Specialūs įgaliojimai vieniems krauna pinigus, kitus apdovanoja mokestine našta
2022 m. Prancūzijoje vyriausybė ne kartą griebėsi Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalies, kad parlamente prastumtų nepopuliarias reformas – taip atrodo galimybė pasinaudoti specialiais įgaliojimais – visur, tarp jų ir Baltijos šalyse[1]. Atsižvelgdami į tai, daugelis prancūzų dabar savo politinę sistemą laiko nedemokratiška. Kaži, kaip gerovės valstybėje Lietuvoje?
Europos šalyse, ypač Lenkijoje ir Vengrijoje, per pastaruosius du dešimtmečius buvo sukurtos daugiau ar mažiau autoritarinės politinės sistemos. Vėlgi, politinis elitas, ypač parlamentarai, yra smarkiai kritikuojami dėl to, jog yra korumpuoti, neatitinka gyventojų norų bei poreikių ir nesugeba priimti veiksmingų teisės aktų. Ką dar žinome apie europiečių vertybes ir apie jų prisirišimą prie demokratijos?
Iš Europos Sąjungos narių tikimasi, kad pastarosios tvarkysis pagal pagrindinius Sąjungos sutartyse nustatytus principus, tokius kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba piliečių teisėms[2]. Skamba puikiai, tačiau vargiai taikoma realybėje.
Beveik visi apklausti europiečiai teigia, kad palaiko demokratinę sistemą. Vis dėlto kelis kartus paryškinamas troškimas turėti nepalyginamai daugiau galimybių darbo aplinkoje ir kasdieniame gyvenime. Trumpiau tariant, viršų ima nepasitenkinimas esama situacija: tik 20 % yra patenkinti politinės sistemos veikimu, dėl ko nemažai žmonių pritaria autoritarinio lyderio valdžiai, o netgi dešimtadalis palaiko karinį režimą.
Tarp eilučių galime įžvelgti, jog, galbūt, jeigu įvyktų politinė krizė, sustiprėtų polinkis į antidemokratinę sistemą.
Paklusnumas neretai veda į triušio olą
Nors daugelis europiečių demokratiją vertina teigiamai, ne visi ją supranta vienodai.
Pavyzdžiui, dalis Lietuvos piliečių (ir ne tik) yra prisirišę prie ekonominių aspektų: pagalba bedarbiams, mokesčių perskirstymas ir pajamų suvienodinimas pastariesiems yra esminiai demokratijos elementai. Įdomiausia tai, jog nors paklusnumas valdančiųjų atžvilgiu yra nedemokratiška laikoma savybė, principingi valdantieji neskuba pritarti į juos skriejančiai kritikai ar protestams, nors tai yra pagrindinės demokratinės teisės. Kur įrodymai?
Rusijoje, atsižvelgiant į V. Putino vadovavimą, apklausos rezultatai nustebino net ir akluosius.
81 % rusų iš tiesų mano, jog demokratija yra gera sistema; autoritarinio lyderio vyriausybei pritartų 32 %; karinei vyriausybei – 19 % rusų[3]. Palyginti su daugeliu kitų šalių, ypač vangiai pritariama ekspertų režimui, o tai skamba kaip nepritarimas technokratams iš prezidento aplinkos, kurie, kaip manoma, yra atsakingi už viską, kas nepavyksta.
Apskritai, demokratija daugelyje ES šalių yra trapesnė ir „šūdinesnė“ nei daugeliui atrodo. Atsižvelgiant į tai, jog išrinktieji atstovai yra labai kritikuojami, valdymo forma tarsi iš naujo privalo įteisinti save.
Žvelgiant kiek tolėliau, visiems aišku, kad technokratijos ir korporacijų elementai savo ruožtu baimę pavertė ginklu, kad priverstų amerikiečius paklusti dalykams, su kuriais įprastomis aplinkybėmis dauguma pasauliečių nesitaikstytų[4]. Ta baimė yra dar viena manipuliavimo priemonė. Taigi, užuot konstitucines teises laikant savaime suprantamu dalyku, derėtų suvokti, kad jos per trumpą laiką gali būti sunaikintos piršto spragtelėjimu kartu su „subalansuota“ Lietuva.
Kai nuo scenos tiesiai į politiką – laukite bėdos
Dunningo-Krugerio efektas – tai mąstymo klaida, kuri neišmanėlius verčia jaustis profesoriais[5]. Šios mąstymo klaidos principas: žemesnių gabumų žmonės yra linkę pervertinti savo sugebėjimus ar žinias. Ir ką jūs manote?
Nuvykę į šaudyklą mokslininkai šaudymo mėgėjų klausė įvairių dalykų apie ginklus. Pasitvirtino ta pati teorija – tie, kurių žinios buvo toliausiai nuo tiesos, jautėsi didžiausi ekspertai. Tokių kurioziškų nutikimų – ant viso svieto: nuo dabartinių permainų švietimo, sveikatos ar asmeninio gyvenimo srityse iki „debiliškų“ nusikaltimų gatvėse.
Pavyzdžiui, 1995 m. viduryje dienos buvo apiplėšti du Pitsburgo bankai. Policininkai peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir nustebo – nusikaltėlis buvo niekuo neprisidengęs veido. Negana to, jis džiugiai šypsojosi priešais kameras ir išėjo iš banko su pinigais. Nuvykę į vyro namus pareigūnai rado vagį ir paklausė, kodėl šis nepasivargino prisidengti veido. Plėšikas paaiškino veidą išsitepęs citrinų sultimis, nes taip neva turėjo tapti nematomas. (Nusikaltėlis buvo girdėjęs, jog citrinos kitados buvo naudojamos slaptiems laiškams rašyti, kadangi jų sulčių rašalas akiai „neapčiuopiamas“.)
Kad suvoktume, jog mūsų žinios – tik lašas jūroje, turime sukaupti minimalų tam tikros srities žinių bagažą. Trumpiau sakant – protingas žmogus tas, kuris linkęs abejoti savo žiniomis, kol kvailas jaučiasi „visų galų meistru“.
Išplaukusią chaoso valstybės preliudiją liudija ir energetinio pažeidžiamumo dugne atsidūrusi Lietuva, užėmusi garbingą 90 vietą – žemiau Tanzanijos. Tai reiškia, kad investuotojai gali apsisukti ant kulno ir keliauti į Mineapolį – investicinės rizikos tautiškoje šalyje, švelniai tariant, „save įsivertino“ labai neigiamai.
Kaip bebūtų keista, nors kadaise SGD laivas – saugykla, pakrikštyta „Independence“ vardu – liudijo valstybės laimėjimą energetinės nepriklausomybės bei politinės laisvės srityse (kur niekas nediktuoti dujų kainų ir t. t.), nutiko priešingai: į geldos dugną nūdienoje kalenama išpuvusiais dantimis ir braižoma kaulėtais užpakaliais.
