Lietuvos bankas: minimali alga gali kilti dar 13 proc.
Lietuvos bankas neseniai paskelbė skaičiavimus, pagal kuriuos nurodė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2024 metais galėtų pakilti dar 13,4 proc. ir siektų 952,84 eurus „ant popieriaus“. Į rankas žmogus gautų apie 634 eurus.
Tokį siūlymą skeptiškai sutinka ekonomistai, sakydami, kad nesiliaujantis MMA didinimas tik padidins bedarbių skaičių, sugriaus mažus verslus, o tokie Lietuvos banko siūlymai apskritai kelia abejonių jo specialistų kompetencija.
Šiuo metu MMA yra 840 eurų „ant popieriaus“. Atskaičiavus mokesčius tokį atlyginimą gaunančiam žmogui lieka 570 eurų. Taigi dabar jau bankas numato tiesiog neprastą minimalaus atlygio augimą, pratursiantį mažiausiai uždirbančius daugiau kaip 60 eurų.
Vis dėlto su minimalios algos kėlimu kyla ir kainos, nes prekybininkai išaugusius atlyginimus amortizuoja ne iš savo pelno, o augančiomis kainomis. Kitaip sakant, atlyginimai kažkam paaugs, bet už tai sumokėsime kiekvienas, pirkdami prekes ir atsiskaitydami už paslaugas.
„MMA pagrindinai laikome instrumentu, skirtu mažinti pajamų nelygybę, kylančią iš darbo užmokesčio raidos tendencijų, kurias lemia darbo rinkoje vykstantys procesai.
Lietuvos banko pasiūlyta ir Trišalėje taryboje sutarta formule siekiama, kad jos rezultatas būtų pagrindas diskusijai, grindžiamai ekonominiais argumentais. Siūlome šia formule remtis ir toliau, nematome svarių priežasčių, kodėl reikėtų nuo jos reikšmingai nukrypti“, – teigia Lietuvos bankas savo pristatyme apie galimą minimalios algos didėjimą[1].
Didėjantys MMA ir VDU sukuria nesibaigiantį kainų kėlimo ratą
Su minimalios algos didėjimu dažniausiai ateina nepasitenkinimo banga iš tų, kurie dirba ne už minimalią algą. Mat jei minimalios algos didėjimas yra nustatomas valstybiniu mastu ir mažiau šios sumos mokėti negalima pagal teisės aktus, tai vidutinį atlygį gaunančiam asmeniui atlyginimo didėjimas yra grynas jo darbdavio geranoriškumo reikalas.
Minimalius atlyginimus mokantieji darbdaviai juos yra įpareigoti kelti su lig kiekvienu jų padidinimu, tačiau niekas neįpareigoja didinti ne tik vidutinių, bet ir vos keliais eurais už MMA didesnių atlyginimų.
Taip prieinama iki absurdo, kad asmuo, baigęs aukštuosius mokslus ir įsidarbinęs už dvigubai didesnį atlyginimą nei MMA, po gerų penkių metų gali uždirbti kone tiek pat, kiek ir nekvalifikuotas darbininkas – jei tik jo darbdavys nebus linkęs atlyginimo didinti adekvačiai žiūrint į ekonomikos sąlygas.
Tiesa, dabar vidutinis šalies atlyginimas (VDU), Lietuvos banko pateiktais duomenimis, siekia kone perpus daugiau, nei minimalioji alga. Pernai metais vidutinis atlyginimas buvo 1 663 eurai (1 040 eurų po mokesčių).
Lietuvos bankas viliasi, kad 2024 metais VDU taip pat augs ir sieks jau 1 905 eurus (1 178 eurus po mokesčių).
Kuriozinė situacija ta, kad didėjant MMA , teoriškai didėja ir VDU, o esą didėjantis VDU, verčia didinti MMA. Taip yra dėl to, kad taip yra nustatoma minimali mėnesinė alga.
Tad faktiškai vyksta nuolatinis atlyginimo augimas, kuris realios didesnės perkamosios galios visai nesukuria – tai tėra tik gražūs didesni skaičiukai popieriuje, kuriais trumpam užklijuojamos liaudies akys ir burnos.
„Nukentės ir visi gaunantys didesnius nei MMA atlyginimus. Infliacijai atlikus savo darbą, jų perkamoji galia kris. Dar viena bloga naujiena išvargintiems nuolatinio Euriboro didinimo (jei turite būsto paskolą)“, – rašo Nacionalinio susivienijimo narys Linas Karpavičius[2].
