<h2>Kasdienis judėjimas gali sumažinti sunkių COVID-19 infekcijos atvejų, hospitalizavimo ir net mirties atvejų skaičių</h2>
<p>Pirmadienį moksliniame žurnale „British Journal of Sports Medicine" paskelbtame naujame tyrime atskleista tai, apie ką daugelis kalbėjo jau seniai. Išvengti sunkių COVID-19 atvejų ir net mirties gali padėti tiesiog sveikas gyvenimo būdas ir reguliarus fizinis aktyvumas[1].</p>
<p>„British Journal of Sports Medicine" publikuotame tyrime pavadinimu „Physical activity and risk of infection, severity and mortality of COVID-19: a systematic review and non-linear dose–response meta-analysis of data from 1 853 610 adults" teigiama, kad reguliarus kasdienis judėjimas gali sumažinti sunkių COVID-19 infekcijos atvejų, hospitalizavimo ir net mirties atvejų skaičių.</p>
<h2>Reguliariai sportuojantys asmenys turi mažesnę tikimybę susirgti ar patirti sunkius ligos simptomus</h2>
<blockquote>
<p>Keturių mokslininkų komanda, pasitelkusi skirtingus duomenis ir anksčiau atliktas tarptautines studijas nustatė, kad geriausia apsauga nuo koronaviruso infekcijos ir sunkių ligos atvejų yra 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas arba 75 minučių intensyvus fizinis aktyvumas per savaitę[2].</p>
</blockquote>
<p>Tyrime nustatyta, kad reguliariai sportuojantys asmenys turėjo 11 % mažesnę tikimybę susirgti COVID-19 ir net 44 % mažesnę tikimybę patirti sunkius ligos simptomus. Asmenys, kurie į savo dienotvarkę yra įtraukę reguliarias mankštas yra net 36 % rečiau hospitalizuojami ir turi net 43 % mažesnę riziką mirti[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alexander-grey-djrtjx-obce-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,8 mln. suaugusiųjų</h2>
<p>Šie rezultatai gauti įvertinus 16 pasaulinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1,8 mln. suaugusiųjų. 53 % tyrime dalyvavusių asmenų buvo moterys, vidutinis respondentų amžius siekė 53,2 metus.</p>
<p>Nors ankstesnių tyrimų metu jau buvo nustatyta, kad rizikos veiksniai, lemiantys didesnį ligos sunkumą yra amžius, lytis, rasė, sveikatos būklė ir nutukimas, ryšys tarp reguliaraus fizinio aktyvumo ir COVID-19 pasekmių yra vis dar menkai išaiškintas. Dabar mokslininkai jau drįsta daryti prielaidą, kad šis ryšys yra susijęs su metaboliniais, ir su aplinkos veiksniais.</p>
<p>Pastaroji mokslininkų analizė, atskleidusi, kad reguliariai fiziškai aktyvių asmenų tikimybė užsikrėsti COVID-19, būti dėl to hospitalizuotais ar net mirti yra menkesnė, nėra stebinanti.</p>
<blockquote>
<p>Ilgamečiai tyrimai signalizuoja, kad sportas ir fizinis aktyvumas gali sumažinti pagrindinių ligų, tokių kaip išeminės širdies ligos, insultas, 2 tipo diabetas, vėžys, riziką ir iki 30 proc. sumažinti ankstyvos mirties riziką.</p>
</blockquote>
<p>Mediciniškai įrodyta ir tai, kad žmonės, kurie reguliariai užsiima fizine veikla, turi mažesnę riziką susirgti koronarinės širdies ligomis, žarnyno ir krūties vėžiu, osteoartritu, demencija, depresija[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/paul-green-gohffgwydnm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mokslininkai viliasi, kad tyrimo rezultatai padės politikos formuotojams parengti naujas rizikų mažinimo gaires</h2>
<p>Apie didelę fizinio aktyvumo naudą skirtingų ligų akivaizdoje kalbama jau ilgą laiką. Remiantis turimais moksliniais įrodymais, gautais iš kitų virusinių infekcijų, šiuos rezultatus galima paaiškinti tuo, kad fiziškai aktyviems žmonėms pasireiškia ne tokie sunkūs simptomai, jie greičiau sveiksta ir gali būti mažiau linkę užkrėsti kitus asmenis, su kuriais bendrauja.</p>
<p>Vis dėlto, „British Journal of Sports Medicine" paskelbtas tyrimas turi ribotumą. Daugumoje tyrimų, fizinio aktyvumo lygiui nustatyti buvo naudojami savikontrolės klausimynai, o tai gali lemti neteisingą atsakymų klasifikavimą ir netikslingą respondentų patirtį.</p>
<p>Tyrėjai pažymėjo, kad rezultatus gali susilpninti ir tai, jog buvo naudojami skirtingi tyrimų metodai ir subjektyvus aktyvumo vertinimas, be to, jie įspėjo, kad darbas yra susijęs tik su beta ir delta koronaviruso variantais, o ne su šiandien dominuojančiais omikronų variantais.</p>
<p>Vis dėlto, tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad daugėjant įrodymų, kad padidėjęs fizinis aktyvumas gali modifikuoti ligos eigą, pavyks sumažinti neigiamų pasekmių išsivystymą patvirtintais COVID-19 atvejais, o tyrimo rezultatai galės padėti politikos formuotojams ir gydytojams parengti gaires, padėsiančias sumažinti rizikas.</p>
