Dažniausios mirties priežastys – visai ne senatvė
Skelbiama, kad karalienės Elžbietos II-osios mirties priežastis buvo senatvė.
Bet ar galima mirti nuo senatvės? Specialistai teigia, kad toks apibūdinimas nėra visiškai tikslus. Labiau tikėtina, kad mirties priežastimi įvardinama senatvė atspindi žmogaus sveikatos būklę, kurią jaunesnis žmogus dar galėtų išgyventi[4].
Štai Lietuvoje Higienos instituto paskelbtoje ataskaitoje „Mirties priežastys 2021“ rašoma, kad 2021 metais pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (48,2 proc. visų mirusiųjų), piktybiniai navikai (16,2 proc.), COVID-19 liga (14,7 proc.) ir išorinės mirties priežastys (5,1 proc.). Šios ligos sudarė 84,3 proc. visų mirties priežasčių. Taip pat teigiama, kad mirusių skaičiaus padidėjimas yra sietinas su mirtimis dėl COVID-19.
Tiek moterų, tiek vyrų mirtingumas 2021 metais buvo didesnis nei metus prieš.
Pasak ataskaitos, 2021 metais 100 tūkst. vyrų teko 1 752,9 mirusiųjų, 2020 metais šis skaičius buvo mažesnis ir siekė 1 628,5. Moterų – 1 654,3 teko 100 tūkst., kai tuo tarpu 2020 metais tebuvo 1 496,1.
Dažniausia vyrų mirties priežastimi nurodoma kraujotakos sistemos ligos. Kitos dažnos vyrų mirties priežastys buvo piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, virškinimo sistemos ligos. Moterų pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir virškinimo sistemos ligos.
Pateiktoje statistikoje rašoma, kad 2021 metais vyrų išorinės mirties priežastys sudaro 7,5 proc. Tuo tarpu moterų išorinės mirties priežastys tais pačiais metais sudarė 2,9 proc. visų mirčių. Mirčių dėl savižudybių tarp vyrų buvo keturis kartus daugiau – nusižudė 317 vyrų ir 71 moteris[2].
Mirti nuo senatvės gali tik karališkojo luomo atstovai?
Praėjusiais metais mūsų šalyje nuo senatvės mirė vos trys žmonės. Taigi net ir šimtą metų nugyvenęs ir prasta sveikata labai nesiskundęs senolis Lietuvoje vargiai gali numirti tiesiog nuo senatvės, o mirties liudijime mirties priežastimi nurodyta senatvė iškreipia statistinius duomenis. Todėl panašu, kad teisę mirti nuo senatvės turi tik karaliai.
Kaip teigia Higienos instituto atstovai, senatvė, kaip vienintelė pagrindinė mirties priežastis, mirties liudijime gali būti įrašyta tik išimtiniais atvejais. Tam būtina atitikti keturias sąlygas.
Visų pirma šeimos gydytojas turi ilgą laiką prižiūrėti pacientą ir stebėti palaipsnį organizmo sistemų funkcijų silpnėjimą. Taip pat neturi būti nustatyta ligų ar traumų, kurios gali sukelti ar pagreitinti mirtį bei gydytojas turi būti tikras, kad nėra priežasties atlikti autopsiją. Galiausiai – nuo senatvės mirti galima tik būnant 80 m. ir vyresniam.
Be to Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) didelį mirčių nuo senatvės skaičių laiko prastu ligų diagnostikos ir jų gydymo kokybės rodikliu[3].
Ištinka ir tyliosios mirtys
„Business Insider“ teigiama, kad tais atvejais kai sakoma jog žmogus mirė nuo senatvės, iš tikrųjų turima omenyje, kad mirties priežastimi tapo tokios ligos kaip plaučių uždegimas arba širdies smūgis, dėl kurių jaunesni žmonės greičiausiai būtų išgyvenę.
Ekspertų teigimu, senatvinės mirtys dažniausiai yra tyliosios mirtys, kai žmogaus širdis nustoja plakti miegant.
Paprastai net ir senatvines mirtis lemia ne vienas veiksnys.
Karalienė Elžbieta II-oji šiais metais persirgo COVID-19, taip pat turėjo judėjimo problemų. 2021 m. spalio pabaigoje karalienė atšaukė kelionę į Šiaurės Airiją ir trumpam buvo paguldyta į ligoninę. Dar ji patyrė ir nugaros patempimą.
Tačiau specialistai ne visada gali nustatyti pagrindinę mirties priežastį, ypač tais atvejais, kai mirusysis yra turėjęs daug sveikatos problemų. O kartais visuomenei tiesiog ir nebūtina žinoti apie tikslias priežastis, todėl mirties liudijime ir nurodomos „natūralios priežastys“ arba „senatvė“[4].
