<p><strong>Šiuo metu visuomenė yra ypatingai susirūpinusi dėl saugumo – Astravo jėgainę matome kaip branduolinę ir geopolitinę grėsmę Lietuvos regionui, juolab, kad kiek anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija buvo informavusi apie tai, jog Astravo aikštelė patenka į padidintos seisminės rizikos teritoriją Rytų Baltijos regione. Nepaisant visų grėsmių, Lietuva už Astrave pagamintą elektros energiją Baltarusijai jau moka milijonus eurų. </strong></p>
<h2>Lietuvos nerimo dėl Astravo AE negalime atmesti kaip nepagrįsto</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Didelę dalį nerimo Lietuvos gyventojams sukėlė ir informacijos slėpimas – nėra pateikiama vienareikšmiška informacija apie Astravo AE aikštelės technines galimybes, o anot Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Branduolinių tyrimų skyriaus dr. Lauryno Juodžio, Astravo AE reaktorius nėra suprojektuotas taip, kad atlaikytų didelio keleivinio lėktuvo smūgį[1]. Tai reiškia, jog galima susidurti su tam tikromis pasekmėmis esant, pavyzdžiui, žemės drebėjimui.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Atsižvelgiant į jėgainės nutolimą nuo Vilniaus, Lietuvą taip pat neramina ir galimos Minsko priemonės – Neries panaudojimas aušinti branduoliniams reaktoriams. Juk Neris priklauso Nemuno baseinui, o tai yra Lietuvos gyventojų geriamojo vandens šaltinis[2]. </span></p>
<h2>Saugumas turėtų rūpėti visai Europos Sąjungai</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Atominės jėgainės klausimas turi būti aktualus ne tik Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet ir bendrai Europos Sąjungai – įvykus branduolinei avarijai, vienaip ar kitaip nukentėtų ir kitos ES šalys, todėl reikalingas centralizuotas veikimas šiuo klausimu. Europos Sąjungai veikiant kartu ir bendru sutarimu atsisakant pirkti energiją iš Astravo, Baltarusijai teoriškai neliktų kito pasirinkimo kaip tik priimti mūsų šaliai palankų sprendimą. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Deja, šiuo metu žiniasklaidoje galime stebėti mirgančias antraštes dėl vangiai formuojamos mūsų diplomatijos, kurioje pastebimas aiškus strategiškų derybų trūkumas dėl geriausių sprendimų Lietuvai. Vis dėlto, kyla klausimas, ar Lietuvos pasipriešinimas šios elektros energijos tiekimui, kuris akivaizdžiai jau yra ir bus, neatrodo kaip siekis pasirodyti prieš kaimynus?</span></p>
<p>Visus Lietuvos veiksmus galime įvardyti kaip pavėluotus ir netgi vangius. Atrodo taip, lyg lapė provokuotų vilką, o kai šis puola, lapė bėga. Sunku įvertinti, kiek ir kam tai naudinga, bet kad naudinga <span style="font-weight: 400;">–</span> tai beveik nėra abejonių.</p>
<h2>,,Ekodom“ pranešimas apie galimai įvykusią avariją Astravo AE – dar vienas akmuo į Baltarusijos neskaidrios politikos daržą</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuclear_power_dangers.jpg" alt="Galimos nelaimės Astravo AE" /></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Baltarusija mėgina „užglaistyti“ nevyriausybinės organizacijos „Ekodom“ paviešintą informaciją apie galimai įvykusį incidentą viename iš reaktorių – bandymų metu buvo apgadinta pirmojo reaktoriaus avarinio aušinimo cisterna. „Ekodom“ teigia, kad jos šaltiniai patvirtino apie įvykusią avariją pirmajame reaktoriuje ir buvo nurodoma, jog reikia keisti baką, kuriame galimai įvyko implozija. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Čia įdomu ir tai, kad iš tiesų, jei tokia avarija įvyko, Baltarusijai tektų tai pripažinti</span><span style="font-weight: 400;">[3], kas reikštų jos pralaimėjimą šioje kovoje. Vis dėlto, naujienos greitai sklinda ne Baltarusijos naudai – viešojoje erdvėje galime rasti ne vieną informacinį straipsnį apie incidentus Lietuvos pašonėje stūksančiame milžine.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;"> 2020 m. lapkričio 8 d. pasiekė žinia apie sprogusius kelis įtampos transformatorius. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">2020 m. gruodžio 3 d. Baltarusijos energetikos ministerija paskelbė, kad Astravo AE pirmasis reaktorius sustabdytas ir bus testuojamas iki gruodžio 11 dienos. Čia vėlgi galime įžvelgti Baltarusijos pomėgį „slapukauti“ – gruodžio 1 d. pasiekusi informacija apie galimai įvykusią avariją pirmajame reaktoriuje gali būti netgi siejama su „slaptai“ Baltarusijos taisomu arba netgi keičiamu pirmojo reaktoriaus baku. Bet ir šitai turbūt per daug nenustebintų nei skaitytojų, nei kitų Astravo AE naujienų sekėjų. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Vis dėlto ir šioje situacijoje Lietuva kaip valstybė, kurios pasienyje statomas monstras, negali elgtis emocionaliai ir impulsyviai – kaimyninės šalys yra suinteresuotos naudotis Astravo elektra – matome ir Latvijos, ir Estijos kontūrus šiame Lietuvai nenaudingame scenarijuje. Būtent dėl šių interesų susikirtimo su itin artimomis laikytomis kaimyninėmis šalimis Lietuva sunkiai galėtų įvykdyti blokadą Astravui, kas suteikia Baltarusijai dar didesnę įtaką „statant“ Lietuvą „į vietą“. </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Tačiau neseniai Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl ES ir Kinijos sutarties, kad į ją būtų įtrauktos nuostatos dėl Astravo atominės elektrinės blokados</span><span style="font-weight: 400;">[4]. Į EK buvo kreipiamasi su principine nuostata nepirkti elektros energijos iš nesaugių elektrinių.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">2020 m. gruodžio 31 d. buvo gautas patikslinimas iš EK vykdomojo viceprezidento Valdžio Dombrovskio, jog į Lietuvos interesus atsižvelgta ir elektra iš Astravo AE nepateks į ES rinką</span><span style="font-weight: 400;">[5]. </span></p>
<h2>Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą elektros importu ir gamyba iš Astravo AE</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuclear_power.jpg" alt="Astravo AE klausimas" /></p>
<p>Deja, negalime vienašališkai kaltinti kitų dėl nedėkingos Lietuvos padėties. Visgi, kol kas neturime aiškios strategijos ES Rytų partnerystės klausimais, į kuriuos įeina ir santykiai su Baltarusija.</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Šių metų sausio pabaigoje buvo priimta rezoliucija dėl skuboto Astravo atominės elektrinės paleidimo, konstatuojant, jog ji kelia grėsmę Baltijos šalių geopolitiniam saugumui ir esant abejonėms dėl veikimo kontrolės ir saugumo užtikrinimo. Pasibaigus balsavimui buvo nustatyta, jog iš 66 balsų tik 2 balsavo prieš ir 7 susilaikė[6].</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Šia rezoliucija siekiama užtikrinti ir Europos Komisijai siūlyti imtis visų įmanomų priemonių, kad elektros energija iš Baltarusijos nepasiektų Baltijos šalių per jungtis su Rusija. </span><span style="font-weight: 400;">Priemonės svarstytos įvertinus dabartinę Baltijos šalių situaciją – Astravo AE nuo Vilniaus nutolusi vos 50 km atstumu, o kilus radiaciniam pavojui nėra priemonių, kurios užtikrintų žmonių saugumą.