Artėjantys rinkimai VRK jau dabar kelia galvos skausmą
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vykusio susitikimo metu paaiškėjo, kad kitais metais Lietuvoje vyksiantys savivaldos rinkimai gali būti kupini chaoso ir neaiškumų. Šiuo metu nerimaujama, kad jeigu valstybės biudžete nebus numatyta lėšų papildomoms Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) funkcijoms, rinkimai gali neįvykti be trikdžių.
Seimas naują Rinkimų kodeksą priėmė šių metų birželio 23 d., Politinių organizacijų įstatymą – birželio 30 dieną. Rinkimų kodeksu į vieną konstitucinį įstatymą sutraukti iki tol atskiri buvę rinkimų įstatymai: Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės bei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymai[1].
Šie įstatymai turėjo suvienodinti rinkimų nuostatas ir tvarką, tačiau atskleidė įstatymų projektų sudarytojų paliktas spragas.
Seimui priėmus Rinkimų kodeksą ir naująjį Politinių organizacijų įstatymą buvo padidinta VRK atsakomybė, tačiau konkretiems darbams būtinos lėšos – ne.
VRK skaičiavimu, kitais metais dvylikai naujų pareigybių įkurti reikėtų papildomų 320 tūkst. eurų, tačiau ar šios lėšos bus užtikrintos, aišku nėra. Be šių pareigybių, VRK teigia, kad gali pritrūkti darbo jėgos.
Be to, komisijos atstovai pabrėžia, kad dėl numanomo lėšų trūkumo iškyla pavojus rinkimų saugumui. Baiminamasi, kad kibernetinės atakos ar informacinės sistemos gedimo atveju, menki žmogiškieji ištekliai negalės visokeriopai užtikrinti sklandaus darbo. Tokiu atveju rizikuojama, kad rinkimai visiškai neįvyks.
Nors iki artimiausių rinkimų laiko dar lieka – savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovą – aplaidus valdžios požiūris nieko gero nežada.
Nauji įstatymai įnešė papildomų neaiškumų
Nauju reguliavimu suvienodinti rinkimų organizavimo principai ir numatytos kai kurios naujovės, pvz., merų kadencijos apribotos iki trijų iš eilės, išskiriama ne tik teigiama, bet ir neigiama politinė reklama, kuria siekiama sukelti neigiamą poveikį kampanijos dalyvio atžvilgiu.
Nauju kodeksu taip pat prailgintas išankstinio balsavimo dienų skaičius, nustatyta, kad balsavimas iki rinkimų dienos galės vykti ne tik savivaldybės pastatuose, bet ir kitose balsavimui tinkamose vietose, sutrumpintas agitacijos draudimo laikotarpis ir pan.
Tuo tarpu Politinių organizacijų įstatymo projektu supaprastintos politinių komitetų steigimo sąlygos ir numatytas valstybės biudžeto finansavimas[2]. Įstatyme nustatyta, kad politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtina ne mažiau kaip 1 000 steigėjų, o politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose, įsteigti būtina ne mažiau kaip 0,1 procento tos savivaldybės gyventojų, bet ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius. Seimo priimtu įstatymu reglamentuota, kad valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami politinėms partijoms.
Šį įstatymą vetavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, tačiau rugsėjo mėnesį Seimas veto atmetė.
Gali pritrūkti žmogiškųjų išteklių
VRK jau dabar skelbia, kad įgavo daugiau atsakomybių, tačiau ne lėšų jas vykdyti. Manoma, kad konkretiems darbams reikėtų papildomų 320 tūkst. eurų.
„Džiaugėmės pirmą kartą per nepriklausomybę priimtu Rinkimų kodeksu, o kai reikia skirti lėšas funkcijoms užtikrinti, apie tai net nebekalbama. Vienos funkcijos gal dar kurį laiką palauks, bet kai kurių žmonių reikia jau iš karto nuo naujų metų. Kas bus kaltas, kas prisiims atsakomybę, jeigu strigs rinkimai?“ – klausia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška[3].
Komitete 2023-ųjų lūkesčius pristačiusios VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės teigimu, nauja teisinė bazė tapo iššūkiu ir pačiai VRK, ir visai Lietuvai.
