Rugsėjo 23 dieną Niujorke baigėsi dviejų dienų ateities viršūnių susitikimas
Pasirengimas jai prasidėjo 2021 m., kai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (António Guterres) pristatė programą „Mūsų bendra darbotvarkė“, kurioje išdėstė savo požiūrį į daugiašalio pasaulinio bendradarbiavimo perspektyvas. Vienas iš punktų buvo surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą. 2022 m. rugsėjo mėn., JT Generalinė Asamblėja patvirtino jo organizavimo tvarką. Kaip nurodyta Asamblėjos rezoliucijoje, aukščiausiojo lygio susitikimo uždaviniai yra dar kartą patvirtinti JT Chartiją, sustiprinti daugiašalį požiūrį į pasaulio politiką, paspartinti esamų įsipareigojimų įgyvendinimą, susitarti dėl konkrečių problemų sprendimų ir atkurti šalių tarpusavio pasitikėjimą.[1]
„Esame čia tam, kad patrauktume daugiašališkumą nuo prarajos krašto. Kreipiuosi į šį viršūnių susitikimą: apsvarstykite giliausias reformas, kad pasaulinės institucijos taptų teisingesnės, teisėtesnės ir pagrįstos JT Chartijos vertybėmis, –sakė A. Guterešas per viršūnių susitikimo atidarymą. — Raginau surengti šį aukščiausiojo lygio susitikimą, nes mūsų pasaulis nukrypsta iš tiesaus kelio ir mums reikia sunkių sprendimų, kad galėtume grįžti į įprastas vėžes.“
Pasak A. Guterreso, pasaulį apėmę konfliktai – nuo Artimųjų Rytų iki Ukrainos ir Sudano – plečiasi ir daugėja, kolektyvinio saugumo sistemai grėsmę kelia geopolitiniai skirtumai, ištekliai, galintys suteikti galimybių ir vilties, investuojami į mirtį ir sunaikinimą, o esamos daugiašalės institucijos nesugeba veiksmingai reaguoti į šiuolaikinius iššūkius. Todėl JT generalinis sekretorius padarė išvadą, kad reikia reformuoti pasaulinę valdymo sistemą – persvarstyti JT Saugumo Tarybos, kurios autoritetas silpnėja, sudėtį ir darbo metodus, siekiant atkurti tarptautines finansų organizacijas.
„Negalime laukti idealių sąlygų. Dabar turime žengti pirmuosius ryžtingus žingsnius, kad atnaujintume ir reformuotume tarptautinį bendradarbiavimą, kad jis taptų ramesnis, teisingesnis ir įtraukesnis“, – ragino A. Guterresas. Pasak jo, pirmas toks žingsnis buvo viršūnių susitikime priimti dokumentai.
Aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinti trys susitarimai –
Paktas ateičiai, Pasaulinis skaitmeninis susitarimas ir Deklaracija ateities kartoms
Aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinti trys į bendrą dokumentą sujungti susitarimai: Paktas ateičiai (siekiant kuo greičiau pasiekti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą), Pasaulinis skaitmeninis susitarimas (čia pirmą kartą užregistruotas susitarimas dėl tarptautinio dirbtinio intelekto valdymo, kuriam turėtų būti sukurta tarptautinė dirbtinio intelekto mokslinė grupė) ir Deklaracija ateities kartoms (raginimai gelbėti palikuonis nuo karo rykštės ir įpareigoja šalis priimant sprendimus atsižvelgti į jų interesus).[2]
Pagrindinis susitarimas – Ateities paktas – suskirstytas į penkias dalis, kurios iš viso apima 56 veiksmus.
1. Darnus vystymasis ir jo finansavimas apima 12 veiksmų.
Šis skyrius yra susijęs su DVT iki 2030 m. Skurdo panaikinimas yra prioritetas. Toliau – kova su badu ir aprūpinimo maistu užtikrinimas. Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo finansiškai padėti besivystančioms šalims, kad jos galėtų pasiekti DVT; paversti daugiašalę prekybos sistemą tvaraus vystymosi varikliu; investuoti į žmogiškąjį kapitalą; kurti taikią, teisingą ir įtraukią visuomenę; užtikrinti lyčių lygybę; dėti daugiau pastangų kovojant su klimato kaita ir saugant aplinką; plėtoti kultūrą ir sportą.
