D. Trumpo parama Orbánui galėjo pakenkti labiau nei padėti
Donald Trump šiais metais du kartus viešai palaikė Viktor Orbán, o J. D. Vance buvo nusiųstas į Budapeštą likus kelioms dienoms iki balsavimo. Nepaisant tokios demonstratyvios tarptautinės paramos, rinkimų rezultatai Vengrijoje iškėlė platesnį klausimą – ar dalis rinkėjų skirtingose šalyse vis dažniau reaguoja ne tik į vietos politiką, bet ir į globalius politinius simbolius, tokius kaip Donaldas Trumpas.
Ar pasaulis savo rinkimuose vis dažniau balsuoja ir „už“ arba „prieš“ D. Trumpą?
Panašūs signalai pastaruoju metu aptariami ir už Vengrijos ribų. Kanadoje Liberal Party of Canada ilgą laiką buvo prognozuojamas prastesnis rezultatas, tačiau, kaip pažymima tarptautinės žiniasklaidos („Reuters“, „Associated Press“) analizėse, kampanijos dinamika keitėsi, o D. Trumpo ekonominė retorika ir prekybos politika tapo vienu iš diskusijų objektų. Dalies apžvalgininkų vertinimu, tai galėjo prisidėti prie rinkėjų mobilizacijos.
Rumunijoje George Simion prieš rinkimus buvo laikomas vienu stipresnių kandidatų, tačiau galutinis rezultatas buvo mažiau palankus, nei prognozuota. Kaip rašė „El País“ ir „Associated Press“, kai kurie analitikai atkreipė dėmesį, kad ryšiai ar retorinis artumas su Donaldu Trumpu nebūtinai padėjo pritraukti platesnį rinkėjų ratą.
Australijoje centro kairės pergalė taip pat buvo siejama su tuo, kad dalis konservatorių viešojoje erdvėje buvo lyginami su „trumpiška“ politika. „Reuters“ analizėje pažymima, kad toks įvaizdis kai kuriems rinkėjams galėjo būti atgrasus ir turėti įtakos jų pasirinkimui.
Visi šie atvejai leidžia atsargiai kelti prielaidą, kad politinis artumas Donaldui Trumpui kai kuriose demokratinėse visuomenėse gali veikti ne tik kaip mobilizuojantis veiksnys jo šalininkams, bet ir kaip priešinga reakcija tarp skeptiškai nusiteikusių rinkėjų.
Europiečių nuomonės atrodo irgi gerokai skiriasi nuo vyravusių prieš JAV rinkimus
Tai iš dalies patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimai. „Polling Europe“ projekto „Euroscope“ duomenimis, 64 procentai europiečių Trumpo politiką vertina neigiamai, o tik 6–8 procentai vokiečių, prancūzų ir ispanų jį laiko sąjungininku. Tie patys duomenys rodo ir platesnį pasitikėjimo pokytį – tik 25 procentai europiečių JAV vis dar laiko draugiška šalimi, palyginti su 61 procentu prieš jo išrinkimą.
Papildomą kontekstą suteikia ir geopolitinė situacija. Israelio veiksmai Gazos ruože ir Libane, kaip pažymima „Reuters“ ir AP pranešimuose, sukėlė stiprias reakcijas Europos visuomenėse. Dėl to dešiniosios politinės jėgos, tokios kaip Alternative for Germany, Freedom Party of Austria ar National Rally, susiduria su sudėtinga dilema – kaip suderinti savo tarptautines politines pozicijas su rinkėjų nuotaikomis. „El País“ analizėse pažymima, kad dalis šių partijų ima atsargiau vertinti viešas asociacijas su Vašingtonu ar Tel Avivu.
Apibendrinant, Donaldo Trumpo vardas tarptautinėje politikoje išlieka reikšmingas, tačiau vis dažniau veikia kaip poliarizuojantis veiksnys. Kai kuriose šalyse tai gali reikšti ne papildomą pranašumą, o priešingai – paskatinti dalį rinkėjų rinktis alternatyvas. Tokia dinamika dar nėra universali, tačiau vis dažniau pastebima skirtingų šalių politiniuose procesuose.
