Lietuva ir Lenkija: kaimyninės šalys, kurių mokesčių sistema ženkliai skiriasi
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais metais gerėja, o atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą, mūsų kaimynė tapo ir tikra regiono politine lydere, turinčia nemenkų ambicijų krašto gynybos, tarptautinės politikos ir ekonomikos srityse.
Toks Lenkijos „raumenų auginimas“ tiek mus, kaimynus, tiek ir tolėliau nutolusius europiečius skatina labiau įsigilinti į šios šalies vidaus reikalus. O kas geriau padeda pažinti šalį, jos planus ir siekius nei visa tai galinti finansuoti mokesčių sistema?
Kalbant gana paprastai, galima teigti, kad Lenkijoje yra mažiau valstybinės reikšmės mokesčių, kurie surenkami į valstybės biudžetą, o mokesčių dalis, tenkanti vienam gyventojui, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje yra beveik vienoda, nors pati mokesčių našta Lenkijoje yra didesnė[1]. Vis dėlto, gali būti, kad eilinis lietuvis skirtingiems mokesčiams iš savo kišenės „išmeta“ daugiau pinigų.
Kodėl taip yra? Siekiant atsakyti į šį klausimą, pasigilinkime į Lietuvos ir Lenkijos mokesčių sistemas, taikomus papildomus mokesčius, atlyginimų tvarką bei mokamas socialines išmokas.
Lenkijos mokesčių sistema – konkreti ir retai kintanti
Nors pastaraisiais metais Lenkijos mokesčių sistemoje įvyko nemažai pokyčių, vertinant ištisų dešimtmečių laikotarpį, sistema išliko stebėtinai stabili, išsami ir veikia siekiant gauti pajamų vyriausybei ir kartu skatinti ekonomikos stabilumą bei augimą.
Ji apima įvairių rūšių mokesčius, įskaitant pajamų mokesčius, pelno mokesčius, PVM (pridėtinės vertės mokestį), akcizus ir kitus.
Šalies sprendimų priėmėjai teigia, kad Lenkijos mokesčių sistema sukurta taip, kad būtų konkurencinga Europos Sąjungoje (ES) ir kartu užtikrintų pakankamas nacionalines pajamas viešosioms paslaugoms ir infrastruktūrai.
Esminės Lenkijos mokesčių sistemos sudedamosios dalys yra šios:
Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Lenkijoje taikoma progresinė gyventojų pajamų mokesčio sistema, pagal kurią, 2023 m. tarifai buvo tokie: 12 proc. pajamoms iki 120 000 PLN (28 213 EUR), 32 proc. asmenų pajamoms, kurios viršija 120 000 PLN. Tam tikrų rūšių pajamos nėra sumuojamos, bet joms taikomas vienodo 19 proc. mokesčio tarifas.
Neapmokestinama suma yra 30 000 PLN (7 053 EUR). Pajamos, kurias fizinis asmuo gauna iki 26 metų iš darbo sutarčių, irgi nėra apmokestinamos[2].
Įmonių pajamų mokestis (CIT). Standartinis mokesčio tarifas yra 19 proc., tačiau mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 851 8630 PLN, taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Šio mokesčio standartinis tarifas yra 23 proc. Tam tikroms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, maistui, knygoms ir kai kuriems vaistams, taikomi sumažinti 8 proc. ir 5 proc. tarifai.
Tam tikri sandoriai, įskaitant finansines ir draudimo paslaugas, tam tikras medicinos paslaugas ir švietimo paslaugas, PVM neapmokestinami. Prekių ir paslaugų eksportui taikomas nulinis tarifas. Tam tikromis sąlygomis prekių tiekimui Bendrijos viduje taikomas nulinis tarifas.
Akcizai. Lenkijoje akcizai taikomi tam tikroms prekėms, pavyzdžiui, alkoholiui, tabakui, energetiniams produktams ir lengviesiems automobiliams.