„Planuosime ateitį ir stiprinsime bendras pastangas, kad suteiktume stiprų postūmį visiškam Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir vėlesniam įgyvendinimui“, – skelbiama 12-oje pastraipoje.
2. Tarptautinė taika ir saugumas apima 15 veiksmų.
Aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai pažadėjo padvigubinti pastangas kurti taikią, įtraukią ir teisingą visuomenę, apsaugoti visus civilius gyventojus ginkluoto konflikto metu ir padėti visiems, susiduriantiems su ekstremaliomis humanitarinėmis problemomis. Pasirašiusios šalys įsipareigojo siekti taikaus ginčų sprendimo, įgyvendinti Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus, padaryti taikos operacijas veiksmingesnes, kovoti su grėsmėmis jūroje, terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Jame taip pat nustatomas šalių noras turėti pasaulį be branduolinių ginklų, įsipareigojimai nusiginkluoti ir rizikos, susijusios su naujomis technologijomis, pašalinimas.
3. Mokslas, technologijos ir inovacijos, skaitmeninis bendradarbiavimas apima šešis veiksmus.
Žadama, kad naujos technologijos bus naudojamos žmonių ir planetos labui, siekiant padėti besivystančioms šalims stiprinti savo mokslinius, techninius ir inovacinius pajėgumus ir apsaugoti čiabuvių tautų, tradicinių ir vietos bendruomenių žinias.
4. Jaunimas ir ateities kartos – keturi veiksmai.
„Šiandieninė vaikų ir jaunimo karta yra didžiausia istorijoje, dauguma jų gyvena besivystančiose šalyse. Jie yra aktyvūs pokyčių į gerąją pusę skatintojai, todėl džiaugiamės svarbiu jaunimo indėliu į taiką ir saugumą, darnų vystymąsi ir žmogaus teises“, – sakoma skyriaus pradžioje. Tačiau iš daugelio vaikų ir jaunuolių visame pasaulyje atimamos sąlygos išnaudoti visą savo potencialą ir naudotis savo žmogaus teisėmis. Todėl žadama investuoti į socialinį ir ekonominį jaunimo vystymąsi, ginti jų teises ir stiprinti jų dalyvavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
5. Pasaulinio valdymo pertvarka – 19 veiksmų.
Nors organizacija parodė puikius rezultatus per 80 metų nuo JT sukūrimo, šiandien ji patiria precedento neturintį krūvį, sakoma skyriuje.
„Turime atkurti pasitikėjimą pasaulinėmis institucijomis, kad jos taptų reprezentatyvesnės ir tinkamiau reaguotų į šiandienos pasaulio poreikius bei veiksmingiau vykdytų įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme vieni kitiems ir savo tautoms“, – žadėjo deklaracijos signatarai. – Mes kalbame apie kelių JT institucijų reformą, o pagrindinis dalykas yra Saugumo Tarybos pertvarka, kuri buvo svarstoma nuo 1990 m., tačiau nesėkmingai. Pakte pateikiami apytiksliai Saugumo Tarybos reformos parametrai. Visų pirma būtina ištaisyti istorinę neteisybę prieš Afriką, padidinti nepakankamai atstovaujamų ir neatstovaujamų regionų ir grupių, tokių kaip Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas bei Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas, atstovavimą“.
Veto teisės klausimas yra iškeltas atskirai.
„Intensyvinsime pastangas, kad pasiektume susitarimą dėl veto ateities, įskaitant jo taikymo ir naudojimo apimties ribojimo klausimo aptarimą“, – sakoma pakte.
