Ankstyvas Alzheimerio ir demencijos ligų diagnozavimas gali pasiekti kitą lygį
Alzheimerio liga ir demencija yra dvi labiausiai alinančios neurologinės ligos, kuriomis gali susirgti žmonės, ypač vėlesniais gyvenimo metais. Šios ligos turi įtakos atminčiai, pažinimo funkcijoms ir gebėjimui atlikti kasdienes užduotis, todėl pablogėja sergančiųjų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė.
Ankstyva Alzheimerio ligos ir demencijos diagnostika yra labai svarbi, kad būtų lengviau valdyti simptomus ir galbūt sulėtinti ligos progresavimą.
Alzheimerio liga yra progresuojantis neurologinis sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų gebėjimą tinkamai funkcionuoti.
Neurologinis sutrikimas yra ir dažniausia demencijos priežastis, kuriai būdingas pažinimo funkcijų, atminties ir elgesio silpnėjimas.
Alzheimerio ligos simptomai paprastai vystosi lėtai, laikui bėgant. Dėl jų asmenims gali kilti kalbos, problemų sprendimo ir kasdienės veiklos sunkumų[1].
Demencija yra plati sąvoka, reiškianti pažinimo funkcijų silpnėjimą ir atminties praradimą, kuris gali trukdyti kasdienei veiklai. Yra keletas demencijos tipų, įskaitant Alzheimerio ligą, kraujagyslinę demenciją, Lewy kūnelių demenciją ir frontotemporalinę demenciją[2].
Demencijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo jos tipo
Demencijos ar Alzheimerio simptomai gali būti itin minimalūs ir pasireikšti labai retai, bet vėliau jie kinta ir stiprėja. Simptomai dažnai yra skirtingi ir identifikuojami skirtingai. Tačiau paprastai tai būna atminties praradimas, sumišimas ir bendravimo sunkumai. Taip identifikuojama problema ir vėliau yra tiriama norint diferencijuoti, kuri liga kamuoja pacientus.
Alzheimerio ligos ir demencijos požymiai ir simptomai:
- Atminties praradimas ir svarbios informacijos, įskaitant vardus, datas ir įvykius, pamiršimas.
- Kalbos sutrikimai, kai atsiranda sunkumai ieškant tinkamų žodžių ar sekant pokalbį.
- Sunkumai atliekant įprastas užduotis: sunkumai atliekant įprastus veiksmus, tokius kaip maisto gaminimas, valymas ir vairavimas.
- Dezorientacija ir dažnas pasiklydimas arba laiko, vietos ar žmonių painiojimas.
- Nuotaikos ar elgesio pokyčiai: padidėjęs dirglumas, nerimas ar depresija.
- Blogas vertinimas ir interpretacijos, blogų sprendimų priėmimas arba impulsyvumas.
- Susidomėjimo veikla praradimas: prarandamas susidomėjimas pomėgiais ar bendravimu, įprastos veiklos atsisakymas.
Diagnozavimas gali turėti kitokią ateitį dėl to, ką siūlo DI technologija
Alzheimerio ligos ir demencijos diagnostikos procesas paprastai apima fizinę apžiūrą, neurologinį tyrimą ir pažinimo testus. Fizinio patikrinimo metu gali būti atliekami kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija, taip pat tyrimai, kuriais siekiama atmesti kitas galimas pažinimo funkcijų pablogėjimo priežastis[3].
Neurologinio tyrimo metu įvertinami asmens motoriniai įgūdžiai, refleksai ir bendra pažinimo funkcija. Kognityviniai testai gali apimti atminties testus, problemų sprendimo testus ir kalbos testus. Ankstyva Alzheimerio ligos ir demencijos diagnostika yra labai svarbi dėl kelių priežasčių.
Pavyzdžiui, ankstyva diagnozė leidžia asmenims gauti gydymą ir paramą, kurie gali padėti įveikti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą. Tačiau rasti kiti būdai, padedantys diagnozuoti ligą greičiau ir lengviau.
Tyrime, kurį atliko UT Southwestern Peter O’Donnell Jr. smegenų instituto Dalase mokslininkai, buvo naudojamos pažangiausios dirbtinio intelekto technologijos 206 žmonių kalbos pobūdžiui įvertinti[4]. Iš jų 114 dalyvių atitiko lengvo kognityvinių funkcijų pablogėjimo kriterijus.
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė subtiliems kalbos ir garso pokyčiams, kurie būdingi ankstyvosioms Alzheimerio ligos stadijoms, tačiau kuriuos nesunkiai atpažįsta šeimos nariai ar asmens pirminės sveikatos priežiūros gydytojas, nustatyti.
Kad įvertintų kalbos modelius, tyrimo dalyviai atliko keletą standartinių protinių gebėjimų vertinimų, o po to buvo paprašyti įrašyti spontanišką 1-2 minučių trukmės meno kūrinio aprašymą. Įrašyti paveikslo aprašymai leido tyrėjams gauti apytikslį pokalbio gebėjimų vaizdą, kurį jie galėjo ištirti pasitelkę dirbtinį intelektą, kad nustatytų kalbos motorikos kontrolę, minčių tankį, gramatinį sudėtingumą ir kitas kalbos ypatybes.
