Augantis užsieniečių skaičius Lietuvoje: ar esame pasiruošę šiam pokyčiui?

Lietuvoje kasmet daugėja užsienio šalių piliečių

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai keičiasi gyventojų sudėtis, o viena iš ryškiausių tendencijų – augantis užsieniečių skaičius. Vis daugiau žmonių atvyksta į Lietuvą ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių, bet ir iš gerokai tolimesnių kraštų, tokių kaip Uzbekistanas, Tadžikistanas ar Indija. Nepaisant geopolitinės situacijos, sparčiai daugėja ir asmenų, atvykstančių iš Rusijos bei Baltarusijos.

Dalis ekspertų tokias tendencijas vertina palankiai, nes Lietuva pati sparčiai mažėja: gyventojai sensta, gimstamumas yra sumenkęs, o tai reiškia, kad darbo rinkoje stinga darbuotojų. Dėl to padeda iš užsienio kraštų atvykstantys žmonės. Į šalį atvykstantys užsieniečiai dažnai dirba statybų, transporto, logistikos ir IT sektoriuose, taip prisidėdami prie Lietuvos ekonomikos augimo.

Tačiau kartu, sparčiai augančios imigracijos tendencijos didelę dalį visuomenės neramina. Šis pokytis kelia naujų iššūkių integracijai ir visuomenės gyvenimui. Užsieniečių atvykimas, nors ir atneša ekonominę naudą bei kultūrinį praturtinimą, taip pat gali sukelti tam tikrų iššūkių ir priešpriešų.

Kultūriniai skirtumai gali iššaukti nesusipratimų ar net konfliktų, ypač jei nėra bendro supratimo ar tolerancijos tarp skirtingų grupių. Tradicijos, vertybės ir gyvenimo būdas gali stipriai skirtis, o tai kartais lemia įtampą viešajame gyvenime – nuo nesutarimų dėl religinių ar kultūrinių papročių iki skirtingų nuostatų socialinėse ir šeimos srityse.

Jei valstybė nėra tinkamai pasiruošusi priimti didelį skaičių imigrantų, tai gali sukelti infrastruktūros iššūkių, tokių kaip būsto trūkumas, spaudimas sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoms, visuomenės saugumo klausimai, kultūrinės dilemos. Vis dėlto, atsižvelgus į sparčiai augantį į Lietuvą atvykstančių asmenų skaičių, gali atrodyti, kad Lietuva tam dar tikrai nėra pasiruošusi.

Daugėja atvykėlių ne tik iš Rusijos ir Baltarusijos

Pastaruoju metu pastebima, kad užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius auga kasmet. Pavyzdžiui, nuo 2019 m., kai jų buvo 58 000, 2023 m. šis skaičius išaugo beveik 4 kartus, iki 221 800.

Praėjusiais metais daugiausia Lietuvoje fiksuota užsienio piliečių iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano. Nors ukrainiečių skaičius Lietuvoje yra išaugęs dėl šioje šalyje vykstančio karo, kalbant apie kitas valstybes tai jau negalioja^[1]. O asmenų iš Indijos, Tadžikistano arba Uzbekistano Lietuvoje taip pat nestinga. 2024 m. statistika dar iškalbingesnė.

2024 m. gyveno 86 187 asmenys iš Ukrainos, 62 474 iš Baltarusijos, 15 824 iš Rusijos, 463 iš Armėnijos, 3 984 iš Azerbaidžano, 379 iš Bangladešo, 4 984 iš Indijos, 3 381 iš Kazachstano, 430 iš Kinijos, 6 506 iš Kirgizijos, 1 363 iš Moldovos, 662 iš Nigerijos, 1 032 iš Pakistano, 2 003 iš Sakartvelo, 372 iš Šri Lankos, 6 181 iš Tadžikistano, 1 951 iš Turkijos, 45 iš Turkmėnijos, 8 905 iš Uzbekistano.

Tuo pat metu Lietuvoje gyveno 17 683 kitos tautybės piliečių, o bendras užsieniečių skaičius siekė 224 809^[2].

Palyginimui, 2019 m. gyveno Lietuvoje gyveno „tik“ 30 139 asmenų iš Ukrainos, 23 440 iš Baltarusijos, 12 809 iš Rusijos, 336 iš Armėnijos, 522 iš Azerbaidžano, 51 iš Bangladešo, 1057 iš Indijos, 686 iš Kazachstano, 519 iš Kinijos, 349 iš Kirgizijos, 894 iš Moldovos, 315 iš Nigerijos, 159 iš Pakistano, 650 iš Sakartvelo, 117 iš Šri Lankos, 315 iš Tadžikistano, 529 iš Turkijos, 18 iš Turkmėnijos, 675 iš Uzbekistano. Tuo metu šalyje taip pat gyveno 13 687 žmonės iš kitų šalių, o bendrai, užsieniečių skaičius siekė 87 267.

Tai reiškia, kad per penkerius metus Lietuvą papildė net 137 542 užsienio piliečiai. Tai vos šiek tiek mažesnis žmonių skaičius, nei šiuo metu gyvena trečiajame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje.

Leidimai gyventi išduodami ne tik pagal darbo kvalifikaciją

Šiuo metu, užsienio piliečiams galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvoje yra išduodami pagal specialią tvarką ir pagrindą, pavyzdžiui, dėl humanitarinių priežasčių, dėl mokslo bei darbo ir pan.

