<h2>Apmokestinamas net ir vanduo iš telkinių</h2>
<p>Vyriausybė užsimojo įvesti ir dar vieną naują mokestį – pinigines turės atverti daržininkai ir sodininkai. Už gražų sodą ir augmeniją teks kaip reikiant atseikėti, mat pritarta paviršinio vandens naudojimo apmokestinimui.</p>
<p>Valdantieji argumentuoja tuo, jog toks sprendimas privers pergalvoti suvartojamo paviršinio vandens kiekius ir esą paskatins vandens tausų vartojimą. Tuo tarpu privaloma taps ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracija.</p>
<p>Pritarta, kad jau nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų įvedama prievolė paviršinio vandens naudotojams mokėti mokestį už sunaudotus gamtos išteklius, jei sunaudojama 100 kub. m ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio.</p>
<p>Tai esą paskatins paviršinio vandens naudotojus rinktis tvaresnius vandens gavimo būdus ir verčiau naudotis požeminio vandens ištekliais arba surenkamu lietaus vandeniu[2].</p>
<p>Nuo 2024 m. sausio 1-osios taip pat įsigaliotų prievolė registruotis paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše, jei išgaunama 10 kub. m ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio.</p>
<p>Apskaita nuo 10 kub. m sunaudojimo taip pat bus privaloma ir iš paviršinių bei požeminių vandens telkinių išgaunamam, per hidrotechninius statinius praleidžiamam vandeniui. Tai galios ir mažosioms hidroelektrinėms.</p>
<blockquote>
<p>Pranešama, kad suvartojamo vandens kiekis bus apskaičiuojamas pagal tokią schemą: per mėnesį išgaunamo vandens kiekis padalijamas iš išgavimo dienų skaičiaus.</p>
</blockquote>
<p>O vandens naudotojų registravimas, teigiama, padės atsekti paviršinio vandens naudotojus, kurie sunaudoja 10 kub. m ir daugiau vandens per parą bei pritaikyti jiems tam tikrus apribojimus.</p>
<p>Tokia registracija esą nebus privaloma, jei per parą sunaudojama mažiau, kaip 10 kub. m vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio arba vanduo naudojamas iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype, taip pat jei vanduo yra naudojamas ekstremalių situacijų metu arba gaisrams gesinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/laistymas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didesni mokesčiai sunaudojantiems daugiau vandens</h2>
<p>Atvejais, kai asmeniui jau yra išduotas TIPK ar taršos leidimas su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“, kad nebūtų didinama ir taip esama administracinė našta, į registracijos sąrašą įrašytų pati Aplinkos agentūra[2].</p>
<p>Tais pačiais metais taip pat bus nustatoma dar viena prievolė vandens naudotojams iš savų lėšų vykdyti paviršinio ir požeminio vandens naudojimo apskaitą, jei sunaudojama 10 kub. m ir daugiau vandens.</p>
<p>Užsimota daugiau galių suteikti ir savivaldybių institucijoms – šios įstatyme numatytais atvejais galės priimti sprendimus dėl plaukiojimo sąlygų sugriežtinimo savivaldybės teritorijoje esančiuose telkiniuose, taip pat spręsti dėl plaukiojimo priemonių naudojimo vandens telkiniuose aukšto meistriškumo sporto renginių metu bei plūduriuojančių priemonių įrengimo.</p>
<p>Taip pat numatoma nustatyti ir prievolę iš vandens telkinių pašalinti užtvankas bei jų liekanas, slenksčius ir kitas žmogaus padarytas kliūtis, jei šios neteikia jokios naudos visuomenei.</p>
<p>O štai jau nuo 2026 m. sausio 1 d. užtvankų savininkai, valdytojai ar naudotojai jose ar greta jų turės įrengti žuvų pralaidas, numatant 3,5 metų parengiamąjį laikotarpį, per kurį turės būti rengiamos priemonės iš ES lėšų, Aplinkos apsaugos programos lėšų.</p>
<p>Pokyčiai argumentuojami ir atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, kuriais skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje net 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros būklės kriterijų. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vanduo-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyventojai jau turi ruoštis ir geriamojo vandens brangimui</h2>
<p>Balandžio viduryje ant Seimo darbastalio nugulė socialdemokrato Lino Jonausko inicijuota <a title="Parlamentarai Seime užsiima „nesąmonėmis"?" href="/parlamentarams-susikibus-del-vandens-reformos-seimas-pateiktu-istatymo-pataisu-ne-nesvarste">vandens reforma</a>, kuria siekta atlaisvinti pagrindinius žuvų migracijos kelius. Tačiau kaipmat parlamentarai tokią pataisą suskubo įvertinti kaip „nesąmonę“, todėl pataisa žlugo nė nepradėta svarstyti.</p>
<p>Šia pataisa siekta iki 2030-ųjų įrengti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje, argumentuojant, kad būtent šioje vietoje skubiausiai reikalingi pokyčiai. L. Jonauskas, teikdamas tokią pataisą pabrėžė, kad iš daugiau nei 1 200 užtvankų Lietuvoje žuvitakiai yra įrengti vos 25-iose.</p>
<blockquote>
<p>O štai grįžtant prie vandens brangimo, jau 2021 m. pabaigoje gyventojai buvo įspėti ruoštis ir geriamojo vandens kainų šuoliui, mat ES kranelis vandentvarkai netrukus bus užsuktas[3].</p>
</blockquote>
<p>Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, ES nebeskiriant lėšų, vandenį tiekiančioms regioninėms įmonėms gali likti tik du pasirinkimai: branginti vandenį arba dengti skolas iš savo ar savivaldybės lėšų.</p>
<blockquote>
<p>Ypatingą vandens kainų šuolį jau galėjo pajusti ir Ignalinos daugiabučių gyventojai, perkantys šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas iš UAB „Ignalinos vanduo“. Čia kaina už kubinį metrą jiems padidėjo 25 centais, o individualių namų vartotojams ir visais 46 centais[4].</p>
</blockquote>
<p>Tad, panašu, valdantieji užsimojo ne tik riboti daržams bei kitoms reikmėms naudojamą vandenį, bet ir geriamąjį. Pastarasis žingsnis turbūt bus argumentuojamas tuo, kad gyventojai kaštus turi galimybę sumažinti paprasčiausiai gerdami mažiau vandens ir mažiau prausdamiesi.</p>
Naujienos
Bendruomenė
