Augintiniai daugiabučiuose: teisės kieme vedžioti šunį

Miesto ritmu
Daugiabučio „Miesto ritmu“ gyventoja su savo augintiniu. Ventės Viteikaitės nuotrauka.

<h2>Kaimynai pasipiktinę augintinių vedžiojimu vidiniame daugiabučio kieme</h2>
<p>Prieš kelias dienas naujos statybos Vilniuje, Žalgirio g. esančiame daugiabutyje „Miesto ritmu“ užvirė tikros aistros – kaimynai iškėlė klausimą dėl privačiame vidiniame kiemelyje vedžiojamų šunų ir jų daromos žalos aplinkai. Redakcijai susisiekus su iškėlusia šį klausimą į viešumą V. K. (vardas redakcijai žinomas), ši teigė, kad labiausiai pasipiktinimą kelia tai, jog prieš įsigyjant butą šiame daugiabutyje, buvo pabrėžta, kad vidinis kiemelis yra skirtas gyventojų poreikiams.</p>
<p>Visgi, pašnekovės teigimu, visi kaimynai gyventojų poreikius suvokia skirtingai: vieniems tai – poilsis su vaikais vaikų žaidimų aikštelėje ir buvimas gryname ore, kitiems – savo augintinių vedžiojimas. V. K. teigė, kad prieš porą dienų namo bendrijos grupėje viešai iškėlė klausimą dėl augintinių daromos žalos kiemui – esą tvarkingas kiemas, kuriame dūksta maži vaikai, pamažu virsta „šunų tualetu“, o ir taip sunkiai želianti žolė ir esantys augalai pradeda geltonuoti ir džiūti.</p>
<p>Deja, bet ne visi kaimynai sąmoningi – kai kurie po šuns išvedimo net nesivargina surinkti gyvūno „gamtinių reikalų“, o dar kiti vedžioja didelius šunis be antsnukių, kur žaidžia maži vaikai. Tiesa, V. K. pabrėžė, kad jokiu būdu nėra nusistačiusi prieš šunis ir pati tokį norinti laikyti, bet ir papildė, kad šiuo atveju bėdą mato gyventojų sąmoningumo trūkume ir tai pasireiškia ne tik ties šunų vedžiojimu, bet ir matoma problema su kai kurių rūkančiųjų šiukšlinimu – šie parūkę, pašnekovės teigimu, nuorūkas meta tiesiai per balkoną.</p>
<p>Pasiteiravus apie namui pirmininkaujančio asmens poziciją šiuo klausimu, V. K. atsakė, jog pirmininkaujantis asmuo konflikte nefigūruoja ir šiuo metu mato „didesnių problemų“ nei jau porą dienų vykstantis kivirčas tarp kaimynų. Buto savininkė teigė, kad ne kartą jau yra prašiusi vieno kaimyno nevedžioti savo šuns vidiniame kieme, tačiau šis tik atgrasiai atkirsdavęs, kad „kiek norėsiąs, tiek ir vedžiosiąs“. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dog-1.jpg" alt="Dog" /></p>
<h2>Kiti kaimynai teigia, kad šuniukai tvarkingi ir netrukdo kieme žaidžiantiems vaikams</h2>
<p>Susisiekus su kita kaimyne Jovita, ši teigė, kad pati gyvena pirmame namo aukšte ir turi terasėlę, bet kaimynų šuniukai jai netrukdo ir ji į tai žiūrinti tolerantiškai. Pašnekovė teigė, kad bendro naudojimo kiemelis yra skirtas ne tik kaimynų vaikams, bet ir neturi tapti svetimas augintiniams, kurie, pagrinde yra mažų veislių, tokių kaip špicai, bigliai ir pan. </p>
<p>Kaimynės Jovitos teigimu, ši nei karto nesusidūrusi su netvarkingais kaimynais, kaip tik, kaip pirmo aukšto gyventoja, pastebinti, kad šuniukus laikantys kaimynai šiukšles po savęs susirenka, o išėjimas į kiemą pramoga tampa ir šuniukų negalintiems namuose laikyti vaikams. Pašnekovė neslepia, kad žmonėms, nemėgstantiems gyvūnų kliūna viskas:</p>
<blockquote>Iš pradžių būdavo pykčiai, kad šunys vedami be antsnukių, o dabar jau pykstama ir dėl to, kad jie išvis yra vedami.</blockquote>
<p>Pašnekovė teigė, kad kas rytą su malonumu stebi kaip kaimynai užsiima su savo augintiniais, juos auklėja, mokina komandų. Į prieš tai apklaustos kaimynės V. K. teiginį dėl džiūstančių augalų bei vejos kieme, Jovita atsakė, kad problema yra visai kitur:</p>
<blockquote>Mūsų kieme nei augalų, nei žolytės niekas neprižiūri. Žolė kieme taip ir neužžėlė dėl pavėsio ir blogo pasodinimo. Bendras kiemas nėra sutvarkytas ir išsprendus šią problemą – tada taip, galima svarstyti klausimą dėl šuniukų vedžiojimo jame.</blockquote>