MMA didės, bet realybėje žmonėms bus tik blogiau
Apie tai, kad MMA didinimas yra keistas sprendimas, ypač tada, kai Lietuvos ekonomika yra recesijoje, kalba ir ekonomistai.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuvos banko pozicija yra apskritai nesuvokiama.
„Nesuprantu Lietuvos banko nuomonės, kad MMA nuo sausio 1 dienos galėtų didėti 13 proc. ECB kovoja su pertekliniu atlyginimų augimu, tada išeina Lietuvos bankas ir sako, kad reikia didinti atlyginimus 13 proc., kas yra penkis kartus daugiau, negu didėja produktyvumas ir tai būtų daroma kontekste, kai mes jau matome pramonės recesiją“, – sakė ekonomistas[3].
Jis pridūrė, kad didėjanti MMA padarys meškos paslaugą – sukels atleidimų bangą, tad turėsime tvarkytis su išaugusių bedarbių skaičiumi. O kiekvienas bedarbis, nepamirškime, kainuoja visai šaliai – juk jam priklauso išmokos, kol žmogus pajėgs susirasti kitą darbą.
Į MMA didėjimą itin sarkastiškai sureagavo ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
„Lietuvos bankas pasiūlė kitąmet didinti minimalią algą iki 952,84 euro. Šalies ekonomika stagnuoja, galimai šįmet smuks. Tai MMA didinimas pats tas prieš atleidimą iš darbo. Bus didesnės išeitinės.
Bet aš tai siūlyčiau MMA didinti ne šimtu su kažkiek, o visu tūkstančiu su kažkiek, o Blinkevičiūtė tai ir dar daugiau gali pasiūlyti.
Nu, kad MMA aplenktų vidutinę algą, ir visi tie profesoriai, gydytojai ir mokytojai nebezystų apie kažką ten virš šalies algų vidurkio, o maldautų gauti bent MMA, nepervedant jų, kaip dekretiniam algų didinimui įgijus pagreitį, į 0,75 etato dirbant visu etatu, tapo madinga ne tik kaimuose, o ir miestuose.
Ir bulvės vėl žydės“, – savo socialiniame tinkle rašė jis[4].
Ar MMA didinimas sužlugdys smulkiuosius verslus?
Dėl MMA didėjimo didžiosioms įmonėms, žinoma, kurį laiką paskaudės, tačiau didelių iššūkių ar net išgyvenimo klausimų joms veikiausiai tai nesukels. Tačiau ką darys įmonės, kuriose dirba vos keli darbuotojai? Ar joms pavyks pakelti šį atlyginimų augimo spurtą?
„Jokių problemų padidinti MMA stambiai korporacijai. Ji gali tai sau leisti, nors mėgsta ir paburbėti. Galų gale, blogiausia atveju, atliks darbo jėgos užimtumo analizę, kai ką atleis, kai ką užkraus naujomis užduotimis (juk algą keliame) ir išsivartys. Taigi, su MMA kėlimu, kai kam yra rizika netekti darbo“, – įsitikinęs L. Karpavičius.
Jo teigimu, įmonės su 5-20 darbuotojų nukentės labiausiai.
„Tai dažniausiai Lietuvos provincijos įmonės. MMA pakėlimas dabar, kai mažėja vartojimas, krenta užsakymai ir traukiasi pardavimai, gali būti paskutiniu lašu taurėje, kuriai persipildžius bus priimtas sunkus sprendimas, nutraukti veiklą. Tai dar vienas vinis į Lietuvos smulkaus verslo karstą“, – įsitikinęs Nacionalinio susivienijimo narys.
Tačiau visai kitos nuomonės laikosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Ji sako, kad kaskart keliant MMA pasigirsta kalbos, kaip smulkusis verslas subyrės, tačiau kaip nesubyra, taip nesubyra.
O jei ir subyra, sako ji, tai tikrai ne dėl padidintos MMA.
„Kiekvienais metais tas pats per tą patį: kalbame, kad viskas blogai, kad bankrutuos ir viskas grius. Bet jeigu bankrutuos verslai, atsiprašau, tai tikrai ne nuo atlyginimų. Nes jau ir dabar verslams sunku ne dėl to, kad yra aukšti atlyginimai.
O jei ir toliau laikys kilpą ant kaklo darbuotojui, jeigu jis neturės pajamų ir taupys, kas pirks tą pramonės produkciją?“ – svarstė I. Ruginienė[5].
