Vitalijus Mitrofanovas siūlo įvesti viengungio mokestį Lietuvoje
Lietuvos demografinė padėtis, paženklinta gyventojų senėjimo, mažo gimstamumo bei emigracijos, kelia susirūpinimą. „Šia unikalia proga“ prakalbta apie naują mokestį vaikų neturintiems asmenims. Dabar prie mokestinio krepšelio, iki kraujo įsirėžusio į lietuviškus pečius – dar vienas pasiūlymas, priversiantis skaičiuoti paskutinius grašius ir nusimauti išeiginius triusikus.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas siūlo įvesti viengungio mokestį[1]. Ši idėja remiasi panašiu mokesčiu, kuris galioja Vokietijoje. Tačiau nepamirškime, jog nuo 2024 m. minimalus darbo užmokestis Vokietijoje yra virš 12 Eur per valandą. Lietuvoje šiuo klausimu regimas ryškus skirtumas: nuo 2025 minimalus valandinis atlygis (MVA) yra 6,35 Eur, dabar siekia 5,65 Eur[2].
V. Mitrofanovas unikalią idėją argumentuoja tuo, neva vieniši asmenys senatvėje dažnai kreipiasi dėl paramos iš valstybės, nors jų mokami mokesčiai, lyginant su šeimų, yra mažesni. Formulė gana paprasta: žmonės renkasi nekurti šeimos ir, tarkim, eiti karjeros keliu dėl to, jog sutaupytų laiko ir pinigų, o taip pat – turėtų daugiau laisvės. Vis dėlto, viengungiai, matyt, apsiriko – jei ne žmona paskutinę bapkę ištrauks, kurią paskui tėvams reikės grąžinti, šį veiksmą atliks kažin koks svetimas. Mat valstybė užsimojo tapti antra žmona – kuriai reik ir perlų baltų, ir dešimtmečiais kauptų indėlių.
Šis pasiūlymas, iš tiesų, sukėlė diskusijų laviną ir neigiamas reakcijas iš darbdavių bei darbuotojų, idėją laikančių neteisinga, o piniginę – vokiškiems vėjams nepasiduosiančią.
Akmenės rajono meras pavydi, kad viengungiams mokestinė sistema palankesnė nei jam
Dalis tautiečių šnabždasi, esą tik neseniai spėjo apšilti kojas naujame darbe, tad artimiausius kelis metus rūpinsis karjera – ne šeimos kūrimu.
„Tikrovėje šio sprendimo įgyvendinimas dažniausiai priklauso ne vien nuo žmogaus. Nuo daug ko priklauso: amžius, socialinė padėtis, atlyginimas ir karjeros galimybės“, – teigia IT projektų vadovė Neda Varnelytė.
Paimkime pavyzdį.
IT priežiūros įmonėje specialistų amžiaus vidurkis siekia 33 metus. Ir darbui čia atsidavusių – begalė: iš 30 darbuotojų netgi trečdalis dar nesiruošia kurti šeimos.
„Dauguma žmonių tuos sprendimus priima apie 40-metį, nes patogiau darbuotis, siekti karjeros ir tas amžius – aukso amžius karjerai“, – sako „Heksimus“ vadovė Giedrė Ruginytė-Čepienė.
Nors vienišiai piktina provincijų merus, pastariesiems pagrįstai atvimpa žandikaulis, jog asmeniniam pasirinkimui be skrupulų yra nustatinėjimas įkainis.
„Tiems senberniams sakau: „Chebra, o kur dedate pinigus?“, – klausia Akmenės r. meras Vitalijus Mitrofanovas.
„Gyvena šeimoje su vyru, naudojasi visom socialinėmis garantijomis, nors vyras puikiai dirba fūristu ir kai vaikai sulaukia pilnametystės, susituokia“, – sako V. Mitrofanovas.
Tačiau vilnietė Neda dėl lengvatų vienišiams – dar pasiginčytų.
„Visi turime tą pačią mokestinę sistemą, jauni žmonės orientuoti į karjerą, tai jie kartais net daugiau atneša mokesčių į bendrą valstybės biudžetą“, – aiškina ji.
Valdžia, įvedanti tokį mokestį, pasirašytų sau mirties bausmę sekantiems rinkimams
Akmenės meras įsitikinęs, esą mokestinio teisingumo būtų daugiau, jei gyvenantys ne santuokoje bei viengungiai turėtų savo mokestį. Suprask, jei nekuri šeimos, bent finansiškai prisidėki prie savo išlaikymo senatvėje[3].
„Senatvėje ateisite į savivaldybę prašytis senelių namuose kambariuko“, – rėžia Akmenės r. meras.
Kita vertus, anot ekonomisto Algirdo Bartkaus, valdžia, kuri paimtų ir įvestų tokį mokestį, pasirašytų sau mirties bausmę sekantiems rinkimams.
Taip, vieniši asmenys senatvėje iš tiesų dažniau susiduria su skurdu, tačiau dėl to valstybė jų nebaudžia.
„Vieniši senjorai patiria didesnį skurdą ir padarėme priešingai, skiriame vienišo asmens išmoką, kurią šiandien gauna apie 230 tūkst. žmonių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Į siūlomą viengungio mokestį panašus veikia Vokietijoje. Tiksliau, visi dirbantys kas mėnesį nuo atlyginimo skiria 3,4 procento, o neturintys vaikų, 23 metų ir vyresni moka 4 procentus.
„Siejasi su draudimu, kuris skirtas ilgalaikei priežiūrai senatvėje. Lietuvoje tokio draudimo nėra, o Vokietijoje yra“, – skirtumą įvardija A. Bartkus.
„Nepritariame tokiam siūlymui, nes žmones reikia motyvuoti ir skatinti, o ne bausti“, – tvirtina V. Šilinskas.
Vienišiai sovietmečiu nuo atlyginimo mokėjo 6 procentus
„Tokį mokestį turėjome SSRS laikais, bet jie nusižiūrėjo iš Benito Mussolinio, kuris Italijoje norėjo taip paskatinti gimstamumą liepdamas mokėti didesnius mokesčius tiems, kas vaikų neturi“, – primena A. Bartkus[4].
„Skatinčiau ieškoti pozityvių sprendimų, kaip mokestinių bazių jauniems specialistams mažinimą, vaikų priežiūros paslaugų sistemos išplėtojimą, o ne priešingai sukelti mokesčius“, – tvirtina G. Ruginytė-Čepienė.
„Jei matome demografinę problemą, gal reikia pažiūrėti iš kitos pusės, palengvinti šeimų gyvenimą mokestinėmis lengvatomis“, – kalba „Heksimus“ vadovė N. Varnelytė.
Jaunų žmonių trūkumą valstybė kasmet jaučia vis skaudžiau. Šiemet į pensiją išeis daugiau žmonių nei ateis į darbo rinką. Tačiau dvejojama, ar minėtas mokestis pagrįstas, ar visgi diskriminuojantis (varžantis individo laisvę) ir kabinamas „nuo debesų“, apeinant demografinę problemą, į kurią įeina švietimo kokybė, sveikatos apsaugos prieinamumas ir t.t.
