Seimo opozicija siūlo projektą, kaip palengvinti NT paskolų naštą
Seimo opozicija susivienijo tam, kad parengtų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų sumokėję gyventojų pajamų mokestį. Tiesa, valdantieji noru padėti paskolų naštos prispaustiems gyventojams netrykšta ir tokius opozicijos siūlymus vertina skeptiškai. Nujausdami valdančiųjų skepsį, opozicijos nariai pasitelkia ir gyventojus – siekia surinkti 50 tūkst. parašų – mat surinkus pakankamą skaičių parašų valdantieji nebegalės ignoruoti pasiūlyto projekto.
Pagal siūlomą projektą nuolatiniai Lietuvos gyventojai, apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, galėtų iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams.
„Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir mokantiems gyventojų pajamų mokestį, tai reikštų galimybę atgauti iki 20 proc. už būsto paskolą sumokėtų palūkanų. Jei yra paimta 100 tūkst. eurų paskola ir 2023-iaisiais sumokėta 5 tūkst. eurų palūkanų, tai deklaruojant pajamas už 2023 m. būtų galima atgauti iki 1 tūkst. eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio“, – sakoma Darbo partijos frakcijos pranešime žiniasklaidai[1].
„Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Šį netekimą siūlome kompensuoti papildomai apmokestinant bankų pelną“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys[2].
Gyventojų parašai, palaikantys įstatymo projektą, bus renkami ir elektroniniu būdu
„Kas mėnesį didėjančios būsto paskolų palūkanos reikalauja skubių sprendimų. Į mane kreipiasi šeimos, kurioms būsto paskolų mėnesio įmokos padidėjo net keliais šimtais eurų. Žmonės nebežino ką daryti, o valdančioji dauguma nesiūlo jokių sprendimų. Bankai kraunasi šimtus milijonų vpelnų ir niekam neįdomu, kodėl tai vyksta“,– sako parlamentarė Ligita Girskienė.
„Jau prieš mėnesį su kolegomis buvau registravusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie leistų deklaruojant pajamas atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui.
Kad valdantieji nenukištų iniciatyvos į stalčių, rinksime 50 tūkstančių gyventojų parašų.
Parašai bus renkami ir elektroniniu būdu. Tikimės Jūsų palaikymo!“,– tęsė Seimo narė[3].
Likdami abejingi gyventojų problemoms, valdantieji, tikėtina, rašo sau nuosprendį
Socialdemokratai, kurie yra vieni iš pataisų autorių, nesiliauja stebėtis valdančiųjų abejingumu gyventojų problemoms.
„Daugėja prašančių atidėti paskolos mokėjimus. Tai yra aiškus indikatorius, kad pabrangusios būsto paskolos daliai gyventojų tampa našta, todėl būtų logiška, kad valstybė šiuo socialiai jautriu laikotarpiu prisidėtų balansuodama, mažindama augančias palūkanas. Nors valstybės biudžetas netektų didelių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, tačiau netektį galėtų kompensuoti planuojamas bankų pelnų apmokestinimas“, – paaiškina Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas.
Anot Seimo narės socialdemokratės Rasos Budbergytės, augančios paskolų įmokų palūkanos toliau žlugdo dėl infliacijos sumenkusią žmonių perkamąją galią, o šeimos su vaikais rizikuoja netekti namų ir bankrutuoti.
„Palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje. Beveik visos būsto paskolos Lietuvoje yra su kintamomis palūkanomis. Bankų skolininkai Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra labiau finansiškai pažeidžiami: juk mūsų namų ūkiai daugiau nei pusę pajamų skiria maistui ir būsto išlaikymui. Palūkanoms drastiškai augant, didelė dalis skolininkų ne šiaip nuskurdo, bet ir tapo visai nemokūs“, – įspėja parlamentarė[4].
Valdantieji skeptiškai žiūri į norą pasidalinti augančių palūkanų naštą
Ir nors dėl išprotėjusio palūkanų augimo gyventojai nekalti, valstybė dalintis finansinės naštos nenori.
Bankai taip pat savo kaltės nemato – paskolų ar šiaip ar taip imama labai mažai, tad ir nuolaidų gyventojams dalinti jie neskuba.
„Dėl galimybių kažkiek galbūt atidėti savo būsto paskolas ar kažkaip sumažinti įmoką, tačiau kol kas tendencijos dar nėra. Ir, kaip ir statistika rodo, blogų paskolų yra rekordiškai mažai“, – tikina Bankų asociacijos prezidentė E. Čipkutė.
O Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė neslepia skepsio, kalbėdamas apie opozicijos pateiktus siūlymus.
„Ji turėjo aiškią socialinę paskirtį, kad jauni žmonės, kurie turi sunkumų, mažas pajamas įsigyti nekilnojamąjį turtą, kad galėtų, pasinaudodami šia lengvata, galėtų įgyti.
Bet atsirado tai, kad lengvata naudojasi labai plačiai ir tie, kuriems nereikia. Yra ir biudžeto praradimai“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Dėl kitų idėjų, pavyzdžiui, kurti municipalinio būsto fondus ir jaunoms šeimos teikti lengvatines paskolas su valstybės garantija, anot M. Lingės, bus paprašyta institucijų įvertinimo[5].
Paskolų įmokos išsiurbti gali ir tūkstančiu eurų daugiau
„Bazinė palūkanų norma bus toliau didinama dar tris kartus šių metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais po 0,25 proc. iki 3,75 proc. Šiuo metu finansų rinkos tikisi, kad 3 mėnesių „Euribor‟ pasieks 4 proc. ribą šių metų rugsėjį, o kitų metų pradžioje pradės leistis ir 2024 metų pabaigoje sieks apie 3 proc.‟, – komentuoja „Swedbank‟ ekonomistė Greta Ilekytė.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė pažymėjo, kad kovo 6 dieną 6 mėn. „Euribor‟ siekė 3,36 proc., tad bankas padarė prielaidą, kaip keistųsi paskolos mėnesio įmokos, jeigu ši tarpbankinė palūkanų norma išaugtų iki 4,18 proc.
„Manome, kad toks „Euribor‟ dydis tikėtinas šių metų rugsėjo mėnesį‟, – sako O. Kazanavičienė.
SEB skaičiuoja, kad 150 tūkst. eurų paskolos atveju vienu procentiniu punktu (nuo 3 proc. iki 4 proc.) išaugęs „Euribor“ mėnesio įmoką didintų 89 eurais, o 200 tūkst. eurų būsto paskolos atveju – 119 eurų per mėnesį.
Skaičiuojama, kad išaugusios paskolų normos gali gyventojų pinigines paploninti per metus ir tūkstančiu eurų[6].