Po to tyrėjai palygino dalyvių kalbos analizę su jų smegenų skysčio ir magnetinio rezonanso tomografijos mėginiais. Tai padėjo jiems nustatyti, kaip tiksliai skaitmeniniai balso biomarkeriai nustatė tiek lengvą psichikos sutrikimą, tiek Alzheimerio ligos būklę ir progresavimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad ši strategija buvo kur kas taupesnė laiko atžvilgiu nei kiti metodai, nes tradiciniai neuropsichologiniai testai paprastai trunka kelias valandas. Tuo tarpu pacientų balso įrašams fiksuoti tyrėjai sugaišo mažiau nei 10 minučių.
Greita diagnostika naudojantis dirbtinio intelekto kalbos atpažinimu
Tyrimo pagrindinis tyrėjas daktaras Ihabas Hajjaras teigė, kad iki mašininio mokymosi ir NLP sukūrimo detalus pacientų kalbos modelių tyrimas buvo labai imlus darbui ir dažnai nesėkmingas, nes ankstyvųjų stadijų pokyčiai žmogaus ausiai dažnai būna neaptinkami.
Jis taip pat pridūrė, kad šis naujas tyrimo metodas puikiai pasiteisino nustatant lengvo pažinimo sutrikimo turinčius asmenis, o tiksliau – pacientus su Alzheimerio ligos požymiais, net ir tais atvejais, kai jos neįmanoma lengvai aptikti naudojant standartinius pažinimo vertinimus.
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi naudojimas vokaliniams įrašams tirti galėtų suteikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams lengvai atliekamą rizikos grupių asmenų patikros priemonę. Ankstyvesnis diagnozės nustatymas suteiktų pacientams ir jų šeimoms daugiau laiko planuoti ateitį, o gydytojai galėtų lanksčiau rekomenduoti naudingus gyvenimo būdo pokyčius[5].
Jei tyrimo rezultatai pasitvirtins, tai galėtų reikšti, kad gydytojai ir slaugytojai galėtų naudoti dirbtinio intelekto technologijas Alzheimerio ligai, demencijai ir kitiems kognityviniams sutrikimams nustatyti ankstyvoje stadijoje, o tai galėtų lemti efektyvesnį gydymą ir geresnius pacientų gydymo rezultatus.
Ankstyvos diagnozės lemia ilgiau trunkantį kokybiškesnį gyvenimą
Alzheimerio liga ir demencija sergantiems asmenims labai svarbu anksti diagnozuoti ligą, nes tai suteikia galimybę gauti gydymą ir paramą, kurie gali padėti įveikti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą. Šiuo metu Alzheimerio liga ir demencija neišgydoma, tačiau yra vaistų, kurie gali padėti įveikti simptomus, pavyzdžiui, atminties praradimą ir sumišimą.
Anksti diagnozavus ligą, asmenys gali gauti šių vaistų ir kuo greičiau pradėti gydymą. Ankstyva diagnozė suteikia galimybę gauti ne tik vaistus, bet ir kitokią pagalbą, pavyzdžiui, konsultacijas, terapiją ir paramos grupes. Šie ištekliai gali padėti asmenims ir jų šeimoms geriau susidoroti su Alzheimerio liga ir demencija bei suteikti emocinę paramą sunkiu laikotarpiu.
Ankstyva diagnozė taip pat leidžia asmenims ir jų šeimoms planuoti ateitį. Alzheimerio liga ir demencija yra progresuojančios ligos, t. y. laikui bėgant simptomai stiprėja. Ankstyva diagnozė leidžia asmenims ir jų šeimoms pasiruošti ateičiai ir priimti pagrįstus sprendimus dėl jų priežiūros. Tai gali apimti sprendimus dėl ilgalaikės priežiūros, finansinio planavimo ir teisinių priemonių.
Ankstyva ligos diagnozė taip pat leidžia asmenims dalyvauti klinikiniuose bandymuose ir moksliniuose tyrimuose, kurie gali padėti geriau suprasti šias ligas. Šie tyrimai labai svarbūs kuriant naujus Alzheimerio ligos ir demencijos gydymo būdus bei galimus vaistus.
Dalyvaudami šiuose tyrimuose, žmonės gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant medicininius tyrimus ir gerinant Alzheimerio liga bei demencija sergančių žmonių gyvenimą. Taip jie gali padėti sau pristabdyti ligos progresavimą ar net prisidėti prie ateities pacientų gyvenimo kokybės gerinimo.
Alzheimerio liga yra pražūtingas susirgimas, kuriuo serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Tai demencijos rūšis, dėl kurios palaipsniui blogėja pažintiniai gebėjimai, atmintis ir mąstymo įgūdžiai. Deja, Alzheimerio ligą dažnai sunku diagnozuoti, o kol ji aptinkama, liga jau gali būti pažengusi.
Tačiau naujame tyrime nustatyta, kad pažangios mašininio mokymosi ir natūralios kalbos apdorojimo priemonės gali padėti aptikti Alzheimerio ligą ir kitus kognityvinius sutrikimus dar prieš pasireiškiant kitiems simptomams. Tai gali būti stiprus žingsnis, padedantis ateities pacientams.
