Naujas įstatymas palies kas penktą lietuvį
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje grynaisiais pinigais bus galima atsiskaityti už ne brangesnius kaip 5 tūkst. eurų pirkinius[1].
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų sako, kad tai jų įpročių ir elgesio nepakeis, tačiau savo ketinimus yra pasiruošęs pergalvoti ar net jų atsisakyti apytiksliai kas penktas šalies vartotojas. Tai atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas.
Apklausa parodė, kad nemažos dalies gyventojų dalies grynųjų sumos ribojimai niekaip nepaveiks – elgtis įprastai numato 41 proc., arba du iš penkių, apklausos dalyvių. Dar 27 proc. teigia kol kas negalintys pasakyti konkrečiai ir spręs kiekvienu atveju atskirai.
„Koks bus realus grynųjų ribojimo poveikis mokant už didelius pirkinius, pamatysime praėjus bent keletui mėnesių nuo teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo. Sprendžiant pagal apklausos duomenis, skaudžiausiai tai paveiks 18 proc. gyventojų, iš kurių 9 proc. žada gerai apsvarstyti, ar pirkinio tikrai reikia, kiti 9 proc. didelius pirkinius ketina atidėti arba ir visai jų atsisakyti“, – pastebi Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.
Apklausos duomenis, analizuojant pagal tai, koks pagrindinis joje dalyvavusių respondentų užsiėmimas, daugiausiai problemų įžvelgia bedarbiai. Net 16 proc. jų mano, kad ateičiai atidės didelius pirkinius ar gal jų visai atsisakys.
Antroje vietoje pagal įžvelgiamas vartojimo ribojimo rizikas – pensininkai. 13 proc. jų irgi rimtai svarsto, ką reikės daryti su planuojamais dideliais pirkiniais. Trečioje vietoje atsidūrė smulkusis verslas: 12 proc. jo atstovų galvoja, didelių pirkinių įsigijimas gali tapti neapibrėžtas.
Mažiausiai problemų dėl būsimų pokyčių įžvelgia didmiesčių gyventojai. 44 proc. didžiųjų miestų atstovų savo planų dėl didelių pirkinių keisti neketina. Šiuo metu problemų atsiskaitant didelėmis sumomis neįžvelgia 39 proc. gyvenančiųjų mažesniuose miestuose ar rajonų centruose bei 37 proc. kaimiškų vietovių atstovų.
Lietuviai yra priversti keisti taupymo įpročius
Tačiau net jei dalis lietuvių atsiskaitymo grynais ribojimą šiuo metu vertina neutraliai ar net palankiai, ilgainiui nuomonė gali kisti. Manoma, kad šiais sudėtingais finansiniais laikais atsiskaitymai grynaisiais galėtų leisti lietuviams daugiau sutaupyti, o tai šiandien yra aktualu dažnam šalies piliečiui.
Pasak finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ vadovės Lietuvoje Donatos Stoškuvienės, vienas esminių elementų šeimos biudžeto valdyme siekiant sutaupyti – išlaidų ir pajamų planavimas. Organizuotas asmeninių ar šeimos pajamų paskirstymas tam tikroms išlaidoms turėtų būti kasdienis kiekvieno atsakingo žmogaus įprotis.
„Mums inicijuojant šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad pusei gyventojų (51 proc.) atmetus visas mėnesio išlaidas, lieka itin nedidelė suma pinigų. Apklausoje taip pat 23 proc. respondentų nurodė, kad mėnesio pabaigoje jiems iš viso nelieka lėšų papildomoms išlaidoms ar taupymui, o 47 proc. gyventojų per pastaruosius metus pinigų skolinosi iš šeimos narių, draugų ar finansinių institucijų“, – teigia „Creditea“ vadovė D. Stoškuvienė[2].
Ji daro prielaidą, kad taip nutinka dėl to, jog biudžeto planavimo taisyklių nesilaikoma tikslingai ir nuolatos. O jei ir laikomasi, tai ne tvariai, o tik prieš pat didesnių finansinių iššūkių pažersiantį laikotarpį, kas neatneša ilgalaikių rezultatų. Ji rekomenduoja bent dalį pinigų į taupomąją sąskaitą atsidėti nuolat – tokiu būdu vėliau nereikės atseikėti didesnių sumų per trumpesnį laiką ar skolintis.
