Birmingeme bus atidengta pirma tokia statula: moters dėvinti hidžabą
Birmingeme kitą mėnesį bus pastatyta reikšminga skulptūra, kuria bus pagerbtos hidžabą dėvinčios moterys. Socialinė žiniaklaida ir naujienų portalai pildosi įvaisiomis nuomonėmis. Šį novatorišką meno kūrinį, galbūt pirmąjį pasaulyje tokio pobūdžio meno kūrinį, pavadintą „Hidžabo stiprybė“, sukūrė Luke Perry. Penkių metrų aukščio ir maždaug toną sveriantis kūrinys spalio mėnesį bus eksponuojamas Birmingemo Smethwicko rajone[1].
Autorius su žiniasklaida dalijosi įspūdžiais tardamas, kad skulptūros esmė – pagerbti hidžabą dėvinčias musulmones moteris. Tai simboliškas gestas, turint omenyje, kad tokia neatsiejama mūsų visuomenės dalis retai sulaukia deramo dėmesio, sakė jis. Menininkas taip pat pabrėžė tokio atstovavimo svarbą, atkreipdamas dėmesį į didžiulį hidžabą dėvinčių moterų skaičių Smethwicke, liudijantį apie jo svarbą bendruomenėje.
L. Perry paminėjo, kad hidžabas yra daugiau nei tik apranga; daugeliui žmonių tai yra galinga tapatybė. Tačiau jo vaizdavimas, ypač viešose meno formose ir pavaizduotas teigiamoje šviesoje, yra retas. Taigi šis kūrinys yra odė tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti, kalda idėjos autorius.
Luke’as Perry, žinomas dėl to, kad šių metų gegužę kartu su Canaanu Brownu sukūrė skulptūrą „Juodaodžių britų istorija yra britų istorija“ Vinsono žalumoje. Tai darydami, kaip ir su dabartiniu kūriniu, taip pat žinojo apie galinčias kilti kontroversijas. Svarstydamas apie tai, jis teigė, kad nors kai kas gali rasti priežasčių kritikuoti šį darbą, labai svarbu pabrėžti vienybės esmę. Pasak autorių, tikroji sėkmė slypi ryšių, kurie mus sieja kaip bendruomenę ir šalį, pabrėžime.
Kontraversiškoji plieno skulptūra pilnu grožio žmonėms bus atskleista kitą mėnesį
Autorius taip pat pridūrė, kad pirmosios reakcijos buvo labai džiugios. Nors kai kurie į kūrinį pažvelgė iš nuotraukų, tikrasis kūrinio mastas ir kruopštumas neabejotinai paliks neišdildomą pėdsaką jį pamačius asmeniškai. Tikimasi, kad jis taps neatsiejama bendruomenės audinio dalimi[2].
Šis plieno stebuklas, kurį užsakė labdaros organizacija Legacy West Midlands, prieš oficialų atidengimą bus cinkuojamas. Tačiau daugelį šis sprendimas atidengti būtent tokią statulą nuliūdina ir siunčia nerimą keliantį signalą. 16 pėdų aukščio plieninis griežtos veido išraiškos moters, prisidengusios islamišku šydu, atvaizdas kelia šiurpą ir primena brutalizmo architektūrą, dažnai siejamą su totalitarizmu.
Ši griežta, negyva figūra sukelia priespaudos, pavergimo jausmus ir primena apie griežtus religinius kodeksus, su kuriais kasdien kovoja daugybė moterų visame pasaulyje. Sunku nepastebėti paralelių tarp šios statulos ir tokių šalių kaip Iranas ir Afganistanas priespaudos režimų. Iš tiesų šios šalys greičiausiai pačios būtų pastatę tokias statulas, jei ne griežti įstatymai, draudžiantys vaizduoti žmones, ypač moteris.
Įdomu tai, kad likus kelioms dienoms iki šio paminklo paskelbimo, socialiniuose tinkluose ne vienas paminėjo jaunos iranietės Mahsos Amini (Mahsa Amini) ankstyvą mirtį. Jos likimas buvo nulemtas dėl tariamai nedidelio griežto Irano hidžabo kodekso pažeidimo. Jos mirties, kuri, kaip manoma, įvyko dėl žiaurių Irano moralės policijos kankinimų, pasekmės sukėlė atgarsį visame pasaulyje ir paskatino visuotinius protestus prieš drakonišką kai kurių islamo vyriausybių praktiką.
Pasaulio šalys parodomai vertina migrantus, kol gimtosios šalys toliau naudoja priespaudą
Nepaisant pasaulinio pasipiktinimo po Amini mirties, Irano vyriausybė tik dar atkakliau kovoja su moterimis ir kitaminčiais. Moterims, nesilaikančioms šių taisyklių, dažnai taikomos bausmės – nuo didelių baudų iki įkalinimo. Baudžiamosios priemonės taikomos net ir įmonėms, kurių darbuotojos nesilaiko hidžabo reikalavimų[3].
Tokiomis aplinkybėmis Jungtinės Karalystės sprendimas atidengti paminklą yra ne kas kita, kaip parodija. Tai skaudus priminimas kiekvienai moteriai, kuri kada nors išdrįso mesti iššūkį hidžabo reikalavimui. Paminklo atidengimą galima suvokti kaip netyčinį pagarbos atidavimą toms pačioms jėgoms, dėl kurių daugybė moterų yra pavergtos.
Nors statulos intencijos galėjo būti susijusios su Birmingemo įvairaus migrantų paveldo puoselėjimu, jos pasekmės atrodo labai netinkamos. Skulptorius teigia, kad skulptūra skirta nepakankamai atstovaujamai bendruomenei. Tačiau toks apibendrinimas pavojingai supaprastina skirtingus musulmonų bendruomenės požiūrius ir skatina islamistinius naratyvus, pagal kuriuos hidžabo nedėvinčios musulmonės moterys laikomos neautentiškomis.
Toks kultūros vertinimas gali sukelti daugiau problemų. Musulmonės moterys, nusprendusios nedėvėti hidžabo, patiria tylų, tačiau visur paplitusį spaudimą. Šis paminklas tą spaudimą tik dar labiau sustiprina, todėl daugelis moterų jaučiasi nuolat stebimos ir teisiamos. Be to, yra daugybė istorijų apie musulmones ir nemusulmones moteris, kurios nepaklūsta griežtiems religiniams įsakymams.
Deja, jų balsai dažnai lieka neišgirsti ekstremizmo kakofonijoje. Jos nutildomos, persekiojamos, o kraštutiniais atvejais joms gresia mirtis. Ironiška, bet statulos apačioje parašyta, kad tikroji moters stiprybė slypi jos širdyje ir mintyse, nepriklausomai nuo jos aprangos. Tačiau šis paminklas vargu ar įkūnija šią mintį.
Jungtinės Karalystės pritarimas tokiam paminklui rodo nerimą keliantį naivumą religinio fundamentalizmo atžvilgiu. Tikėjimas yra labai asmeniškas dalykas, tačiau kai jo simboliai, atrodo, užgožia lygybės, demokratijos ir laisvės vertybes, būtina iš naujo įvertinti reprezentacijas. Idėja gal ir nebloga, bet simboliai ne visai tinkami.