Septynios valstybės balsavo prieš Ateities paktą, įskaitant Rusiją, Baltarusiją, Iraną, Šiaurės Korėją, Nikaragvą, Siriją ir Sudaną
Už galutinį dokumentą balsavo 143 valstybės, 15 susilaikė, septynios balsavo prieš, įskaitant Rusiją, Baltarusiją, Iraną, Šiaurės Korėją, Nikaragvą, Siriją ir Sudaną. Šalys, balsavusios „prieš“, išskyrus Sudaną, pasiūlė dokumento pakeitimą, norėdamos į paktą įtraukti dar vieną pastraipą. Jos esmė yra ta, kad JT neturėtų kištis į valstybių vidaus reikalus; Šiame kontekste Generalinis Sekretorius turėtų įvertinti organizaciją, jos fondus ir programas, kad pamatytų, kaip jos vykdo šį įsipareigojimą ir ar nėra pastangų dubliavimo. Šis pasiūlymas nebuvo priimtas.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas, atstovavęs Rusijai Ateities viršūnių susitikime, sakė, kad neįmanoma susitarti dėl dokumento – tarpvyriausybinių derybų dėl jo nebuvo ir tekstui nepritarė kelios delegacijos.[3]
„Nebuvo nė vieno susitikimo, kuriame delegacijos susirinktų prie vieno stalo ir derėtųsi dėl projekto teksto dalimis ir pastraipomis. Nuo pat pradžių teksto rengimo koordinatoriai į jį įtraukė tai, ką jiems diktavo daugiausia Vakarų šalys“, – sakė S. Veršininas. Pasak jo, Rusijai nebuvo leista sėsti prie derybų stalo aptarti prieštaringai vertinamų klausimų, todėl procesas nebuvo daugiašalis.
„Tai, kas įvyko, yra didžiulis JT pralaimėjimas, nes suverenios valstybių lygybės principas, išdėstytas chartijoje, buvo ciniškai paaukotas vienai šalių grupei, kurios interesai buvo kruopščiai saugomi visus šiuos mėnesius. Ir derybų koordinatoriai vieni nusprendė, kas ir kokia forma turėtų būti įtraukta į šį ar tą dokumentą – ir kas neturėtų. Mes neprisimename tokio neteisėtumo JT platformoje“, – sakė Rusijos atstovas, pažymėdamas, kad nė viena iš JT narių nėra patenkinta tekstu. Geriausias variantas, pasak Maskvos, būtų ne priimti neapdorotą ir nekonsensualų tekstą, o tęsti derybas ir jas vesti tol, kol tekstas tiks visiems.
Jei pakeitimas nebus priimtas, pažadėjo Š. Veršininas, tada Rusija atsiribos nuo konsensuso dėl pakto ir Pasaulinio skaitmeninio susitarimo, ypač dėl nusiginklavimo nuostatų, taip pat nevyriausybinių organizacijų (NVO) dalyvavimo JT ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) darbe.
Kokios nuostatos užkliuvo Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojui?
Jis daugiausia dėmesio skyrė su nusiginklavimu susijusiems punktams.
25 veiksmas. Pasaulio be branduolinių ginklų kūrimas
„Pripažinti, kad nors galutinis valstybių pastangų tikslas turi išlikti bendras ir visiškas nusiginklavimas esant veiksmingai tarptautinei kontrolei, artimiausias tikslas yra pašalinti branduolinio karo grėsmę ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias ginklavimosi varžyboms ir nutiestas kelias ilgalaikei taikai”, – rašoma jame.
26 veiksmas. Nusiginklavimo įsipareigojimų įgyvendinimas.
„Reiškiame didelį susirūpinimą dėl didėjančio veiksmų, prieštaraujančių galiojančioms tarptautinėms normoms ir nesilaikančių nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir neplatinimo įsipareigojimų, skaičiaus”, – nurodoma jame.
NVO minimos trijose pakto nuostatose: tai 43 (JT Eoknomikos ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) stiprinimas, 44 (Taikos kūrimo komisijos stiprinimas) ir 46 veiksmai (veiksmingas žmogaus teisių įgyvendinimas ir reagavimas į naujus iššūkius). Jie nurodo NVO dalyvavimą konsultacijose, taip pat tai, kad tokios organizacijos turėtų būti apsaugotos nuo bet kokios formos bauginimo ir represijų.
„Bet kuriuo atveju manome, kad būtina pabrėžti, jog paktas nėra dokumentas, kuris automatiškai sukuria naujus įgaliojimus ir įsipareigojimus valstybėms narėms. Tai tik deklaracija, ir labai miglota. Nauji įgaliojimai ir įsipareigojimai gali atsirasti tik per tarpvyriausybinius procesus, kurie bus vykdomi iš esmės kitaip nei buvo organizuotas darbas su paktu ir jo priedais“, – padarė išvadą S. Veršininas.