Galima senti ir sveikai, bet būtina yra fizinė veikla
Taigi, kad netektų mirti nuo rimtų sveikatos problemų ir galima būtų senti sveikai svarbu rūpintis savo gyvenimu ir sveikata.
Lietuvos senjorai vaistinėse dažniausiai konsultuojasi dėl lėtinių ligų, aukšto kraujospūdžio, sąnarių, cholesterolio ar nemigos problemų.
Anot „Eurovaistinės“ farmacininkės Jovitos Aleknienės, vis daugiau pagyvenusio amžiaus žmonių klausia vaistininkų patarimų, kaip stiprinti imunitetą ir pagerinti bendrą savijautą. Tačiau kone vienas iš svarbiausių sveiko senėjimo principų yra fizinė veikla.
„Fizinė veikla vienareikšmiškai stiprina bendrą senjorų sveikatą – tai gali padėti užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui, širdies ir kraujagyslių ligoms, diabetui ar antsvoriui. Iš tiesų fizinė veikla turi naudos ir psichinei sveikatai – gali padėti išvengti depresijos, palaiko gerą nuotaiką. Tik užsiimant aktyvia veikla reikia nepamiršti elektrolitų – magnis ir kalis padės organizmui greičiau atsistatyti po fizinės veiklos, taip pat prisidės prie širdies darbo gerinimo“, – teigė J. Aleknienė.
Vaistininkė pridūrė, kad gerai savijautai ir imuniteto stiprinimui padeda netgi tokios fizinės veiklos kaip statiniai tempimo pratimai ar paprasčiausi ilgesni pasivaikščiojimai gryname ore.
Prasta mityba ilgainiui susilpnina organizmą, dėl ko senjorai gali tapti lengviau pažeidžiami ligų. Pasirūpinus subalansuota mityba galima pagerinti bendrą kasdienę savijautą. tik, žinoma, kai pensijos yra tokios apgailėtinos, tą padaryti senjorams labai sudėtinga.
Visgi norint jaustis gerai, ypač šiuo pereinamuoju sezonų laikotarpiu, labai svarbu stiprinti imunitetą.
„Imunitetą stiprinančių vitaminų – gausu, tačiau jei reikėtų rinktis vieną – patarčiau vitaminą C, kurio taip pat gausu ne tik citrusiniuose vaisiuose, bet ir šio sezono produktuose, tokiuose kaip rauginti kopūstai, spanguolės“, – teigė vaistininkė.
Taip pat svarbu nepamiršti valgyti kuo daugiau daržovių. Vietoje raudonos mėsos rinktis paukštieną ar žuvį, kuo mažiau naudoti sočiųjų ir transriebalų bei gerti daug vandens.
Sveiko senėjimo principai
Bet štai Lietuvos Raudonojo kryžiaus „Šilti apsilankymai“ programos vadovė Rasa Stankevičienė įsitikinusi, kad sveikam senėjimui vien vaistų ar fizinio aktyvumo nepakanka, taip pat būtinas ir įsitraukimas į bendruomeniškas veiklas bei noras mokytis visą gyvenimą.
Nors pastaruoju laiku vyksta nemažai įvairių veiklų skirtų senjorams, tačiau dažnas iš jų neišeina iš namų dėl nežinojimo apie organizuojamas veiklas, renginius, kai kuriems pritrūksta ir draugiško pastūmėjimo.
Dažnai vyresni žmonės yra pratę problemas spręsti patys, jie užsidarę savyje, nedrįsta paprašyti pagalbos. Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovė sako, kad svarbiausia – suteikti informaciją senjorams ir būti šalia jų, padrąsinti, taip pat leisti suprasti, kad nežinoti nėra gėda, o mokytis – niekada nevėlu.
„Dalis senjorų tikrai vadovaujasi sveiko senėjimo principais. Nesvarbu, ar tai būtų trečiojo amžiaus universitetas, ar meno kolektyvas, ar tiesiog draugų ratas.
Natūralu, kad didžiausią įtaką vieni kitiems darome mes patys. Norisi tikėti, kad su laiku mūsų senjorai taps dar labiau atviri naujovėms, labiau atviri vieni kitiems“, – vylėsi R. Stankevičienė teigdama, kad apie sveiką senėjimą būtina kalbėti ne vien su senjorais, bet ir su mokyklinio amžiaus vaikais.
Anot jos, žmogus nepasensta staiga – link senatvės einama diena iš dienos, tad ir rūpintis sveiku senėjimu reikia visą gyvenimą, ir tai turi būti ne kelių mėnesių ar kelių dienų įprotis, o gyvenimo būdas[5].
