<h2>Slėptuvę įrengs pagal individualius norus</h2>
<p>Gyventojams baiminantis dėl galimos priešo invazijos į Lietuvą, apsukrūs verslininkai nesnaudžia ir kurpia idėjas kaip pasipelnyti iš žmonių baimių. Štai „Fegdos“ grupės bendrovės ėmėsi verslo ir siūlo slėptuvių įrengimo paslaugą – produktas esą bus pristatomas į pasirinktą vietą per kiek daugiau nei mėnesį, o <a href="/lietuviams-skubant-pirkti-sleptuves-subruzdo-ir-politikai-siulo-kad-jas-ispirktu-valstybe">už standartinę slėptuvę teks susimokėti tiek</a>, kiek kainuoja kelių kambarių butas didmiestyje.</p>
<p>Nelaukdamos kol slėptuvių poreikis pamažu išsikvėps, bendrovės UAB „Tilsta“ ir UAB „SRP projektas“ priėmė sprendimą pasiturintiems lietuviams kurti slėptuvių infrastruktūrą, mat Lietuvoje tokio tinklo nėra. Štai verslas suprato, kad dabar tai – tikros aukso kasyklos – juk šiais laikais nebe visi daugiabučiai turi rūsius ar požemines automobilių stovėjimo aikšteles.</p>
<blockquote>
<p>Siūloma standartinė slėptuvė šeimai esą yra 7,0 x 2,5 x 3,5 m dydžio su galimybėmis įrangai: elektros generatoriui, nuotekoms, apšvietimui. Verslininkai siūlo tokią slėptuvę pagaminti vos per mėnesį ir sumontuoti per kelias dienas. Tokia slėptuvė būtų pagaminama bendrovėje, o klientui pristatoma į jo pasirinktą vietą ir surenkama[3]. </p>
</blockquote>
<p>Tiesa, „Tilsta“ direktorius Eduardas Grinaveckas pastebi, kad panašių užsakymų būta ir seniau, mat jau kuris laikas Lietuvos neaplenkia ir klimato kaitos sukeltos ekstremalios oro sąlygos[3].</p>
<p>E. Grinavecko teigimu, tokios slėptuvės kaina gali būti labai įvairi ir galiausiai vis tiek priklauso nuo kliento poreikių.</p>
<p>Pavyzdžiui, klientas gali pageidauti atskirų patalpų, didesnės ar individualiai pritaikytos slėptuvės. Tačiau E. Grinaveckas patikina, kad standartinės slėptuvės kaina prasideda nuo 60 000 eurų – maždaug tiek, kiek kainuoja vieno ar dviejų kambarių butas didmiestyje.</p>
<p>Projektą kūrusios bendrovės „SRP projektas“ direktorius Tadas Kasperavičius teigia, kad tokia slėptuvė registruojama kaip gelžbetoninis statinys, o jo įrengimo vieta priklauso nuo kliento valdomos teritorijos[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sleptuve-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ne tik stato, bet ir perka senas slėptuves</h2>
<p>Politikams pradėjus skambinti pavojaus varpais dėl trūkstamų slėptuvių Lietuvoje, ne tik įmonės, bet ir gudresni gyventojai bei nekilnojamojo turto brokeriai kaip reikiant pralobo. Kas nuo seno turėjo nebenaudojamų ar net užpiltų slėptuvių, mielu noru jomis pasidalino ir su jų neturinčiais. Žinoma, ne už simbolinį mokestį.</p>
<p>Kaip vienas iš įdomesnių objektų buvo siūloma Vilniaus centre, Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusi „autentiška“ slėptuvė, kurios kaina siekė net 100 tūkst. eurų. Tiesa, darbai ties jos įsigijimu nesibaigs, mat naujiems savininkams ją dar teks pritaikyti, kad ji būtų tinkama naudojimui[4].</p>
<blockquote>
<p>Turimomis slėptuvėmis nusprendė atsikratyti ne tik privatūs asmenys, bet ir savivaldybės bei Turto bankas. Pranešama, kad iki balandžio 1 d. Lietuvoje jau buvo parduotos 144 slėptuvės: septynias iš jų pardavė Turto bankas, 77 slėptuves pardavė Valstybės turto fondas ir 56 slėptuves – Vilniaus miesto savivaldybė.</p>
</blockquote>
<p>Argi ne puikus verslo planas? Užuot savivaldybėms šias slėptuves padarius prieinamas gyventojams, jos užsimojo jas parduoti ir dar iš to pasipelnyti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sleptuve-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Slėptis nėra kur?</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvoje susiduriama su situacija, kai senosios slėptuvės jau privatizuotos, o naujų niekas nestato. Tad gyventojai klausia, kur reikėtų slėptis karo atveju. Visgi, prasidėjus karui Ukrainoje, kai kurios Lietuvos savivaldybės ėmėsi darbų ir pradėjo specialiu ženklu žymėti kolektyvinės apsaugos vietas. Tiesa, šios vietos nėra skirtos apsisaugoti nuo bombardavimų, mat saugumas jose sąlyginai toks pat kaip ir kituose pastatuose.</p>
<p>Štai Kauno civilinės saugos specialistai paskelbė, kad Kaune yra apie 250 kolektyvinės apsaugos statinių įskaitant ir viešųjų paslaugų teikimo pastatus. Tačiau slėptuvių, toli gražu, jie neprimena. Tokių pastatų sąraše – ir mokyklos, darželiai, universitetai bei jų bendrabučiai, teatrai, galerijos, sporto maniežai ir net „Žalgirio arena“[6].</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas atkreipė dėmesį, kad kolektyvinės saugos statinių nederėtų painioti su slėptuvėmis, mat tokių statinių tikslas yra ne apsaugoti nuo bombardavimo, bet sutelkti gyventojus į vieną vietą, kurioje jie laikinai galėtų gauti maitinimą ar reikiamą pagalbą[6].</p>
</blockquote>
<p>Baiminamasi ir dėl to, kad jei išsipildytų blogiausias scenarijus ir būtų pažeista Kauno hidroelektrinė, dalis Šančių, Naujamiesčio, Kauno centro ir Senamiesčio būtų apsemta, o rūsiuose besislepiantys žmonės nuskęstų.</p>
<p>Dėl viešai prieinamų slėptuvių susirūpino ir Klaipėda, kuri prie derybų stalo stojo su uostamiesčio verslininkais. Tiesa, nesėkmingai, mat dalis įmonių, savo teritorijoje turinčių slėptuves, jomis su kitais dalintis neplanuoja.</p>
<p>Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pastebėjo, kad dalis įmonių neplanuoja slėptuvių pritaikyti civilinei saugai, o štai kitos teigė besirūpinsiančios tik savo darbuotojų saugumu[7].</p>
