Birželio 19 d. daržininkai prie išdžiūvusių lysvių laukė audros, kurios nebuvo
Birželio 19 d., trečiadienio rytas. Šiurpus perspėjimas jūsų telefone: „dėmesio, artėja galinga audra! Saugokitės, laikykitės viduje, venkite nereikalingų kelionių.“ Per dieną nekrenta nei lašas lietaus. Vėjas švelniai plazda, paukščiai čiulba, ir viskas atrodo taip ramiai, kad net gandras grįžtų anksčiau.
Ketvirtadienis ateina su dar vienu perspėjimu – šįkart nuo telefono vibravimo pabunda net kaimynų katinas: „Neišvengiama audra, stiprus vėjas ir kruša!“ Vėlgi, nieko. Nė vieno debesėlio danguje, ir daržininkai prie išdžiūvusių lysvių sėdi, laukia stebuklo.
Liepos 28 d. audra, kurios niekas nelaukė, užklupo netikėtai: pirmosios įspėjo „Facebook“ grupės
Tada ateina liepos 28 d. Lietaus lašai pradeda kristi kaip nerealizuoti meteorologų pažadai. Stiprus vėjas pučia miestus ir kaimus, laužydamas medžius ir verčiantis senas pašiūres. Skęstančios gatvės, automobilių žibintai vos matomi per lietų, žmonės ieško pastogės. Ir štai, kol per Lietuvą rieda tikra gamtos stichija, mes apie ją sužinome ne iš kaukiančių telefonų – ne, visai ne iš mūsų brangių meteorologų, o iš „Facebook“ grupės „orai ir klimatas Lietuvoje“.
Štai kur ir prasideda tikroji komedija. Telefonai trimituoja grėsmingus perspėjimus tada, kai net debesų nėra matyti, o kai tikrai reikia, kai vėjas rauna medžius su šaknimis ir žmonės plaukia savo kiemuose kaip Venecijos kanaluose, – tyla. O mes, likimo ironijos aukos, stebimės ir juokiamės, nors širdyje gal truputį liūdna.
Pasirodo, socialiniai tinklai orus geriau prognozuoja nei profesionalūs sinoptikai
Pasirodo, kad „orai ir klimatas Lietuvoje“ socialinėje erdvėje geriau prognozuoja orus nei visos oficialios institucijos kartu paėmus. Gal metas pradėti rimtai vertinti šių savamokslių pranašus? Galbūt jie turi slaptų metodų, tokių kaip kavos tirščių skaitymas ar senovinės meteorologinės lazdelės, kurias metant į orą galima nusakyti tikslų ciklono maršrutą?
O mūsų meteorologai? Jie tarsi pasiklydę savo pačių radaruose. Galėtų prisijungti prie „orai ir klimatas Lietuvoje“ grupės ir pasimokyti tikrojo prognozavimo meno. Ir kodėl gi ne? Juk jau matėme, kad gandrų sugrįžimas ir vėžlių išdaigos gali būti patikimesni indikatoriai nei visos šiuolaikinės technologijos.
Tuo tarpu, mes, paprasti piliečiai, tikime, kad vieną dieną meteorologai pasimokys iš savo klaidų. Galbūt jie supras, kad perspėjimai turi būti ne tik garsūs, bet ir tikslūs. O kol kas – sekime socialinius tinklus ir stebėkime, ką sako tie, kurie tikrai domisi orų prognozėmis. Nes jie, panašu, kol kas pataiko geriau.
Taigi, gerbiami meteorologai, ar ne laikas jums pasikonsultuoti su bobutėmis, kurios žino, kada gandras grįžta arba kada koks medis žydi, nes jūsų prognozės skamba kaip pokštai. Gal tada mes, paprasti piliečiai, galėsime ramiai atsipalaiduoti, kai gavę perspėjimą žinosime, kad tai tikrai reiškia audrą.