Nekilnojamojo turto mokestis. Šio mokesčio tarifai Lenkijoje skiriasi priklausomai nuo nekilnojamojo turto rūšies ir jo buvimo vietos. Savivaldybių institucijos nustato tarifus, neviršydamos nacionaliniais įstatymais nustatytų ribų.
Civilinės teisės veiklos mokestis (CLAT). Šiuo mokesčiu apmokestinami konkretūs civilinės teisės sandoriai, įskaitant nekilnojamojo turto pardavimą, paskolas ir dovanojimą. Paprastai mokesčio tarifas yra 2 proc., tačiau jis gali skirtis.
Remiantis naujausiais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lenkijoje yra maždaug 7 768 PLN arba 1 824 EUR.
Šis skaičius rodo bendrąsias pajamas, t. y. prieš išskaičiuojant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas[3]. Teigiama, kad jei asmuo Lenkijoje gauna vidutinį atlyginimą, kuris siekia 7 768 zlotus, nuo bruto atlygio, nuskaitoma dar apie 30 proc. mokesčių. O kaip yra iš tiesų?
Po mokesčių, 7 768 zlotų vidutinį atlyginimą gaunantis lenkas gaus 5 625,73 PLN (1 321 EUR).
Primename, kad Lenkijoje NPD yra 30 000,00 PLN arba 6977 EUR per metus. Mokesčiai nuo vidutinio atlyginimo Lenkijoje skaičiuojami taip: pensijų draudimui – 758,16 PLN (177,94 EUR), neįgalumo draudimui – 116,52 PLN (27,35 EUR), ligos draudimui – 190,32 PLN (44,67 EUR), sveikatos draudimui – 603,27 PLN (141,59 EUR), GPM – 474,00 PLN (111,25 EUR). Tai reiškia, kad šiuo atveju mokesčiai Lenkijoje sudaro 2 1 73,95 PLN (510 EUR) arba 27, 58 proc. atlyginimo.
Kalbant apie socialines išmokas, Lenkijoje suteikiamos vaiko priežiūros lengvatos. Standartinė lengvata yra 1 112,04 PLN (26,34 EUR) už vaiką arba 92,67 PLN (21,79 EUR) per mėnesį[4]. 92,67 PLN (21,79 EUR) per mėnesį skiriama už antrą vaiką, 166,67 PLN (39,18 EUR) per mėnesį už trečią vaiką, 225,00 PLN (52,90 EUR) per mėnesį už ketvirtojo ir vėlesnių vaikų auginimą.
Lietuvos mokestinėje sistemoje – daugiau vietos neaiškumams ir papildomiems mokesčiams
Remiantis Finansų ministerijos pateikiama informacija, Lietuvoje mokesčių sistemą sudaro šie pagrindiniai mokesčiai:
- Gyventojų pajamų mokestis;
- Pelno mokestis;
- Pridėtinės vertės mokestis;
- Loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
- Paveldimo turto mokestis;
- Žemės mokestis;
- Nekilnojamojo turto mokestis;
- Akcizai[5].
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje siekia 20 proc. ir yra taikomas gyventojo pajamoms iš darbo santykių, pagal autorines sutartis iš darbdavio gautoms pajamoms ir mažųjų bendrijų vadovų pajamoms, kai šių pajamų metinė dalis nesiekia 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos. Metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama 32 proc. pajamų mokesčio tarifu[6].
Kalbant apie pelno apmokestinimą, Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą. 5 proc. mokesčio tarifas taikomas tada, kai darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų[7].
Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas yra 21 proc[8].
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas yra taikomas šilumos energijai, spausdintoms ir elektroninėms knygoms, keleivių vežimo paslaugoms, turizmo veiklai, buitiniams energijos vartotojams, medienos produktams, meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui.
Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių teikimui asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar dalinai kompensuojamos, spausdintiems ir elektroniniams laikraščiams, žurnalams.
