“ užtikrina vartotojui patogesnį požiūrį, o „Vuzix Blade“ suteikia tokias funkcijas kaip vaizdo įrašymas, navigacija ir laisvų rankų prieiga prie išmaniojo telefono pranešimų. Be to, kalbama, kad „Apple“ ir „Facebook“ rengia savo išmaniųjų akinių projektus, o tai rodo didėjantį susidomėjimą šia rinka.
Tobulėjant technologijoms taip pat atsirado specializuotų išmaniųjų akinių, pavyzdžiui, „Google Glass“ dėvimi subtitrai, kurie realiuoju laiku teikia subtitrus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenei, arba prietaisai, padedantys silpnaregiams asmenims.
Išmanieji akiniai gali tapti vis sudėtingesni, patogesni ir prieinamesni. Išmaniosios realybės ir VR, AR pažanga, taip pat baterijos veikimo trukmės, apdorojimo galios ir ryšio tobulinimas neabejotinai lems naujos kartos išmaniuosius akinius.
Šių prietaisų pritaikymo galimybės apima daugybę pramonės šakų, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą, pramogas ir įmonių sprendimus. Akivaizdu, kad išmanieji akiniai yra ant proveržio slenksčio ir gali pakeisti mūsų bendravimo su technologijomis ir mus supančiu pasauliu būdą.
