Kova Naujamiesčio-Vilkpėdės vienmandatėje: balsuodami už T. V. Raskevičių vienu šūviu nušausite du zuikius
Spalio 27-ąją įvyksiant antrajam seimo rinkimų turui, kandidatai, kurių partijos nepateko į parlamentą, griebiasi paskutinio šiaudo ir prašo visuomenės dėmesio vykdant „strateginį“ balsavimą, kurio pagalba dar galima gauti prieigą prie valstybės vairo.
Trumpai tariant, strateginis balsavimas reiškia, kad seimo rinkimų metu balsuojama nebūtinai už mėgstamiausią kandidatą ar politinę partiją, bet už tą, kuris turi didesnes galimybes laimėti. Dažnai Lietuvoje bujoja situacija, kai į rinkimus žmonės ateina ne turėdami aiškius favoritus, bet norėdami balsuoti „prieš“ savo nemėgstamus politikus.
Tokia situacija susiklostė ir šių seimo rinkimų antrojo turo metu – vienmandatėse apygardose, kur savo jėgas surems dvi „blogybės“, o rinkėjai turės nuspręsti, kuri iš jų yra mažiau blogesnė.
Konkretus pavyzdys – Naujamiesčio-Vilkpėdės vienmandatėje apygardoje į dvikovą stosiantys konservatorius Žygimantas Pavilionis ir „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius. Šios apygardos gyventojai pasimetę – už ką balsuoti, jei nei tam, nei tam nepritari?
Ogi pasirodo, kad nesvarbu, už kurį balsuosite, Ž. Pavilionio veidą šiame parlamente vis tiek matysite. O vertybės panašios (gal net ir tokios pačios) pas abu politikus.
Taigi, kaip viskas vyksta?
Kadangi Ž. Pavilionis jau yra išrinktas į seimą pagal TS-LKD sąrašą, balsuojant Naujamiesčio-Vilkpėdės vienmandatėje už T. V. Raskevičių, galima užtikrinti, kad į naują parlamentą papuls jau ne vienas, o du seimo nariai. Tiesa, du seimo nariai patektų bet kokiu atveju, mat pergalę išplėšus Ž. Pavilioniui, vietoje jo patektų už partijos brūkšnio likęs kandidatas, kuris taipogi nebūtinai patiktų (o gal tam tikrais vertybiniais klausimais patiktų net ir labiau).
Balsuojant už Ž. Pavilionį ir šiam laimėjus šioje vienmandatėje, vietoje T. V. Raskevičiaus į parlamentą gali patekti po jo pagal surinktų balsų skaičių besirikiuojantis kandidatas, kuriam vietą turės užleisti Ž. Pavilionis (kadangi pats jau turi garantuotą vietą parlamente). Kaip nurodė pats „laisvietis“, už šio brūkšnio yra Rakutis, Abramikienė ir pan., kurie propaguoja tą pačią vakarietišką kryptį, bet pozicijos žmogaus teisių klausimais esą išsiskiria[1]
Net ir patekę į seimą „laisviečiai“ savo frakcijos jame neturės
Tačiau ar balsavimą už T. V. Raskevičių išties galėtume pavadinti strateginiu – vargu. Žvelgiant iš strateginės pusės, Laisvės partija patekti į parlamento gretas galėtų tik trijų savo vienmandatininkų – T. V. Raskevičiaus, M. Danielės ir A. Armonaitės laimėjimo dėka.
Visgi, net ir trijų kandidatų pergalės atveju trys „laisviečiai“ nesudarytų frakcijos seime, o tai reiškia, kad jų darbas parlamente prilygtų tik pilstymui iš tuščio į kiaurą – štai net būdami valdančiojoje koalicijoje ir turėdami partnerių paramą (bent jau iš pradžių) „laisviečiai“ taip ir neįgyvendino vieno iš didžiausių savo projektų – tai partnerystės įstatymo priėmimo. Tad ką seime galėtų nuveikti trys šūkaliojantys politikai?