Vis dėlto, dalį kasdienių reikmių pinigų dažnas lietuvis įprastai kaupia savo piniginėse grynaisiais. Dabar, kai įsigalioja atsiskaitymo grynais ribojimai, ne vienas pilietis gali nebežinoti, kokią dalį pinigų verta taupyti sąskaitose, o kokią, derėtų pasilikti grynaisiais.
Populiarėja privatūs prekės ženklai
Kad ir kaip lietuviai renkasi taupyti, pastebima, kad akivaizdaus ekonominio neapibrėžtumo laikais gyvenantys lietuviai dėmesį vis dažniau kreipia į vieną prekių kategoriją – tai privačių prekės ženklų produktai[3].
Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės teigimu, per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, privačiais „Iki“ prekės ženklais pažymėtų produktų pardavimai išaugo net 27 proc., o didžiausias augimas matomas kasdienio vartojimo prekių asortimente.
„Privatūs prekių ženklai – vis labiau stiprėjanti ir dar daug potencialo turinti prekių kategorija. Būtent šiuo laikotarpiu, kai pirkėjus domina galimybės sutaupyti vis daugiau, augantis šios kategorijos populiarumas nestebina. Mūsų tinklo asortimente šiuo metu yra 28 privatūs prekės ženklai, kurių produktus rasite nuo kasdienių bakalėjos prekių, egzotiškesnių prancūziškų skonių iki gyvūnų ėdalo, aksesuarų, namų komforto prekių“, – sako V. Budrienė.
Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės, labiausiai augo privačiais prekės ženklais pažymėto sviesto, kefyro, pieno pardavimai. Duomenys rodo, kad privataus prekės ženklo pieno produktų per sausį-rugsėjį parduota 19 proc. daugiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį.
Į kasdienių privačiais prekių ženklais pažymėtų produktų TOP penketuką patenka batonas, kiaušiniai, pienas, kefyras, varškė. Be to, privačiu prekės ženklu pažymėtų kruopų pardavimai per devynis mėnesius išaugo penktadaliu. Populiariausios yra grikiai, manų kruopos ir ryžiai.
Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade, kūrybos agentūros „Ogilvy Vilnius“ tyrimų ir strategijų vadovė, sako, kad keičiasi ir privataus prekės ženklo vertės suvokimas. Pirkėjai iš privačių prekės ženklų tikisi geros kainos, bet ji nėra svarbiausias veiksnys. Taip pat svarbi yra aukšta kokybė, nauji, inovatyvūs produktai.
„Jei visuose prekybos tinkluose matytume vienodus prekės ženklus, pirkėjui didelio skirtumo, kur ir ką pirkti, nebūtų. Tad, siekdami išsiskirti, prekybos tinklai konkuruoja unikaliais savo prekės ženklais, kuriuos galima rasti tik to prekybos tinklo parduotuvėse. Žiūrint iš prekybos tinklo perspektyvos, jei privatus prekės ženklas sulaukia vartotojo pripažinimo, natūraliai pirkėjas eis tokio produkto ieškoti būtent į tą prekybos tinklą, nes kitame jo tiesiog neras“, – sako „Ogilvy Vilnius“ tyrimų ir strategijų vadovė.
Atskleista, kokie žmonės renkasi lietuvišką prekės ženklą
Lietuviški produktai šiuo metu yra prieinami ne visiems. „Maxima“ užsakymu atliktas Lietuvos pirkėjų įpročių tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis (29 proc.) apklaustųjų visuomet perka tik Lietuvos gamintojų produktus, kai yra galimybė[4]. Daugiau nei pusė (55 proc.) perka juos dažnai, o 14 proc. – kartais.
„Stebėdami pirkėjų įpročius džiaugiamės, kad jiems lietuviška produkcija yra ir svarbi, ir patraukli. Šiemet kas antra įsigyta prekė „Maximos“ parduotuvėse yra pagaminta ar užauginta Lietuvoje, o kai kuriose prekių grupėse Lietuvos gamintojai yra įsitvirtinę vienvaldžiais lyderiais“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.
Rinkdamiesi lietuvišką prekę, didelė dalis pirkėjų tai daro iš solidarumo, sako besistengiantys palaikyti vietos gamintojus ir šalies ekonomiką. Dalis tiki, kad šie produktai yra ir šviežesni. Žmonės taip pat vertina galimybę perkant lietuvišką maistą įsigyti sezoninių gėrybių.