<p>Kalbant apie didelės veislės šunis, teigė, kad daugiabutyje yra vienas vilkšunis, kurį vedžiodavo, kol šis buvo mažas, bet tai būdavo labai vėlai vakare, o dabar šuo vedamas už namo ribų. Pasiteiravus apie namo pirmininko požiūrį šiuo klausimu, pašnekovė atsakė, kad pirmininkas yra suinteresuotas problemą spręsti „be emocijų“.</p>
<h2>Kaimynų interesams išsiskyrus – kaip rasti bendrą susitarimą</h2>
<p>Deja, bet gyvenant daugiabučiuose neišvengsime konfliktinių situacijų su kitais kaimynais ar interesų „susikirtimo“. Dažnu atveju tai tampa didesniu pykčiu ir kivirču, kuris paprastai neužsibaigia ir į jį įtraukiami kiti namo gyventojai. Tad kaip neperžengti tos ribos ir konfliktus spręsti „čia ir dabar“?</p>
<p>Tam, kad problemos būtų sprendžiamos čia pat – svarbu suvokti, kad visi daugiabučio gyventojai yra lygiateisiai, todėl čia padės tik bendri kompromisai ir susitarimas. Šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad vedžiojami augintiniai būtų su pavadėliais, jei reikalinga, ir antsnukiais. Šeimininkai privalo tinkamai rūpintis savo augintiniais ir, jei šie agresyvūs, vengti susitikimo su kitais namo gyventojais bendrose erdvėse.</p>
<p>Vis dėlto, įvykus didesniems nesutarimams, kaimynai turi atminti, kad svarbu turėti ne tik teises vieniems prieš kitus, bet ir pareigas. Svarbu ir paminėti, kad Lietuvoje kol kas nėra įstatymų, draudžiančių bendro naudojimo kiemuose vedžioti šunis, tačiau kaip administracinis nusižengimas yra laikomas augintinio „gėrybių“ nesurinkimas:[1]</p>
<blockquote>Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad jų gyvūnai neterštų laiptinių ir liftų, o priteršus – išvalyti.</blockquote>
<p>Pagal Vilniaus rajono gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 64 punktą yra nurodoma, kad jei bendru sutarimu yra nuspręsta, kad vis dėlto šunų vedžiojimo bendrame kieme reiktų atsisakyti, turi būti nurodomas ženklas, kad šioje teritorijoje šunis vedžioti draudžiama:</p>
<blockquote>Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, gali būti pažymėtos užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“ arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.</blockquote>
<p>Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad šunų vedžiojimas privačiame, namo gyventojams priklausančiame kieme yra gyventojų susitarimo reikalas. Tačiau gyventojams nubalsavus 50+1 proc. dauguma, pasisakančią už šunų nevedžiojimą teritorijoje, gali būti statomas šunis draudžiantis vedžioti ženklas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sign.jpg" alt="Sign" /></p>
<p>Pagal Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo III skyriaus 5 punktą nurodoma, kad draudžiama:[2]</p>
<blockquote>Vestis, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir gyvūnus vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti pritvirtintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas.</blockquote>
<p>Esant ženklui, nesilaikantiems taisyklių gali būti taikomas įspėjimas arba administracinė atsakomybė. Tokiu atveju daugiabučio gyventojai, užfiksavę pažeidimą, turėtų kreiptis į policiją.</p>
<p>Atkreiptinas dėmesys, kad tokio tipo draudžiamieji ženklai gali būti statomi tik savininką turinčiose teritorijose. Tokiose daugiabučių teritorijose, kurios nėra aptvertos ir žemė priklauso savivaldybei tokie ženklai nėra statomi. Išimtiniais atvejais, gyventojai gali su skundu kreiptis į savivaldybę dėl netinkamo šuns šeimininko elgesio – jis bus sudrausminamas. </p>
<p><span style="background-color: #ffffff;">Taigi, esant panašioms situacijoms, viskas paliekama kaimynų rankose – šie turintys galutinai nuspręsti kaip jie norintys gyventi ir priimti taisyklėse pažymėtus sprendimus taip „įteisindami“ savo apsisprendimą.</span></p>