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis taikomas organizuojant loterijas. Išplatintų loterijos bilietų nominaliai vertei taikomas 18 proc. mokesčio tarifas. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių lažybas ir nuotolinius lošimus, gautų įplaukų, atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus, sumai taikomas 20 proc. mokesčio tarifas[9].
Paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 eurų, taikomas 5 proc. tarifas, o jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 eurų, yra taikomas 10 proc. tarifas[10].
Žemės mokestis skaičiuojamas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius ne rečiau kaip kas 5 metai[11].
NT mokesčiu apmokestinamos fizinių asmenų nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės[12].
0,5 proc. tarifas taikomas, kai turto mokestinė vertė nuo 150 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų; 1 proc. – kai turto mokestinė vertė nuo 300 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų; 2 proc. – kai turto mokestinė vertė virš 500 tūkst. eurų. Kitam nekilnojamajam turtui gali būti taikomas nuo 0,5 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Skirtingi akcizai Lietuvoje yra taikomi alkoholiniams gėrimams, tabakui, energiniams produktams, elektros energijai, neapdorotoms anglims[13].
Kalbant apie atlyginimą, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 2 110 eurų[14]. Tačiau nuo darbo užmokesčio, Lietuvoje dirbantientiems piliečiams taip pat nuskaitomi mokesčiai[15].
Jeigu asmuo Lietuvoje gauna vidutinį, 2 110 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, po mokesčių, darbuotojas „į rankas“ jau gauna 1 244 EUR.
Tokiu atveju, 154 eurų yra pritaikytas NPD, tačiau taip pat taikomas yra GPM (20 proc.), kuris šiuo atveju iš darbuotojo atima 391,20 EUR, PSD (6.98 proc.) – 147,28 EUR, VSD (12.52 proc.) – 264, 17 EUR, o papildoma įmoka pensijos kaupimui sieks 63,30 EUR. Tai reiškia, kad uždirbant vidutinį atlyginimą Lietuvoje, darbuotojas po mokesčių netenka virš 860 EUR arba 40,7 proc. atlyginimo.
Taigi, lyginant tik vidutinius atlyginimus Lenkijoje ir Lietuvoje, „ant popieriaus“ lietuviai gauna 287 EUR daugiau, tačiau „į rankas“ jau lenkai gauna 77 EUR daugiau ir sumoka net 350 EUR mažiau mokesčių.
Kalbant apie socialines išmokas, minimali motinystės-tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, negali būti mažesnė nei 440 eurų[16].
Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 96,25 EUR dydžio išmoka. Pinigai priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa. Papildoma 56,65 EUR dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.
Lietuvoje daugiausiai mokesčių tenka viduriniajai klasei
Lietuvoje didžiausią mokesčių naštą gauna vidurinioji klasė. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimu, viduriniajai klasei priskiriami tie gyventojai, kurie gauna nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. 2023 m. Lietuvoje tai buvo gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 1100 ir 2946 eurų.
Apskritai, Lietuvoje 54 proc. žmonių patys priskiria save viduriniajai klasei. EBPO apibrėžimu, vertinant pagal dirbančiųjų pajamas, 62 proc. Lietuvos gyventojų yra priskirti viduriniajai klasei.
Tačiau kad ir kokia procentinė Lietuvos piliečių dalis priklauso viduriniajai klasei, akivaizdu tai, kad šie žmonės yra itin gausiai apmokestinami. Europos šalių mokesčių analizės duomenys rodo, kad vidurinioji klasė labiausia yra apmokestina šiose 7-iose šalyse – Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.
EBPO atliktoje ataskaitoje nustatyta, kad kai kurių prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, būsto, būtinų viduriniosios klasės gyvenimo būdui, kainos pastaraisiais dešimtmečiais augo sparčiau nei darbo užmokestis ir bendra infliacija. Ekspertų teigimu, tai yra ženklai, kad šalių ekonomikos augimo pagrindas nėra stabilus, o įvertinus šį faktą, būtina spręsti esančias problemas peržiūrint ir pritaikant mokesčių ir išmokų sistemą.