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Delikatesnis klausimas, kurio šiuo metu Lietuva nenorėtų išgirsti ir į jį atsakyti – tai kas toliau, jei visgi nepavyktų iškovoti „savo vietos po saule“ ir įrodyti Baltarusijai, kad tik mes patys sprendžiame, kokias problemas svarstyti galime ir apie kokias nenorime net pagalvoti? </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Ar nesėkmės atveju šalies tonas išliks toks pat ramus ir laukiantis, kol ateis stebuklingieji išvaduotojai ir mus išlaisvins? O galbūt šalis pasimokys, kad norėdama turėti visišką energetinę nepriklausomybę turi turėti ir savo atominę elektrinę? Kitu atveju, deja, bet turi derintis prie kaimynų. O ypatingai, jei broliškosios valstybės ima ir atsuka nugarą.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;"> Svarbu, kad bet kokia problema šalyje būtų įžvelgta kiek anksčiau nei ji taps populistiniais partijų rinkiminiais šūkiais – skambios frazės visuomet buvo įdomios tik tiems, kurie patys garsiai šaukia.</span></p>
<h2>Už elektrą iš Astravo AE Lietuva jau sumokėjo 4 mln. eurų</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cash.jpg" alt="Cash" /></p>
<p>Vis dėlto, norime to ar ne, elektros energija iš Astravo atominės elektrinės jau vartojama ir Lietuvoje. Apie elektros energijos tekėjimą į Latviją per mūsų jungtį kalba energetikos ministras D. Kreivys[7]:</p>
<blockquote>Paskutiniai duomenys rodo, kad 50 proc. visos elektros, o tai sudaro 77 mln. kilovatvalandžių, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo, antra tiek – iš Rusijos. Lygiai tiek pat suprekiaujama Latvijos biržoje. Ta elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per mūsų sieną atiteka į Lietuvą, kadangi pas mus yra didžiulis elektros deficitas, mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame.</blockquote>
<p>Pats energetikos ministras pabrėžia, kad mokėdami Astravui už elektrą, mes finansuojame naujų blokų statybas. Apie suvartotos elektros energijos kiekį „<em>Kauno dienos" portalui </em>antrino ir LSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.</p>
<p>Jo teigimu, visame Lietuvoje suvartojamos elektros energijos balanse net 12 proc. yra elektros iš Astravo arba Baltarusijos. Pastebimas ir Baltijos šalių komunikacijos trūkumas – Estija su Latvija neatsisako pirkti šios elektros, todėl vienintelė Lietuva yra gana nepatogioje situacijoje.</p>
<p>Svarbu prisiminti ir tai, kad dar balandžio pradžioje žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad pirmą kartą per visą šalies energetikos istoriją buvo atjungtos visos keturios Lietuvą ir Baltarusiją jungusios linijos net 24 valandoms[8]. Anot Minsko, šie bandymai buvo skirti tam, kad būtų galima įvertinti Baltarusijos elektros sistemos darbo patikimumą. </p>
<p><span style="font-weight: 400;">Visgi reikia pripažinti, jog bet kokiu atveju Astravo AE jau yra ir ji vienaip ar kitaip veiks, todėl užuot stengęsi visais įmanomais būdais kariauti, galbūt galėtume atsigręžti ir ieškoti geriausių sprendimų savo šaliai jau esamoje situacijoje? Panašu, kad Lietuvos diplomatija veikia „<em>per aplink“ </em>ir neturi konkretaus balso. Regis, niekas tiesiai taip ir nepasako, kad mes nepirksime elektros energijos iš Astravo AE.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Lietuva neturi ir stiprios įtakos iki šiol buvusioms ištikimoms kaimynėms – Latvijai bei Estijai. Panašu ir tai, kad joms jau tampa nebeįdomūs Lietuvos pareiškimai. Šios šalys elektrą pirks, nes joms tai yra paranku.</span></p>
</blockquote>