Remiantis 2024 m. pradžios duomenimis, pagal aukštą kvalifikaciją buvo suteikta 6 220 leidimų gyventi Lietuvoje, dėl darbo – 112 484, dėl darbo dėstytoju arba tyrėju – 94, dėl humanitarinių priežasčių – 1 883, atvejų, kai užsieniečio globėju paskirtas Lietuvos pilietis arba užsienietis paskirtas Lietuvos piliečio globėju yra 7, o situacijų, kai užsienietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos arba grąžintas į užsienio valstybę taip pat fiksuota 7.

Be to, fiksuota viena situacija, kai užsienietis dėl pavojingos organizmo būklės negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba, lietuvių kilmės asmenų, kurie yra ne pilieičiai suskaičiuota 540, perkėlimų įmonės viduje – 40, startuolių – 99, studijas baigusių ir darbo ieškančių užsieniečių yra 471, dar besimokančių – 6 955. Priskaičiuota ir 246 užsieniečiai iš Australijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos arba Pietų Korėjos, kurie ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvoje.

Dėl verslo Lietuvoje yra 353 užsienio piliečiai, dėl sporto – 185, atlikėjai – 71, žurnalistai – 60, dėl religinės veiklos – 146, pagal Vyriausybinių programų vykdymą – 5, pagal savanoriškos veiklos programų vykdymą – 9, pagal Investicijų įstatymą – 210. 243 asmenys turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Tiesa, verta paminėti, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) sugriežtinus migracijos kontrolės priemones, skaičiuojama, kad gyventi ir dirbti Lietuvoje šiemet nebuvo leista beveik 36 tūkst. užsieniečių. Pasak ministerijos, šiemet, vykdant išankstinę peržiūrą, buvo įvertinti 67 175 prašymai, iš kurių 20 410 buvo atmesti dėl nustatytų trūkumų.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius taip pat buvo panaikinta11 574 leidimų laikinai gyventi, tai yra pusketvirto karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu – 3 419. Šiemet minėtu laikotarpiu 5 822 užsieniečiams uždrausta atvykti į Lietuvą – tai yra beveik du kartus daugiau nei pernai (3174).

Trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai dirba transporto sektoriuje

Vis tik, dažniausiai užsieniečiai Lietuvoje gyventi siekia dėl darbo. Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių padaugėjo iki 44,8 tūkst., uzbekų – 6,6 tūkst., kirgizų – 5,6 tūkst., tadžikų – 4,6 tūkst^[3]. Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių ir daugiau nei pusė atvykusių iš ES šalių.

Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos – 12,9 tūkst.

Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos – vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai sudaro daugiau nei pusę atvykėlių – net 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.). Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje įsitvirtino 9,4 tūkst. imigrantų, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.).

Aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. – vadovaujančias, 9,3 tūkst. – specialistų, 1,5 tūkst. – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė – 6 tūkst. atvykusių asmenų dirba informacijos ir ryšių sektoriuje.

Užsieniečiai viliojami ir finansinėmis paskatomis

O užsieniečiai Lietuvoje gali tikėtis ne tik darbo, tačiau ir kitokios finansinės paramos. Pavyzdžiui, yra siūloma atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pakeitimai, padedantys darbdaviams pritraukti trūkstamus aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio, įskaitant nuo karo pabėgusius kvalifikuotus ukrainiečius, norinčius įsidarbinti Lietuvoje. Parama persikelti į Lietuvą taip pat gali pasinaudoti ir seniau išvykę emigrantai – Lietuvos piliečiai^[4].

Iš užsienio pritrauktiems darbuotojams mokama vienkartinė 3788,4 Eur išmoka, jei jis nuo 2022 m. laikomas nuolatiniu šalies gyventoju, nors prieš tai pastaruosius penkerius metus gyveno užsienyje. Taip pat šiai išmokai gauti vertinamas iš užsienio pritraukto darbuotojo gaunamas 6 mėnesių vidutinis darbo užmokestis – jis turėtų būti ne mažesnis nei 3788,4 Eur išmoka. Šiuo atveju yra taikoma sąlyga dėl aukštos pridėtinės vertės kuriančios profesijos.

Išmoka taikoma ir Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems iš savo šalies dėl karo.Jiems vidutinio darbo užmokesčio dydžio kartelė kiek žemesnė. Pretenduoti į atvykimo išmoką jie galės tais atvejais, jei gaunamas vidutinis 3 mėnesių užmokestis yra ne mažesnis nei 2217,6 Eur . Taip pat ukrainiečiams nėra taikoma sąlyga dėl aukštos pridėtinės vertės kuriančios profesijos.

Savo ruožtu prieglobstį Lietuvoje gavusiems užsieniečiams, integracijos metu gyvenantiems pabėgėlių priėmimo centre, skiriama mėnesinė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms, kuri siekia 123,20 Eur. Persikėlus gyventi į savivaldybes, gali būti skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka. 1 asmeniui arba 2 asmenų šeimai skiriama 704 Eur išmoka, 3-4 asm. šeimai – 1056 Eur, 5-6 asm. šeimai – 1 232 Eur, o 7 asm. ir didesnei šeimai – 1 408 Eur^[5].

Iki 7 mėnesių laikotarpiui, gali būti skiriama ir mėnesinė piniginė pašalpa būtiniausioms reikmėms. Ji taip pat skiriama atsižvelgiant į šeimos dydį. Vienam asmeniui skiriama 352 Eur, o trijų asmenų šeima jau gali gauti 704 Eur. Dar galima tikėtis išmokos šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, taip pat gali būti skiriama ir būsto nuomos kompensacija.