Lietuviški produktai aktualiausi yra Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojams – tiems, kuriems užsiauginti savų vaisių ir daržovių yra sudėtingiau.
Kaip rodo tyrimo duomenys, pirkėjai ne tik apie lietuvišką produkciją atsiliepia gražiais žodžiais, bet juos pagrindžia ir veiksmais. Daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų yra pasirengę mokėti daugiau už lietuviškas prekes: 18 proc. tikrai mokėtų daugiau, 40 proc. – kartais.
Taupyti pasimokyti galima ir iš kitų užsienio šalių patirties
Į prekybos centrus dėl augančių kainų lietuviai užsuka vis rečiau. Tačiau, valgyti turime visi, todėl siekiant sutaupyti, geriausia pasinaudoti išmaniais patarimais ir idėjomis. Pavyzdžiui, norintys sutaupyti vokiečiai, namie palieka savo bankines korteles ir vengia jas naudoti, pirmenybę teikdami gryniesiems pinigams. Jais atsiskaitinėja prekybos centruose, parduotuvėse, moka už įvairias paslaugas[5].
Remiantis tokia filosofija, kadangi mokėjimo kortelėse pinigai nėra apčiuopiami, o nemažai žmonių sąskaitos likutį tikrina retai, atsiskaitant galima nejausti ribų. Apsiperkant dažniau naudoti grynuosius – pravartu, nes matome, kiek išleidžiame pinigų, galime lengvai apskaičiuoti turimų finansų likutį.
Tuo tarpu Japonijoje dar XX amžiaus pradžioje išrastas taupymo metodas „Kakeibo“ Rytų šalyse naudojamas iki šiol. Remiantis juo, kiekvienam įsigyjamam daiktui vertėtų pritaikyti septynis esminius klausimus. Ar galiu išsiversti be to? Ar mano finansinė padėtis leidžia tai įsigyti? Ar iš tiesų tai naudosiu? Ar turiu tam erdvės namuose? Kaip sugalvojau šį daiktą įsigyti? Kaip šiandien jaučiuosi? Kaip jaučiuosi, ruošdamasi(s) pirkti šį daiktą ir kiek laiko šis jausmas tęsis?
Nežinomybės ir ekonominių iššūkių kupinu metu daug populiarumo sulaukia skandinaviškas gyvenimo būdas „Lagom“, reiškiantis „nei per daug, nei per mažai“. Naudojantis šio gyvenimo stiliaus principais, kasdienybėje turėtų vyrauti minimalizmas. Į dienotvarkę įvedamas tikslingas planavimas ir apgalvotas išlaidų paskirstymas, kokybės pasirinkimas vietoje kiekybės. Renkantis šį būdą, svarbu sumažinti įsigyjamų pirkinių kiekį ir neapkrauti savo namų nenaudojamais baldais, nedėvimais drabužiais, nenusipirkti tą pačią funkciją atliekančio daikto, jei tokį jau turite.
Taupyti priversti yra visi europiečiai
Beveik trys ketvirtadaliai Europos vartotojų, šiuo metu siekdami sudurti galą su galu, mažina išlaidas kasdienio vartojimo prekėms, įskaitant maistą. Nauja apklausa rodo, kad 71 proc. Europos vartotojų šešiose pagrindinėse Europos rinkose jau gerokai pakeitė savo apsipirkimo įpročius, nes stengiasi įveikti infliaciją, kuri pasiekė keturis dešimtmečius neregėtą lygį[6].
Duomenų analizės ir rinkos tyrimų bendrovės IRI ataskaitoje taip pat atskleista, kad 58 proc. vartotojų jau nurodė, kad sumažino būtiniausių prekių kiekį, o 35 proc. naudojasi savo asmeninėmis santaupomis ar net paėmė paskolas sąskaitoms apmokėti.
Pokyčiai vyksta ne tik kassavaitiniuose maisto produktų krepšeliuose. Šiek tiek daugiau nei pusė IRI tyrime dalyvavusių europiečių teigė, kad planuoja užsisakyti mažiau maisto produktų į namus, o 47 proc. teigė, kad mažiau valgys restoranuose, baruose ar kavinėse. Artimiausiu metu infliacija nesumažės, todėl mažmenininkai ir vartotojai turės ir toliau prisitaikyti.