„Kas atsitiktų, jei užlūžtų VRK informacinė sistema, kurią aptarnauja tik keli tarnautojai? Informacinė Rinkimų komisijos sistema yra ypatingos svarbos informacinių išteklių objektas. Jos kibernetiniam saugumui užtikrinti būtini papildomi žmogiškieji ištekliai. Jeigu rinkimų metu kas nors atsitinka – kas tada? Rinkimai išvis neįvyksta“, – parlamentarus įspėjo VRK vadovė.
R. Juškos teigimu, ypatingo jautrumo ir padidinto dėmesio rinkimams reikalauja įtempta geopolitinė aplinka.
„Dauguma pasiūlymų ir prašymų kitų metų biudžetui yra racionalūs, reikalingi ir svarstytini, tačiau tik krašto gynybos ir rinkimų – gyvybiškai būtini“, – teigia Seimo narys.
Siūlo neskaičiuoti mokesčių už pajamas, gautas dirbant rikimų komisijose
Atsižvelgiant į numanomus sunkumus, Seimo nariai siūlo pokyčius. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Domas Griškevičius ir Tomas Tomilinas siūlo, kad pajamos, gautos už darbą rinkimų komisijose, nebūtų įskaitomos į asmens pajamas[4]. Parlamentarai įregistravo tai numatančias Socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas ir parengė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlo į draudžiamąsias pajamas neįskaičiuoti užmokesčio už darbą rinkimų komisijose.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projekte parlamentarai irgi siūlo išskirti asmenis, dirbančius rinkimų komisijose. Projektus įregistravę Seimo nariai tikisi, kad juos priėmus būtų išspręsta žmonių pritraukimo darbui rinkimų komisijose problema.
„Įstatymų pakeitimų rengimą, pirmiausia, paskatino ekspertų pastebėjimai, jog kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose – bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos ar išankstinės pensijos praradimą, pareigūno ar kario pensijos mažėjimą“, – teigia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai.
Rinkimų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę būti renkamas Seimo nariu. Sudarant rinkimų komisiją jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų. Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos ir savivaldybės rinkimų komisijos narys privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.
VRK skundžiasi lėšų trūkumų, tačiau jai skiriamos pajamos augs
Nors VRK skundžiasi lėšų trūkumu, vertinant procentine dalimi, būtent ši komisija kitais metais gali tikėtis didžiausio jai skiriamos biudžeto dalies padidėjimo – net 212 proc. VRK skiriama suma didėja net 17,7 mln. eurų, iki beveik 26 mln. eurų.
Tačiau VRK atstovė Indrė Ramanavičienė teigia, kad 2023 metais didžioji dalis VRK valdomų valstybės biudžeto asignavimų numatyta 2023 m. kovo 5 d. vyksiantiems Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, bet ne VRK išlaidoms.
„Iš 2023 m. biudžeto projekte numatytų 25,9 mln. eurų, Savivaldybių tarybų ir merų rinkimams preliminariai būtų skiriama – 17,6 mln. eurų“[5].
I. Ramanavičienės teigimu, išankstiniais skaičiavimais, apie 12,9 mln. numatyta artėjančiuose rinkimuose dirbsiančių savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui.
Tačiau visoje Lietuvoje vykstančių rinkimų metu rinkimų komisijose 2–3 mėnesius dirba apie 13–14 tūkst. komisijų narių. Kol konkretus jų skaičius nėra aiškus, sudėtinga pasakyti, kokia konkreti suma bus skirta jų darbui rinkimuose apmokėti.
Kita dalis lėšų bus numatyta kitoms rinkimų organizavimo išlaidoms padengti: balsavimo biuletenių spausdinimui, išankstinio balsavimo vokų spaudos paslaugoms, informacijos, skirtos neįgaliesiems parengimui (specialios įmautės biuleteniams Brailio raštu akliesiems, „easy-to-read“ leidinio supaprastinta kalba išleidimas sutrikusio intelekto rinkėjams ir pan.), rinkimuose naudojamų informacinių sistemų palaikymui ir jų saugumo užtikrinimui; transporto išlaidoms rinkimų metu, kandidatų diskusijų laidoms organizuoti ir pan.
Taip pat kitais metais iš bendros VRK valdomų valstybės biudžeto asignavimų sumos beveik 5,9 mln. įstatymų nustatyta tvarka bus paskirstyti politinėms partijoms.
