Vaisingumo rodikliai mažėja moterims įgaunant didesnę ekonominę galią
Sparčiai mažėjantis gimstamumas – problema ne tik Europoje, bet ir Japonijoje, – šioje šalyje tai yra didėjanti politinė problema, dėl kurios jos ministras pirmininkas Fumio Kishida perspėja, kad šalis gali „nustoti veikti“[1].
Manoma, kad gyventojų skaičiaus augimas iš tiesų gali smarkiai sustoti iki 2050 m., o 2100 m. sumažėti netgi iki 6 milijardų žmonių Žemėje.
Ne pelno organizacijos „Romos klubas“ užsakymu atliktame tyrime prognozuojama, jog jei dabartinės tendencijos išliks, pasaulio gyventojų skaičius, kuris šiuo metu siekia 7,96 mlrd. iki šimtmečio pabaigos sumažės maždaug 2 mlrd[2].
Ši prognozė žmonijai iš esmės atspindi ir teigiamą, ir neigiamą puses: nors sparčiai mažėjanti žmonių populiacija šiek tiek sumažins Žemės aplinkos (ekologijos) problemas, tai toli gražu nėra pagrindinis lemiamasis veiksnys.
Konkrečiau, mažėjant gyventojų skaičiui ir senstant žmonijai, drastiškai sumažės darbingo amžiaus gyventojų, todėl jaunimo pečius užgrius dar didesnė našta kintant sveikatos apsaugos finansavimui ir pensijų galimybėms.
„Žinome, kad greitas ekonomikos vystymasis mažas pajamas gaunančiose šalyse turi didžiulį poveikį gimstamumo rodikliams“, – sakė Per Espen Stoknes, Norvegijos verslo mokyklos Tvarumo centro direktorius ir „Earth4All“ projekto vadovas.
Akivaizdu, jog vaisingumo rodikliai mažėja, nes moterys gauna „išsilavinimą po išsilavinimo“, įgaudamos vis didesnę ekonominę galią.
Numatomi keli galimi būsimos populiacijos rezultatai – didėjimo ir mažėjimo
Priešingai minėtai prognozei, 2022 m. Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9,7 milijardo, o iki 2100 m. – netgi 10,4 milijardo; remiantis prieš dešimtmetį atliktais JT skaičiavimais, gyventojų skaičius pasieks beveik 11 milijardų.
Kol vieni modeliai prognozuoja gyventojų skaičiaus mažėjimą, pagrįstą veiksniais, turinčiais įtakos moterų socialinei nepriklausomybei ir kūno savarankiškumui, pavyzdžiui, prieiga prie išsilavinimo ir kontracepcijos, kiti pabrėžia pasauliečių skaičiaus augimo tendenciją.
Tiesa, pirmasis modelis yra šiek tiek sudėtingesnis, integruojantis su aplinka ir ekonomika susijusius kintamuosius, o tai apima energijos gausą, nelygybę, maisto gamybą, pajamų lygį ir būsimo pasaulinio atšilimo poveikį.
Pirmuoju „įprasto verslo“ atveju, kai vyriausybės ir toliau eina savo dabartinėmis neveiklumo trajektorijomis, kurdamos ekologiškai trapias bendruomenes, pažeidžiamas regionų žlugimo, iki 2050 m. gyventojų skaičius padidėtų iki 9 milijardų, o 2100 m. sumažėtų iki 7,3 milijardo.
Antrasis scenarijus, pagal kurį vyriausybės investuoja į švietimą, lygybę ir ekologiškus perėjimus, planetoje iki šimtmečio pabaigos gyventų 8,5 mlrd., o iki 2100 m. – 6 mlrd.
Ištyrus ryšį tarp gyventojų skaičiaus ir planetos gebėjimo išlaikyti žmonių populiacijas, galiausiai prieita prie išvados, kad gyventojų skaičius nėra pagrindinis veiksnys, skatinantis klimato kaitą. Vietoj to, tyrėjai kaltina turtingiausių pasaulio asmenų vartojimo lygį, kurį, jų teigimu, būtina sumažinti.
„Pagrindinė žmonijos problema yra prabangus anglies ir biosferos suvartojimas, o ne gyventojų skaičius“, – pranešime teigė Jorgenas Randersas, vienas iš Norvegijos verslo mokyklos modeliuotojų ir „Earth4All“ narys.
Uždelsto veikimo bombos apribos pasaulio galimybes prisidėti prie pensininkų gerovės
Kinija yra naujausia didžioji šalis, prisijungusi prie klubo, kuriame jau yra Japonija, Pietų Korėja, Rusija, Italija ir kt. Greičiausiai Vokietija taip pat smuktų, jei ne imigracija, o daugelis kitų gali „susitraukti“ jau ateinančiais metais[3].
JT prognozės rodė, jog XX a. devintojo dešimtmečio viduryje pasaulio gyventojų skaičius pasieks daugiau nei 10 milijardų, bet jei gimstamumo rodikliai ir toliau kris, mažėjimas gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau.
Kita vertus, mažėjantis gyventojų skaičius paprastai yra natūralaus, neišvengiamo proceso dalis, ir užuot per daug sutelkę dėmesį į tokias problemas kaip darbo jėgos trūkumas ir pensijų parama, turime pažvelgti į šviesesnius mūsų pasaulio taškus.
Dar XX amžiaus antroje pusėje pasaulis panikavo dėl nesustabdomo gyventojų skaičiaus augimo – žmonių skaičius planetoje per septynis dešimtmečius išaugo daugiau nei trigubai: nuo 2,5 milijardo 1950 m. iki maždaug aštuonių milijardų 2022 m. Pasirodo, tai buvo pereinamasis etapas dėl pagerėjusios mitybos ir visuomenės sveikatos.
Šiaip ar taip, panika iš tiesų gali įtakoti netinkamus sprendimus.
Tai aiškiai atspindėjo ekstremalios gimstamumo kontrolės kampanijos Kinijoje, kurios prasidėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, sukeldamos didžiules kančias, daugiausia moterims, dėl priverstinių abortų arba baudų ir kitų bausmių už taisyklių pažeidimą, pagal kurį dauguma porų turėjo tik vieną vaiką. Iki 2015 m., kol šios ribos buvo panaikintos, šimtams milijonų Kinijos moterų buvo atliktos sterilizacijos procedūros.
Šiandien kai kuriose šalyse pastebimas gyventojų mažėjimas reiškia ilgesnį gyvenimą ir laisvę: nors Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos gyventojų skaičius mažėja, tai iš dalies reiškia didesnes pajamas, užimtumą ir išsilavinimo augimą. Kitaip tariant, mažesnis gimstamumas neretai žymi didesnę asmeninę ir reprodukcinę laisvę, pavyzdžiui, pasirinkimą likti nesusituokusiam, didesnį atlyginimą bei profesines galimybes.
Mažesnis Žemės planetos skaičius, be abejo, gali sumažinti žmonijos ekologinį pėdsaką ir konkurenciją dėl ribotų išteklių, tačiau visada yra galimybė rinktis: ar leisti pinigus karinei įrangai, ar pensijoms.
