Lenkija su Ukraina sutartį pasirašė, bet kas toliau?
Prieš kelias dienas Varšuvoje įvyko susitarimo dėl ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje pasirašymas. Jame dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susitarimo terminas – 10 metų. Pasak V. Zelenskio, susitarime taip pat numatyta galimybė Lenkijos oro gynybos sistemomis numušinėti Ukrainos oro erdvėje pasirodžiusias raketas.[1]
„Esame ypač dėkingi už specialius susitarimus, kurie atsispindi bendroje saugumo sutartyje, kurioje numatyta galimybė sukurti Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių numušimo Ukrainos oro erdvėje mechanizmą“, – per pasitarimą Varšuvoje sakė V. Zelenskis.[2]
Lenkijos ir Ukrainos sienos ilgis – 542 km. Didžiausias pasienio miestas yra Užkarpatės Užgorodas. Lvovas, esantis šalies vakaruose, yra apie 70 km nuo sienos. Javorovo karinis poligonas, kuriame 2022 m. Buvo apmokyti užsienio samdiniai, yra dar arčiau – apie 20 km.
Taip pat buvo sutarta, kad Lenkija ir toliau apmokys Ukrainos karius ir bus Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai logistikos centras. Reaguodamas į tai, Kijevas yra pasirengęs pasidalinti savo kovine patirtimi su Varšuva, kad prisidėtų prie Lenkijos kariuomenės modernizavimo. Susitarime taip pat sakoma, jog Lenkija svarstys galimybę tiekti naikintuvus MiG-29, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tai nepakenks jos nacionaliniam saugumui.
Be to, Ukraina Lenkijos teritorijoje sukurs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų legioną ES šalyse esantiems Ukrainos piliečiams. Jo apmokymai vyks Lenkijoje.
Kokias oro gynybos sistemas turi Lenkija?
Remiantis Tarptautinio strateginių studijų instituto „The Military Balance 2024“ ataskaita, 2023 m. pabaigoje kaimyninė šalis turėjo daugiau nei 180 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemų – 169 vienetai antžeminėse pajėgose ir 16 oro pajėgų eksploatuojamų sistemų.
Tarp jų yra:
- 64 vienetai priešlėktuvinių gynybos sistemų „Osa“;
- 79 vienetai lenkų gamybos „Poprad“ priešlėktuvinių gynybos sistemų;
- 20 vienetų „Kub“ priešlėktuvinių gynybos sistemos;
- 14 vienetų „S-125 Neva“ priešlėktuvinių gynybos sistemų;
- 6 vienetai Lenkijos gamybos „Narew“ priešlėktuvinių gynybos sistemų;
- 2 vienetai amerikiečių „Patriot PAC-3 MSE“ priešlėktuvinių gynybos sistemų.
Lenkija taip pat turi įvairių nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemų, tokių kaip, vietos gamybos GROM ar „Piorun“.
Dauguma šių oro priešlėktuvinių sistemų buvo pagamintos Šaltojo karo metais, o Lenkija jas paveldėjo iš SSRS kaip Varšuvos pakto sąjungininkė.
Kiek Ukraino oro erdvės gali apsaugoti lenkų sistemos
Nors ginkluotės yra nemažai, tačiau ne visa ji yra tinkama miestų ar karinių objektų oro gynybai. „Narew“, „Cube“, „Osa“ ir „Poprad“ yra priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurios yra žemės pajėgų dalis ir paprastai naudojamos apsaugoti konkretų vienetą ar įrangą nuo tiesioginių orlaivių ir sraigtasparnių atakų kovos metu. Tokios priešlėktuvinės gynybos sistemos negalės atlikti kitų užduočių dėl riboto šaudymo nuotolio.
„Cubes“ šaudymo nuotolis yra iki 22 km. „Narew“ priešlėktuvinės gynybos sistemos, naudojančios britų CAMM raketas, gali apimti plotą, kurio spindulys yra tik iki 25 km. CAMM taip pat turi vidutinio nuotolio CAMM-ER versiją (iki 45 km), tačiau šiuo metu Lenkijos armija jų neturi. Dėl 1 000 tokių raketų tiekimo buvo susitarta tik 2023 m. „S-125 Neva“ priešlėktuvinės gynybos sistema turi panašų diapazoną kaip ir CAMM.[3]
Kalbant apie „Osa“ priešlėktuvinės gynybos sistemą, jos šaudymo diapazonas neviršija 10 km. GROM ir „Piorun“, būdami nešiojamos priešlėktuvinės gynybos sistemomis, galės numušti taikinį, skrendantį ne toliau kaip 5, 5 ir 6, 5 km. 79 vienetai zenitinės „Poprad“ gynybos sistemos vienetų iš esmės yra tos pačios nešiojamos priešlėktuvinės sistemos, tik mobilesnės.
Taigi dauguma priešlėktuvinės gynybos sistemų galėtų apimti ne daugiau kaip 25 km plotą. Matyt, vienintelė galimybė yra tokių oro gynybos sistemų veikimas iš Lenkijos teritorijos. Bet jei šie kompleksai bus atskirti nuo jų kovinių vienetų ir atvežti tiesiai į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, tada jie galės apsaugoti tik Volynės, Lvovo ir Užkarpatės regionų pasienio miestus.
Reikėtų nepamiršti, kad daugelis šių kompleksų nėra skirti raketoms ar dronams numušinėti. Jų įprasti taikiniai yra lėktuvai ir sraigtasparniai. Vienintelis dalykas, tinkamas gana sėkmingai kovai su raketomis, apie kurias kalbėjo V. Zelenskis, yra amerikiečių „Patriot“ oro gynybos sistemos.
Lenkijos oro pajėgos turi vieną iš naujausių šių oro gynybos sistemų modifikacijų – „Patriot PAC-3 MSE“. Tačiau, remiantis „The Military Balance 2024“ ataskaita, Lenkija turi tik dvi tokias sistemas (ateityje bus pristatytos dar šešios).
„Patriot PAC-3 MSE“ skrydžio nuotolis, nurodomas atviruose šaltiniuose, yra iki 120 km. Tačiau yra viena svarbi detalė – toks PAC-3 MSE priešlėktuvinių raketų nuotolis galimas tik tuo atveju, jei jo tikslas yra aerodinaminis taikinys – orlaivis ar sraigtasparnis.
Jei kalbame apie balistinius taikinius (pavyzdžiui, raketas), PAC-3 MSE efektyviai veikia tik iki 60 km.
Rusija ne kartą pareiškė, kad jeigu Ukraina naudoja trečiosios šalies teritoriją agresijai, ši teritorija automatiškai tampa konflikto dalimi. Tuomet tai buvo pasakyta apie F16 orlaivius, kuriems Ukrainoje nėra kilimui ir nusileidimui tinkamų aerodromų. Kalbant apie Lenkijos priešlėktuvinę gynybą, Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Gynybos ministerija dar nepateikė savo pozicijos.