Taipogi didelis gautų mandatų kiekis negarantuoja sėkmės ir socialdemokratams. Viskas priklausys nuo partnerių sprendimo jungtis. Štai šiuo metu valdančiojoje koalicijoje „turint“ Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, lieka neaišku, ar tokiu pat pavyzdžiu pasuktų ir „valstiečiai“, turėję atvirą konfliktą su S. Skverneliu.
Vargu, ar prie šios daugumos jungsis ir R. Žemaitaitis su „Nemuno aušra“, mat pati V. Blinkevičiūtė prieš rinkimus prasitarusi, kad vargu, ar matytų šią partiją koalicijoje. R. Žemaitaitis taipogi pareiškė, kad antrajame ture partija nerems nei konservatorių, nei socialdemokratų[2]. Tad šiuo atveju „valdančiosios daugumos“ ateitis iš esmės labai priklausys nuo „Nemuno aušros“ pasirinkimų.
Tuo tarpu konservatoriai su Liberalų sąjūdžių galėtų sudaryti sėkmingą koaliciją, kone koja kojon einančią su pirmojo turo nugalėtojais socialdemokratais.
Dėl vietos seime susigrums ir daugiau vienmandatininkų
Ir tai – ne vienintelė apygarda Lietuvoje, kurioje rinkėjai turės pasinaudoti „strateginiu“ balsavimu. Panaši situacija nutiko ir Žirmūnų apygardoje, kai antrojo turo metu bus galima rinktis iš į seimą nepatekusios „laisvietės“ Morganos Danielės ir parlamentarės vietą užsigarantavusios Paulės Kuzmickienės. Tiesa, už brūkšnio rikiuojasi kolega Valdas Rakutis.
Taip pat nutiko ir Vilniaus pietinėje apygardoje, kur susigrums mandatą gavusi Agnė Bilotaitė ir LLRA-LŠS atstovas Česlav Olševski, Verkių apygardoje su mandato negavusiu Dainiumi Kreiviu ir kadenciją tęsiančiu Algirdu Sysu priešaky.
Pašilaičių apygardoje, kur vienmandatėje kovoja jau mandatus gavę konservatorius Vytautas Kernagis ir liberalas Eugenijus Gentvilas, vietos bus palikta dviem už brūkšnio paliktiems politikams.
Tokia pati situacija susiklostė ir Lazdynų apygardoje, kur šansų patekti į seimą turės už konservatoriaus Lauryno Kasčiūno ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedlio Sauliaus Skvernelio atsidūrę kandidatai.
Panašu, kad lemiamą sprendimą dėl savo vienmandatininko teks priimti ir Centro-Žaliakalnio apygardos rinkėjams – dvikovoje du labai kontraversiškai vertinami politikai: konservatorius Gabrielius Landsbergis ir liberalas Simonas Kairys. Tiesa, jei bus balsuojama už pastarąjį, į šį seimą vėl pateks abu.
Rinktis teks ir Pasaulio lietuvių apygardoje – čia dėl vietos seime susikaus ir TS-LKD atstovė Dalia Asanavičiūtė ir paskutinį šansą gavusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Po pirmojo turo paaiškėjo trys lyderiai: socialdemokratai, konservatoriai ir „Nemuno aušra“
77 primena, kad pirmadienį paaiškėjo ir daugiausiai mandatų po pirmojo turo išplėšusios partijos. Tai – Lietuvos socialdemokratų partija (18 mandatų), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (17 mandatų) ir partija „Nemuno aušra“ (14 mandatų).
Vietas seime išlaikys ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, gavusi 8 mandatus, Liberalų sąjūdis su 7 mandatais ir LVŽS, pelniusi 6 mandatus.
Neilgai trukus apie naujai formuojamą valdančiąją daugumą pranešė rankomis sukirtę socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Saulius Skvernelis[3].
